Pradėjus tirpti sniegui gatvėse, parkuose ir miškuose, pasimatė šeimininkų per žiemą nesurinktos naminių gyvūnų išmatos, kurios ne tik dažnam bado akį, bet gali sukelti sveikatos bėdų.
Gyvūnų išmatos gatvėse – ne tik estetinė problema, bet ir pavojus sveikatai. Būtent išmatose randama įvairias ligas platinančių mikrobų ir bakterijų, kurios gali sukelti viduriavimą, karščiavimą ar net virškinimo sutrikimus.
Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, nors kai kurie išmatų pavojai yra nematomi, pirmiausia, kaip kiekvienas galime apsaugoti save, tai vengti tiesioginio sąlyčio. „Jeigu neturime tiesioginio sąlyčio su išmatomis, tai lauke jos mums šiuo metu nekelia didelio pavojaus, tačiau ypač atidūs turėtų būti tėveliai, nes vaikai pasaulį pažįsta per lytėjimą, be to dar ne visada žino, prie ko geriau nesilieti“, – didžiausią pavojaus grupę įvardija vaistininkė J. Juodsnukytė.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad užkratas gali plisti ne tik turėjus tiesioginį sąlytį su išmatomis. Pavojus kyla ir po žiemos lietaus vandeniui jas nuplovus į upes, ežerus. Taip įvairios infekcijos gali pasklisti ir po vandens telkinius, kuriuose vasarą mėgstama maudytis ar žvejoti.
Sugrįžus iš lauko patariama pasirūpinti ir batų švara. Ko gero, ne vienam po žiemos teko ir įminti į tokią paliktą „dovanėlę“, taip nutikus vaistininkai pataria gerai nuplauti batus, ypač, jeigu namuose yra mažų vaikų arba esate patalpoje, kurioje vaikštote su batais. Antraip, įvairios bakterijos ir mikrobai gali pasklisti po patalpas.
Vaistininkai pabrėžia, kad naminių gyvūnų šeimininkų surinkti išmatas prašoma ne tik dėl estetikos ar siekiant išvengti baudos, bet visų pirma rūpinantis sveikata, nes šis neatsakingas elgesys gali sugrįžti bumerangu. Taip pat vaistininkė J. Juodsnykytė pabrėžia, kad nors pandemija ir daugelį išmokė, tačiau naudinga dar kartą prisiminti, kad sugrįžus iš lauko svarbu nepamiršti nusiplauti rankas, o užkandžiaujant lauke pasirūpinti tinkama rankų švara.
