Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

www.alkas.lt
2020 02 04 07:00
0
Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Nacionalinio kraujo centro nuotr.
Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Kai daugiau nei prieš 500 metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi. Praėjus daugiau nei penkiems šimtmečiams medicina be kraujo perpylimo procedūrų atrodo neįsivaizduojama, o tiek donorams aukoti, tiek perpilti žmonėms kraują tapo visiškai saugu.

Pirmieji žingsniai kraujo perpylimo srityje buvo žengiami dar XVII amžiaus Europoje, daugiausiai – Didžiojoje Britanijoje. Tuomet anglų gydytojas Williamas Harvey atrado, kad kraujas apskritai cirkuliuoja. Tai sukėlė didelį reakcionierių nepasitenkinimą. Plačiojoje visuomenėje manyta, kad širdis yra sielos buveinė, o konservatyvūs medikai rėmėsi aristotelišku požiūriu, kad kraujas kepenyse atsiranda iš suvartojamo maisto ir venomis keliauja į vidaus organus tik viena kryptimi.

Bandymai su gyvūnų krauju

Apskritai kraujo tyrimų srityje XVII a. matomi ryškūs proveržiai. Prancūzai ir anglai daugiausiai tyrinėja kraują ir daro eksperimentus. Štai vienas anglų gydytojas išgelbėja šunį perpildamas jam kito šuns kraują, atlieka bandymus ir su avimis.

Tuometinės praktikos primena, kiek toli šioje srityje nueita. Štai prancūzų mokslininkas Jeanas-Baptiste′as Denisas, asmeninis Liudviko XIV – Karaliaus Saulės gydytojas, penkiolikmečiui berniukui perpylė ėriuko kraują, kurį surinko dėlėmis. Manoma, kad jis išgyveno tik dėl to, kad perpiltas kraujo kiekis buvo nedidelis.

Kitą bandymą prancūzas atliko didaktiniais tikslais. Žmogui, garsėjusiam brutaliu elgesiu su savo žmona, buvo nuleista 300 gramų kraujo, o vietoj jo perpiltas puodelis veršiuko kraujo. J.-B. Denisas tikėjosi, kad romaus gyvūno kraujas nuramins ir žiauriu elgesiu garsėjantį žmogų.

Vyras išgyveno. Tiesa, jo šlapimas tapo juodas, o vėliau jis neteko sąmonės. Tačiau tai, ko tikėjosi mokslininkas, neįvyko – žmogus ramesnis netapo. Pakartotinai atliktas perpylimas jį pražudė, o gydytojas velionio žmonos buvo apkaltintas žmogžudyste ir, nors buvo išteisintas, metė medicinos praktiką.

Tais laikais mokslininkai gyvūnų kraują kartais skiesdavo. Būdavo bandoma perpilti avių, šunų, arklių ir raguočių kraują žmonėms maišant jį su tokiais skysčiais kaip vynas, pienas, alus ar net šlapimas.

Tuometinės praktikos šokiruoja

Vis dėlto pirmą kartą sėkmingai žmogaus kraujo perpylimą kitam žmogui įvykdo britų akušeris Jamesas Blundellis XIX a. pradžioje atlikęs procedūrą nukraujavusiai gimdyvei. Tačiau šis amžius pasižymėjo ir atžanga kraujo perpylimo srityje, mat šimtmečio pabaigoje tarsi iš niekur atgimė idėja vėl naudoti gyvulių kraują – tuo metu buvo sudėtinga rasti pakankamą skaičių žmonių, norinčių tapti donorais.

Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) atstovės Irmos Pimpičkaitės, žiūrint iš dabarties  tokios medicinos praktikos išties šokiruoja. Pasak jos, šioje srityje pažanga ryški net ir žvelgiant atgal į pastaruosius trisdešimt metų, o situacija lyginant su tuo, kas vyko prieš du ar tris šimtmečius – kaip diena ir naktis.

„Jei prieš porą šimtų metų apie pusė perpylimo atvejų būdavo sėkmingi, tai dabar mes kalbame apie tai, kad vienas donoras gali išgelbėti net tris gyvybes, taip pat ir apie naudą pačio donoro sveikatai. Atradus kraujo grupes, pažanga šioje srityje žengė daugiamyliais žingsniais ir dabar matome visiškai saugius tiek kraujo donorystę, tiek patį perpylimą“, – sakė I. Pimpičkaitė.

Atskleidė kraujo paslaptį

Esminį lūžį kraujo donorystės istorijoje galima fiksuoti 1901 metais, kai austrų chemikas ir imunologas Karlas Landsteineris atrado kraujo grupes. Pastebėjus, kad vykdant perpylimą su gyvūnų krauju, žmogui pradeda krešėti kraujas, austrui kilo mintis, kad šis krešėjimas – visai ne liga, o normalus fiziologinis procesas.

Tyrinėdamas savo, kolegų ir pacientų kraują, chemikas sumaišė skirtingus kraujo mėginius ir stebėjo, kurie mišiniai sukreša, o kurie – ne. Jis iškėlė hipotezę, kad žmogaus kraujyje yra tam tikros struktūros junginiai, vadinami agliutinogenais, pagal kuriuos kraują galima suskirstyti į tris grupes. Kadangi tyrimams kraują paaukojo siauras ratas žmonių, rečiausioji kraujo grupė AB buvo atrasta tik vėliau.

Nors tai galima vadinti vienu svarbiausių atradimų medicinos istorijoje, pripažinimo dėl savo indėlio į proveržį medicinos ir fiziologijos srityje K. Landsteineris sulaukė tik po trisdešimties metų – 1930 m. jam buvo įteikta Nobelio premija.

Lietuvoje – proveržis tarpukariu

Lietuvoje pirmieji kraujo perpylimai atlikti tarpukariu. Pirmasis tai 1923 m. padarė Kauno valstybinės ligoninės profesorius Vladas Kuzma, tikras chirurgijos virtuozas, daugelio šios srities naujovių pradininkas. Lygiagrečiai Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninėje kraujo perpylimus pradėjo ir nusipelnęs akušeris ginekologas, profesorius Pranas Mažylis. Jo iniciatyva pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai per sunkius gimdymus nukraujavusioms moterims.

„Iš pradžių buvo perpilama „gintariniu“ aparatu. Paimdavo iš donoro venos į gintarinį indą maždaug 300 g kraujo. Ir per dvi tris minutes jis būdavo supilamas ligoniui. Žinoma, donoras būdavo atitinkamai paruošiamas ir nustatoma kraujo grupė. Paskui iš užsienio nupirkti kiti aparatai. Jais būdavo perpilamas kraujas tik mažais kiekiais – po 20 gramų. Tai buvo nepatogu, todėl pradėtas naudoti konservuotas kraujas“, – prisiminimuose teigia kartu su P. Mažyliu dirbusi gydytoja Emilija Bliūdžiūtė.

Įprasta procedūra Lietuvoje kraujo perpylimas tapo tik ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kurio pabaigoje kasmet buvo atliekama pusšimtis kraujo perpylimų. Jau 1934 metais P. Mažylis ir V. Kuzma su dar pora kolegų suvienijo jėgas ir rengė Kraujo transfuzijos instituto steigimą. Institute buvo sudarinėjami donorų sąrašai su namų adresais – esant poreikiui buvo žinoma, kur galima rasti donorą ir iš jo kraują pirkti.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje kraujo perpylimai medicinos praktikoje atliekami vis dažniau ir tai chirurgų buvo laikoma viena galingiausių gydymo priemonių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujųjų metų iššūkiai: reikia visų kraujo donorų pagalbos
  2. Lietuvoje stipriai išaugo neatlygintinos kraujo donorystės rodikliai
  3. Patobulintame įstatyme numatyta porinė donorystė
  4. Laukiančiųjų donorų organų eilė ilgesnė už tą, kurie jau sulaukė pagalbos
  5. Praėjusieji metai donorystei tapo sėkmingiausiais

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

2021 02 14
„Iš savo varpinės“: Kraujo verslo užkulisiai | Alkas.lt, ekrano nuotr.

„Iš savo varpinės“: Kraujo verslo užkulisiai (video)

2021 02 04
kraujodonorystė.lt nuotr.

Didžiausia kraujo donorystės įstaiga pradeda pertvarką

2020 11 14
Donorų organus atskraidinęs staigtasparnis | transplantacija.lt nuotr

Santariškių eismo žiede sraigtasparnis nusileido su itin svarbiu kroviniu – atskraidino donoro širdį

2020 10 28
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

Santaros klinikos kviečia dalintis COVID-19 persirgusius donorus

2020 08 21
kraujodonorystė.lt nuotr.

Gydymo įstaigoms labai trūksta kraujo, skubiai prašoma visuomenės pagalbos

2020 08 20
Į Santaros klinikas pristatyta dodoro širdis | transplantacija.lt nuotr.

Ankstų rytą Vilniuje sėkmingai nusileido donoro širdis iš Šiaulių

2020 07 29
P. S. Krivickas. Kaip nesididžiuoti tokia pamaina?

P. S. Krivickas. Kaip nesididžiuoti tokia pamaina?

2020 07 25
Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

Nacionalinis kraujo centras kviečia ilgąjį savaitgalį išnaudoti geriems darbams

2020 05 01
„Iš savo varpinės“: T. Čyvas: Teisėsaugos pūliniai ir gangrenos (video)

„Iš savo varpinės“: T. Čyvas: Teisėsaugos pūliniai ir gangrenos (video)

2020 04 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1240; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 960; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 611; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

by Ditė Česėkaitė
2021 02 14
0
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Šiuo metu Lietuvoje 406 žmonės laukia savojo donorinio organo ar audinio, kurio sulaukę vėl galėtų grįžti prie įprasto, kokybiško gyvenimo...

Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kraujo verslo užkulisiai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 04
0
„Iš savo varpinės“: Kraujo verslo užkulisiai | Alkas.lt, ekrano nuotr.

Kuomet vienos gydymo įstaigos finansiniuose dokumentuose , kurie buvo panaudoti vienos temos iliustravimui „Iš savo varpinės“ žiūrovai pamatė eilutę „pajamuos...

Skaityti toliau

Didžiausia kraujo donorystės įstaiga pradeda pertvarką

by Ditė Česėkaitė
2020 11 14
0
kraujodonorystė.lt nuotr.

kraujodonorystė.lt nuotr. Pradedama Nacionalinio kraujo centro (NKC) pertvarka, siekiant geriau valdyti regioninių kraujo centrų veiklą, omažinti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai