Slaptažodžiais apsaugojama prieiga prie kompiuterių, informacinių sistemų, elektroninio pašto ir socialinių paskyrų. Jeigu naudojamas kriptografine prasme silpnas slaptažodis, o tai, deja, gana dažnas reiškinys, ar slaptažodis yra prarandamas, piktavaliai gali įgyti prieigą prie paskyrų ar įrenginiuose esančių svarbių duomenų, juos gali pasisavinti ar sugadinti, praneša Krašto apsaugos ministerija.
„Todėl naudokite skirtingus unikalius slaptažodžius, skirtinguose interneto resursuose, juos saugokite bei periodiškai keiskite. Tai būtina dėl Jūsų pačių ir Jūsų informacijos saugumo“, – pataria Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys.
NKSC kibernetinio saugumo specialistai išskiria penkias slaptažodžių saugumo taisykles, kurių turėtų laikytis visi. Visų pirma, tai slaptažodžio stiprumas. Bet jei jis bus ilgas, skirtingų simbolių skaičių slaptažodį bus nelengva prisiminti. Todėl antra taisyklė – jį užsirašyti ir saugoti, o trečioji – niekam nesakyti ir nesidalinti slaptažodžiais.
Taip pat labai svarbu kiekvienam įrenginiui, programai ar svetainei naudoti skirtingus slaptažodžius – tai ketvirtoji taisyklė. Paskutinė, penktoji taisyklė, kurios dažnai nelabai paisoma, kaip pastebi kibernetinio saugumo specialistai, – tai pilnas slaptažodžių pakeitimas, o ne tik vieno ar kito simbolio, skaičiaus ar raidės pakeitimas.
NKSC pataria norintiems susikurti stiprų slaptažodį tiesiog pasirinkti tris atsitiktinius žodžius, išdėstyti juos norima tvarka ir įterpti didžiųjų raidžių. Pvz.: PienasFutbolasPirmadienis“ arba „pienaSfutbolaSpirmadieniS“. Tam, kad atspėtų tokį slaptažodį, kompiuteris užtruks 898 tūkstančius metų.
Kibernetinio saugumo specialistai pataria, jog galima turėti ir slaptažodžių tvarkyklę. Tai patogus slaptažodžių valdymo įrankis, kai visi slaptažodžiai vienoje vietoje saugomi šifruotu formatu.