Varvekliai gali pridaryti nemažų nuostolių

Lietuvą jau kurį laiką aplenkdavusi tikra žiema šiemet ne tik privertė pasidarbuoti sniego kastuvais, bet ir priminė apie ant pastatų stogų pakibusių varveklių pavojų. Šaltuką pakeitus atlydžiui ir vėl šiek tiek pašalus, ant įvairių konstrukcijų nutįso neretai išties įspūdingai atrodančios ledo iltys. Draudikai pažymi, kad šiltėjant orui, nuo stogų krentantys varvekliai ir sniego sankaupos, gali kelti grėsmę ir žmonėms, ir jų turtui.

Nuostoliai gali siekti kelis tūkstančius eurų 

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad šiemet jau sulaukta gyventojų pranešimų apie nuo pastatų stogų krentančios ledo ar sniego masės automobiliams padarytą žalą. Priklausomai nuo varveklių dydžio ir svorio ne tinkamu metu netinkamoje vietoje atsidūrusių automobilių savininkai dėl tokios žiemos išdaigos ir pastatų savininkų aplaidumo gali patirti ir iki kelių tūkstančių eurų siekiančius nuostolius.

„Ant transporto priemonių krentantys varvekliai ar sniego sankaupos dažniausiai apgadina automobilių kėbulą – įlenkia ar apibraižo stogą, variklio ar bagažinės gaubtą. Taip pat nukenčia priekinis ar galinis stiklas, stoglangiai, galinio vaizdo veidrodėliai. Kartais apgadinimai būna tokie, kad automobiliui prireikia išties rimto remonto. Suprantama, kuo krentantis varveklis ar sniego masė yra didesnė bei sunkesnė, tuo labiau išauga patiriamų nuostolių suma. Tačiau net ir, atrodytų, nedidelis varveklis krisdamas iš aukštai gali pridaryti kelis šimtus eurų siekiančius nuostolius. Žalos dydis taip pat priklauso ir nuo automobilio amžiaus bei modelio“, – sako R. Bieliauskas.

Atsakomybė tenka pastatų administratoriams

Draudikų atstovo teigimu, už pastatų saugumą ir priežiūrą – įskaitant sniego nuošliaužų ar varveklių pavojų – atsako jų savininkai ar administratoriai. Dėl to varvekliui apgadinus gyventojų transporto priemones atsakomybė tenka būtent savininkams ir pastatus administruojančioms įmonėms ar asmenims – nebent jie būtų pasirūpinę teritorijos po grėsmę keliančiais varvekliais atitvėrimu, aiškiu perspėjimu ar draudimu statyti automobilį tam tikroje vietoje.

„Jei automobilis yra apdraustas Kasko draudimu, varveklių ar sniego pridarytus nuostolius atlygina draudimo bendrovė, kuri vėliau žalą išieško iš pastatų savininkų ar administratorių. Tokiu atveju svarbu įvykį tinkamai užfiksuoti iškvietus policijos pareigūnus ir apie patirtą žalą informuoti savo draudimo bendrovę. Jeigu Kasko draudimu transporto priemonės savininkas nėra pasirūpinęs, nuostolius iš pastatą administruojančios įmonės ar bendrijos gyventojas gali mėginti teisinėmis priemonėmis išsiieškoti savarankiškai. Tai padaryti, žinoma, ne visuomet lengva, tačiau įvykį tinkamai užfiksavus, šis procesas bus paprastesnis“, – pažymi R. Bieliauskas.

Statant automobilį verta pakelti akis į viršų

Bieliausko teigimu, pasitaiko atvejų, kai gyventojų transporto priemones apgadina nuo jų pačių namų stogų krentantis susikaupęs sniegas ar ledo luitai. Tokiu atveju žala gali būti atlyginama tik pagal transporto priemonės Kasko draudimo sutartį, tačiau ne pagal gyventojo civilinės atsakomybės draudimą – jeigu asmuo yra tokiu pasirūpinęs. Draudikų atstovas primena, kad civilinės atsakomybės draudimas dengia tik kitiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą.

„Siekiant išvengti varveklių ar sniego sukeltų nuostolių visuomet reikėtų stengtis, jei įmanoma, automobilį statyti toliau nuo pastatų, stoginių, balkonų ar stipriai apsnigtų medžių. Jei visgi parkuojamasi šalia pastato, reikėtų įsitikinti ar virš automobilio nėra grėsmingai pakibusių varveklių. Ypač pavojingi gali būti pastatai su nuožulniais stogais, nuo kurių nėra nuvalytas sniegas. Nuo tokių konstrukcijų gali nuslinkti sniego krūva ir pridaryti nemenkų nuostolių – ką jau kalbėti apie grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei“, – sako R. Bieliaukas.

Šiuo metu galiojančioje Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkoje numatoma, kad pastatai turi būti prižiūrimi taip, jog ant jų stogų nesikauptų sniegas, o prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių – ledas. Sniegui ar ledui susikaupus jį privalu nuo konstrukcijos krašto pašalinti didesniu nei 2 metrų atstumu. Kol ruošiamasi sniego ar ledo šalinimo darbams, teritorija šalia pastato turi būti atitverta saugiu atstumu. Tinkamai neprižiūrint pastatų jų savininkams ar administratoriams gresia nuo 60 eurų iki 300 eurų bauda.