Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

Kokia Valstybės politika? Ar ji nori išsaugoti vietinę maisto gamybos pramonę ir pati apsirūpinti maisto produktais ar šis sektorius jau „nurašytas“? Tokius klausimus kelia Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai, skaičiuojantys milijoninius nuostolius dėl pandemijos, kuriuos Vyriausybė, priėmusi pirmąjį pagalbos verslui priemonių paketą, kuriame numatyta skirti 150 mln. Eur subsidijų, išskyrė kaip negalinčius į jas pretenduoti. Kaip ir visą žemės ūkį. Jie nuogąstauja, kad taip marinami sektoriai, kurie iki pandemijos niekuomet nėra kreipęsi ir gavę iš Valstybės jokių subsidijų, tuo tarpu patys į Valstybės biudžetą atneša kelias dešimtis milijonų pajamų ir išlaiko tūkstančius darbo vietų. Tačiau pandemija paveikė taip, kad šie sektoriai balansuoja ties išlikimo riba. Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė penki paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai. Ši situacija nerimą kelia ir regionams, kurie jau skaičiuoja galimas ekonomines ir socialines pasekmes, jei užsidarius gamybinėms bazėms darbo netektų tūkstančiai vietinių. Šiandien surengta spaudos konferencija, kurioje paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai pristatė situaciją, kurioje atsidūrė, ir neslėpė, jei ir toliau valdžios atstovai blaškysis ir nesuteiks pagalbos – Lietuva gali likti be vietinių mėsos augintojų ir gamintojų.  

Kol valdžia blaškosi – sektoriai kalba apie žlugimą

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis teigia, kad dar praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas. „Tačiau atrodo, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės už šį sektorių ir apskritai už žemės ūkį, nes jis neįtrauktas į jokias pagalbos priemones. Vyriausybė nukreipia į ŽŪM, ŽŪM nukreipia į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri skirsto lėšas. Pastaroji atkerta, kad žemės ūkis yra ne jos atsakomybėje, o grįžus į ŽŪM sulaukiame atsakymo, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų skirti biudžeto lėšų šiam sektoriui. Esame kaip užburtame rate, kuriame taip ir neaišku, kas atsakingas už šį sektorių“, – nusivylimo neslepia LPA vadovas V. Tėvelis.

Tuo tarpu, kol Vyriausybės atstovai žvalgosi vienas į kitą ir patys neranda konkrečių atsakymų, kaip sako V. Tėvelis, su kiekviena diena pandemija vis labiau žlugdo paukštininkystės sektorių. „Pandemija paukštininkystės sektorių veikia pražūtingai, nes iškraipyta visa rinka. Patiriamus nuostolius daugiausiai sąlygoja ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje bei pasaulyje apribota kavinių, viešbučių ir restoranų veikla, kur buvo realizuojama didelė dalis visos paukštienos produkcijos. Dėl to susiformavo produkcijos perteklius visoje Europoje ir pasaulyje, paukštienos kainos krito iki rekordinių žemumų – kainos sumažėjo net iki beveik 40 proc. Pandemija lėmė ir pašarinių žaliavų kainų rekordinį augimą, dėl to turime dar aukštesnes produkcijos savikainas. Kaupiame milijoninius nuostolius ir jau kalbame apie šio sektoriaus žlugimą“, – atskleidžia V. Tėvelis.

„Savo esme paukštininkystė ir kiaulininkystė yra panašios tuo, kad pašariniai grūdai yra paverčiami į mėsą – paukštieną ir kiaulieną. Todėl pašarų brangimas, mėsos vartojimo mažėjimas ir mėsos pigimas veikia vienodai“, – pažymi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus nukrito apie 30 proc., paršelių kaina nukrito 40 proc. Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina nukrito beveik 45 proc. Tuo tarpu pagrindinę gamybos kaštų dalį sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja pabrango apie 30-40 proc. „ES šalyse susidarantis kiaulienos perteklius plūsta pigiausiomis kainomis į Lietuvą ir jau pusmetį muša vietinės produkcijos kainą žemiau savikainos ribos. Gaunama kaina yra pati mažiausia Europos Sąjungoje. Už gyvo svorio 1 kg kiaulienos perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų ir nematyti, kad tai yra dugnas“, –kiaulininkystės padėtį pristato Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Kaip jis pažymi, mūsų Vyriausybė šiuo metu nėra maisto augintojų ir perdirbėjų įtraukusi į jokias pagalbos priemones, tuo tarpu kitos šalys suskubo saviškius gelbėti. Jo žiniomis, latviai 14,5 mln. eurų skirs kiaulininkystei, austrai skyrė 40 mln. eurų, jau kalbama ir apie Latvijos pagalbą paukštininkystės sektoriui, skiriant jam 11 mln. Eur. „Tuo tarpu Lietuvoje dabar tik stumdomės tarp ministerijų ir mūsų niekas negirdi. Todėl ir kyla klausimas, kokia Valstybės politika: nori ji išsaugoti vietinę maisto pramonę ar ne? Ar jau ruošiamės Lietuvos žmonėms siūlyti valgyti tik importuotą mėsą?“, – stebisi A. Baravykas.

Grąža valstybei – didesnė nei parama

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad Vyriausybė turėtų sau atsakyti į ir klausimą, ar ji nori išsaugoti sektorių, kuriantį didelę ekonominę vertę regionams, kuriuose jos veikia. Per 2020 m. į valstybės biudžetą vien Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sumokėjo mokesčių, kurių bendra suma siekia 13,663 mln. Eur, įmonėse dirba 2300 darbuotojų, išmokėta darbo užmokesčio (į rankas) – 19,7 mln. Eur. „Vilniaus paukštyno“ pirktų prekių ir paslaugų apimtys iš išorės tiekėjų siekė daugiau kaip 92 mln. Eur, „Kaišiadorių paukštyno“ – daugiau kaip 30 milijonų Eur.

Kiaulių auginimo sektoriuje tiesiogiai dirba apie 1500 darbuotojų, dar apie 6000 darbuotojų dirba sektoriaus aptarnavime (veterinarija, pašarai, transportas, skerdimas, prekyba ir kt.). Kiaulininkystės sektoriaus kasmetinė išauginamų gyvulių vertė siekia 120-150 mln. Eur. Kasmet šis sektorius į valstybės biudžetą sumoka apie 15 mln. Eur. 

„Kalbame apie valstybės paramą, bet ta parama su kaupu grįžta į valstybės biudžetą. O kokia grąža laukia valstybės, jei šie sektoriai sustabdys veiklą?“, – svarsto D. Gudačiauskas. Jis taip pat stebisi, kodėl paukštininkystės sektoriaus nėra išskirta nei Lietuvos žemės ūkio politikoje. „Klausimas, tai kur link eina Lietuvos žemės ūkis? Juk kalbame apie sektorių, kuris vertinant ekonominę grąžą šalies biudžetui ir visą veiklos mastą turėtų būti tarp prioritetinių“, – sako D. Gudačiauskas.

Mažinamos gamybos, uždaromi kompleksai

Nepaisant pernai gautos 6, 5 mln. Eur valstybės subsidijos visam paukštininkystės sektoriui, kuri buvo skirta dėl pandemijos pasekmių, didžiausi Lietuvos paukštynai metus baigė nuostolingai. Kaip atskleidžia Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas D. Gudačiauskas, paukštynų grynasis nuostolis siekia 2,7 mln. Eur. Atsižvelgiant į blogėjančią padėtį, rudenį teko mažinti gamybos apimtis, atsisakyti bendradarbiavo su kai kuriais ūkininkais, iš kurių superka užaugintus mėsinius viščiukus.

Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas atskleidžia, kad dėl pandemijos pasekmių teko stabdyti mėsinių viščiukų auginimo veiklą. Kooperatyvo valdomi 6 auginimo kompleksai, kuriuos bendrai sudaro 50 paukštidžių, ir Ariogalios pašarų gamykla stovi prastovoje. Prastovose 100 darbuotojų, 60 atleista. „Padėtis katastrofiška. Reikia rasti galimybes padėti sektoriui, kuris iki prasidedant pandemijai neprašė paramos ir tik mokėjo mokesčius. Suteikta parama grįžta į valstybės biudžetą per mokesčius, sukurtas darbo vietas“, – sako J. Jagminas, kurio vadovaujamas kooperatyvas per 2019 ir 2020 m. sumokėjo apie 2,7 mln. Eur mokesčių.

„Niekuomet mūsų sektoriai nesikreipė į Valstybę dėl paramos, niekuomet nesame gavę jokių tiesioginių išmokų. Išgyvename didžiulę krizę ir dabar mums kaip niekad reikia Valstybės įsitraukimo ir pagalbos. Kalbame apie plačią gamybos grandinę, kuri paliečia ir kitus sektorius: grūdininkus, augintojus, perdirbėjus, žaliavų tiekėjus ir kt. Jei skęsime, ir kitiems tai akivaizdžiai pasijaus“, – sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas.

Baiminasi dėl ekonominių ir socialinių pasekmių regionams

„Kaišiadorys yra paukštininkystės kraštas. „Kaišiadorių paukštynas“ yra didžiausias rajone veikiantis darbdavys, kuriame dirba 760 darbuotojų. Čia veikia ir ŽŪB Nematekas, ir UAB Rumšiškių paukštynas, taip pat paukščių augintojai ir ūkininkai. Galimas šio sektoriaus žlugimas sukeltų dideles neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes visame rajone. Kalbame apie tūkstančius bedarbių ir padidėjusias Valstybės išlaidas socialinėje srityje, negautas Valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, nukentėtų pašarų ir žaliavų tiekimo grandinėje dalyvaujantys ūkininkai ir kiti asmenys“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, kuris neslepia, kad situacija dėl regione veikiančio paukštininkystės verslo labai neramina. Kaip jis pažymi, savivaldybė yra suinteresuota viso rajone veikiančio paukštininkystės sektoriaus gyvybingumu, rajono ekonomikos išsaugojimu ir pagalba daugeliui su tuo susijusių rajono gyventojų. „Suteikta pagalba būtų labai efektyvi ir reikalinga, tikimės, kad mūsų rajone veikiantis verslas jos sulauks“, – sako V. Tomkus.

Jam antrina ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst. Vilniaus rajono savivaldybė taip pat skaičiuoja galimą žalą visam regionui, jei užsidarytų šiame rajone veikiantis „Vilniaus paukštynas“. „AB „Vilniaus paukštynas“ yra vienas didžiausių darbdavių Vilniaus rajone. Pernai mūsų žmonėms išmokėjo apie 12 mln. Eur. Tokių didelių darbdavių reikia paieškoti ne tik Vilniaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendrovė neprašo lėšų naujoms investicijoms, o tik finansinės injekcijos ir ne dėl savo neūkiškumo, bet dėl pandemijos. Už to yra tūkstančiai šeimų, kurios vieną dieną gali likti be pajamų. Suprantame, kokios galėtų būti pasekmės. Tai būtų labai didelė našta visai mūsų Vyriausybei“, – sako M. Rekst.

Pripažino, jog situacija nepriimtina

Kad padėtis – katastrofiška ir kad paukštininkystei bei kiaulininkystei reikia pagalbos, pripažino ir valdžios atstovai praėjusią savaitę surengtame LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Tiesa, taip ir negalėjo paaiškinti, kaip atsitiko, kad  nėra tarp galinčių pretenduoti į Valstybės pagalbos priemones. „Atėję mes neradome jokių asignavimų, kad būtų galima skirti pinigus pagalbai“, –  pažymėjo ŽŪM viceministras Paulius Lukševičius. Jis tikino, kad kreipėsi į Ekonomikos ir Finansų ministerijas, tačiau teigiamo atsakymo dėl paramos negavo. Pasak jo, ŽŪM pasiryžusi greitai reaguoti į problemas, tačiau kol kas nėra pinigų iš nacionalinio biudžeto.

KRK posėdžio metu stebėtasi, kaip galiausiai mėsos augintojų ir perdirbėjų pramonė liko niekieno priežiūroje, kai tuo tarpu nedelsiant reikalinga pagalba. Priimtas sprendimas kreipiantis į Vyriausybę, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas pareikšti, kad  šis sektorius turėtų būti prilyginamas ir vertinamas kaip lygiavertis kitiems verslams. Todėl teikiant paramą nukentėjusiems dėl pandemijos neturėtų būti ignoruojamas ir žemės ūkio sektoriuje veikiantys mėsos pramonės subjektai. Kitas pasiūlymas – įpareigoti ŽŪM atlikti analizę ir organizuoti paramą ir trečiasis pasiūlymas – kreiptis į LR Vyriausybę dėl tokios paramos. Numatyta įpareigoti Vyriausybę pateikti atsakymus iki kovo 1 d.