Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

www.alkas.lt
2021 02 14 08:06
0
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Donoro kortelė | ntb.lrv.lt nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje 406 žmonės laukia savojo donorinio organo ar audinio, kurio sulaukę vėl galėtų grįžti prie įprasto, kokybiško gyvenimo – dirbti, kurti šeimą, gyventi kiek įmanoma aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Tarp šių keturių šimtų žmonių – 46 laukiantys širdies, 6 – širdies ir plaučių komplekso, 8 – plaučių, 116 – inkstų, 6 – inkstų ir kasos komplekso, 92 – kepenų, dar 132 – ragenų audinio. Po šiais skaičiais – ir 18 transplantacijos laukiančių vaikų, praneša Nacionalinis transplantacijos biuras.

Tinkamo donoro recipientai laukia labai įvairiai – nuo keleto mėnesių iki kelerių metų. Pasitaiko, kad donoro sulaukiama po kelių dienų nuo įtraukimo į recipientų sąrašą, tačiau yra atvejų, kai laukiama ir ilgesnį laikotarpį.

Transplantacija – tik žmonių geranoriškumo dėka

Žvelgiant į šiuos skaičius tai tėra metai iš metų nežymiai kintanti statistika. Tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvenimas, kuris kiekvienam laukiančiajam tiek pat svarbus, kiek mums patiems svarbus mūsiškis – atskira ligos ir šeimos istorija, išgyvenimai, skirtingos gyvenimiškos situacijos, baimės ir viltys.

Kartais keliamas klausimas, ar transplantacijos, kurių kasmet atliekama apie pusantro šimto, tebėra tokios išskirtinės operacijos, o galbūt, įvertinus medikų profesionalumą bei patirtį ir medicinos galimybes, tai jau tampa standartine, ne kažkuo ypatingai nuo kitų besiskiriančia operacija?

Tačiau kad ir kiek transplantacijų būtų atliekama per metus, kad ir kaip išaugtų medikų meistriškumas šioje srityje, jos niekada netaps tapačios bet kuriai kitai operacijai dėl vienos esminės priežasties – jos negalėtų vykti be donorinių organų, kuriuos sunkiems ligoniams dovanoja geros valios žmonės ypatingai sunkią savo pačių gyvenimo valandą.

Potencialūs ir efektyvūs donorai

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 110 potencialių donorų, iš jų efektyviais donorais, iš kurių transplantacijai paimamas bent vienas organas ar audinys, tampa apie 50.

Potencialūs donorai – tai žmonės, kurių gyvybė užgeso reanimacijoje ištikus smegenų mirčiai, kai kuriais atvejais – nustojus plakti širdžiai. Ne visi jie tampa efektyviais, nes, vienais atvejais, paaiškėja, kad organai yra prastos būklės ir yra netinkami persodinimui, kitais atvejais – potencialaus donoro artimieji nesutinka dovanoti velionio organų donorystei. Tokių atsisakymų pasitaiko apie 30 proc. per metus.

Savo pritarimą organų donorystei kiekvienas pilnametis asmuo gali išreikšti pasirašydamas sutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Pasirašęs šį sutikimą asmuo gauna simbolinę Donoro kortelę. Ją turinčių lietuvių šiuo metu yra 34 650.

Tačiau kortelė – tik simbolis, valios išraiška ir moralinis palaikymas donorystei ir transplantacijai apskritai. Tai, kad asmuo turi Donoro kortelę dar nereiškia, kad jis tikrai taps donoru, nes, visų pirma, donorystė reikalauja ypatingų mirties sąlygų, o antra – mirties atveju sutikimo paaukoti organus visuomet klausiama velionio artimųjų. Jų atsisakymas ne toks ir retas, o kaip pagrindinė priežastis nurodoma ta, kad nežinojo artimojo valios.

Informuotumo ir numanomo sutikimo donorystės modeliai

Tokia donorystės padėtį iš dalies nulemta ir Lietuvoje vyraujančio informuoto donorystės sutikimo modelio, kai organų donorais tampa tik tie asmenys, kurie nesavanaudiškumo ir geranoriškumo vedami duoda sutikimą donorystei. Tokį donorystės modelį šiuo metu taiko tik mažoji dalis Europos valstybių, iš viso 8 šalys, tarp jų ir Lietuva.

Didžiojoje daugumoje Europos valstybių galioja numanomo sutikimo modelis, kuris remiasi tuo, kad žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip.

„Nepriklausomai nuo to, kuris modelis taikomas, bet kuriuo atveju sutikimo atsiklausiama ir mirusiojo artimųjų. Tačiau praktikoje turime tokių atvejų, kai potencialaus donoro artimuosius surasti sunku, jie yra išvykę į užsienį ar panašiai. Donorystė nelaukia – sprendimo priėmimo reikia čia ir dabar, nes po mirties organai greitai praranda savo funkcionalumą. O be raštiško artimųjų sutikimo medikai negali pradėti organų eksplantacijos (išėmimo). Tokiais atvejais numanomo sutikimo modelis būtų viena iš išeičių,“ – sako Nacionalinio translantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Artūras Bagotyrius.

Taikant numanomo sutikimo modelį sutrumpėtų laikas tarp galimybės tapti donoru ir veiksmo juo tampant; visuomenei būtų aiški valstybės pozicija donorystės klausimu ir rekomenduojami veiksmai piliečiams; palaipsniui šalies gyventojams pritarimas organų donorystei, bendruomeniškumas ir galimybė padėti kitam taptų natūraliu pasirinkimu, kai tuo tarpu informuoto sutikimo donorystė yra laikoma labiau kaip malonė ir išskirtinai gerbtinas pasirinkimas, o ne norma.

„Noriu pabrėžti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių organų donorystei nepritariantys asmenys turėtų neginčijamą teisę ir aiškią galimybę numatyta forma išreikšti savo nesutikimą po mirties savo organus ir (ar) audinius dovanoti organų donorystei, – nurodo Biuro vadovas. – Visgi dabar žmonės dažnai tiesiog neužpildo sutikimo dėl laiko stokos ar neprisiruošimo, nepasako savo valios artimiesiems. Neabejoju, kad siūlomas numanomo sutikimo modelis, visų pirma, sukels diskusijas visuomenėje, atkreips dėmesį į transplantacijos svarbą ir paskatins Lietuvos žmones šia tema priimti vienokį ar kitokį sprendimą.“

Kitų šalių praktika

Kaip minėta, informuoto sutikimo modelis galioja tik aštuoniose Europos valstybėse: Lietuvoje, Vokietijoje, Kipre, Airijoje, Rumunijoje, Danijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje, tačiau ir dalyje jų jau šiuo metu vyksta diskusijos ar pradėti veiksmai dėl donorystės modelio keitimo.

Didžioji dalis Europos (Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Austrija, Italija, Belgija, Estija, Suomija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Čekija, Graikija, Malta, Švedija, Liuksemburgas, Bulgarija, Nyderlandai) jau gyvena pagal numanomo sutikimo modelį.

Ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pagal donorų skaičių pirmauja Ispanija, o taip pat Kroatija, taikančios numanomo sutikimo modelį ir milijonui gyventojų turinčios didžiausią efektyvių donorų skaičių. Pritariančiu donorystei čia laikomas kiekvienas pilnametis asmuo, nebent jis būtų raštiškai nurodęs kitokią savo valią.

„Matydamas tendencijas Europos šalyse ir vertindamas gerąją jų patirtį, Biuras siūlo pereiti prie didžiojoje Europos dalyje ir pažangiausiose jos šalyse taikomo donorystės modelio, – Biuro poziciją išreiškia jo vadovas A. Bagotyrius. – Noriu atkreipti dėmesį, kad kitos, informuoto sutikimo modelį dar tebetaikančios šalys taip pat diskutuoja ir ruošiasi modelio keitimui. Modernų ir pažangų donorystės modelį pasirinkusios ir mūsų kaimyninės šalys. Tiek darbo apimtimis ir rezultatais, tiek moraline prasme kaip valstybė jau pribrendome žengti šį reikšmingą žingsnį, kurio tikslas – dar daugiau išgelbėtų žmonių gyvybių. Šiuo klausimu neabejotinai turime sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu.“

Europos šalių patirtis patvirtina numanomo sutikimo modelio efektyvumą, jį įgyvendinant didėja efektyvių donorų skaičius. O taip pat mažėja registrų administravimo kaštai, gyventojams nereikia pildyti prašymų dėl sutikimo organų donorystei, paprastėja ir greitėja transplantacijos pradėjimo procedūros.

Gyventojų nuomonė dėl donorystės modelio keitimo

2020 m. Biuro užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią visos Lietuvos gyventojų sociologinę apklausą dėl jų požiūrio į organų donorystę.

Vertinant bendrą Lietuvos žmonių požiūrį į organų donorystę, jai pritaria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Maždaug kas trečias pilietis nurodė manantis, kad sutiktų padovanoti mirusio artimojo organus donorystei, nors praktikoje tokių sutikimų iš žmonių, su kuriais medikai kalbėjosi dėl galimybės padovanoti artimojo organus, yra dvigubai daugiau.

Apklausoje teirautasi ir gyventojų nuomonės dėl donorystės modelio pakeitimo. Daugiau nei trečdalis gyventojų pritartų šiuo metu galiojančio donorystės modelio pakeitimui į numanomo sutikimo modelį. „Santykinai didelė dalis žmonių, 43 proc., šiuo klausimu dar neturi nuomonės, todėl jai susidaryti žmonėms reikalinga išsami informacija, stiprūs kitų šalių pavyzdžiai ir, žinoma, susipažinimas su statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad toks modelis – tai galimybė dar labiau išplėtoti donorystės galimybes Lietuvoje,“ – sako A. Bagotyrius.

Perėjimas prie numanomo sutikimo modelio

Transplantacijos procesą koordinuojantis Biuras stebi situacijos kryptingumą, kad Lietuva, jau dabar žengusi esminius žingsnius užtikrinant sklandų ir kokybišką organų donorystės ir transplantacijos procesą (sukurta infrastruktūra, turimos būtinosios modernios techninės priemonės, efektyviai veikiančios ir tarpusavyje bendradarbiaujančios atsakingos institucijos, paskirti ligoninių ir nacionaliniai transplantacijos koordinatoriai, apmokytos profesionalų komandos, sėkmingai veikiantis Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registras, vykdomas sklandus tarptautinis bendradarbiavimas), yra pasirengusi pereiti nuo galiojančio informuoto sutikimo donorystės modelio prie numanomo sutikimo modelio.

„Siekiant padidinti efektyvių organų donorų skaičių Lietuvoje, o tai reiškia transplantacijos pagalba išgelbėti dar daugiau žmonių gyvybių ar pagerinti jų sveikatą, būtina įgyvendinti kompleksą minėtų priemonių. Dalis jų jau dabar yra lygiagrečiai įgyvendinamos, tačiau viena iš esminių priemonių yra naujo modelio įvedimas. Jį įvedus organų donorystės procesą galėtume plėtoti dar efektyviau, – komentuoja Biuro direktorius A. Bagotyrius. – Tai tikrai ne vienos dienos sprendimas, tam reikia visapusiškai pasiruošti. Tačiau, visų pirma, turime dėl to apsispręsti.“

Biuro vadovas pabrėžia, kad svarstant šį klausimą svarbiausia yra suprasti, kad donorystė – be galo reikšminga medicinos galimybė, kuri gelbėja tada, kai niekas kitas ligoniui padėti negali. Netiesa, kad transplantacijos prireikia tik sunkiems, ilgamečiams ligoniams. Donoro organo gali prireikti bet kuriam iš mūsų – po gripo ar kitų ligų komplikacijų, stipraus apsinuodijimo ir pan. Deja, apie tai susimąstome tik su tuo susidūrę. Kita vertus, kaip kiekvienam jos gali prireikti, lygiai taip pat kiekvienas savo kilniu sprendimu pritardamas organų donorystei gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Biuras kviečia nelikti abejingais ir sąmoningai dalyvauti donorystės procese.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Patobulintame įstatyme numatyta porinė donorystė
  2. Ką lietuviai mano apie lošimus ir loterijas
  3. Laukiančiųjų donorų organų eilė ilgesnė už tą, kurie jau sulaukė pagalbos
  4. Ankstų rytą Vilniuje sėkmingai nusileido donoro širdis iš Šiaulių
  5. Šiandien minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena
  6. Praėjusieji metai donorystei tapo sėkmingiausiais
  7. Santariškių eismo žiede sraigtasparnis nusileido su itin svarbiu kroviniu – atskraidino donoro širdį
  8. „Savaitės pjūvis“ apie emigravusius lietuvius (video)
  9. Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei
  10. Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…
  11. Pratęsti gyvenimą po mirties galima per dvi minutes
  12. Kiek ligoniui kainuoja kūno dalies persodinimas?
  13. Donoro širdis vilniečio krūtinėje plaka jau 18 metų
  14. Retos transplantacijos – sudėtingas procesas ir medicinine, ir logistine prasme
  15. Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era
  16. Lietuviai pasisako už glaudų bendradarbiavimą su Lenkija, rodo apklausa
  17. Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Geležinkelių teritorija | S. Žiūros nuotr.

Geležinkelių teritoriją kurs ir miestiečiai

2023 01 23
Pakartotinis daiktų vartojimas įgauna pagreitį | lrv.lt nuotr.

Pakartotinis daiktų vartojimas įgauna pagreitį

2023 01 20
Darbas biure | ktu.lt

Paaiškėjo, kokios teisės svarbiausios lietuviams

2023 01 17
VSAT sraigtasparnis donorinį organą skraidino iš Rygos į Kauną

2022-ieji organų donorystei buvo sėkmingi

2023 01 16
Parduotuvė | pixabay.com nuotr.

Vis dažniau gyventojai ieško prekių su nuolaida

2023 01 13
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Lietuviai bijo netekti darbo ir susirgti

2023 01 10
Ar tinka sumuštinis pusryčiams, pietums ir vakarienei?

Pusryčiai be sumuštinių – neįsivaizduojami

2023 01 08
Akis | Pixabay.com nuotr.

Skystas akies ragenos užpildas – viltis ligoniams

2023 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė Lietuvos gyventojų sumažino savo elektros suvartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto,...

Skaityti toliau

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 26
0
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad nemaža dalis gyventojų planuoja dirbti ir...

Skaityti toliau

Geležinkelių teritoriją kurs ir miestiečiai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 23
0
Geležinkelių teritorija | S. Žiūros nuotr.

Iki šiol uždara ir tik Lietuvos geležinkelių veiklai tarnaujanti ~40 hektarų teritorija Naujamiestyje atsivers miestui. Vizija, kaip ši istorinė ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?
  • Stambokas, apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

Kitas straipsnis
M. K. Čiurlionis | S. Filibert Fleury nuotr.

Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai