Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

www.alkas.lt
2020-02-04 07:00:36
0
Kraujo perpylimo istorijos įdomybės

Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Nacionalinio kraujo centro nuotr.
Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Kai daugiau nei prieš 500 metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi. Praėjus daugiau nei penkiems šimtmečiams medicina be kraujo perpylimo procedūrų atrodo neįsivaizduojama, o tiek donorams aukoti, tiek perpilti žmonėms kraują tapo visiškai saugu.

Pirmieji žingsniai kraujo perpylimo srityje buvo žengiami dar XVII amžiaus Europoje, daugiausiai – Didžiojoje Britanijoje. Tuomet anglų gydytojas Williamas Harvey atrado, kad kraujas apskritai cirkuliuoja. Tai sukėlė didelį reakcionierių nepasitenkinimą. Plačiojoje visuomenėje manyta, kad širdis yra sielos buveinė, o konservatyvūs medikai rėmėsi aristotelišku požiūriu, kad kraujas kepenyse atsiranda iš suvartojamo maisto ir venomis keliauja į vidaus organus tik viena kryptimi.

Bandymai su gyvūnų krauju

Apskritai kraujo tyrimų srityje XVII a. matomi ryškūs proveržiai. Prancūzai ir anglai daugiausiai tyrinėja kraują ir daro eksperimentus. Štai vienas anglų gydytojas išgelbėja šunį perpildamas jam kito šuns kraują, atlieka bandymus ir su avimis.

Tuometinės praktikos primena, kiek toli šioje srityje nueita. Štai prancūzų mokslininkas Jeanas-Baptiste′as Denisas, asmeninis Liudviko XIV – Karaliaus Saulės gydytojas, penkiolikmečiui berniukui perpylė ėriuko kraują, kurį surinko dėlėmis. Manoma, kad jis išgyveno tik dėl to, kad perpiltas kraujo kiekis buvo nedidelis.

Kitą bandymą prancūzas atliko didaktiniais tikslais. Žmogui, garsėjusiam brutaliu elgesiu su savo žmona, buvo nuleista 300 gramų kraujo, o vietoj jo perpiltas puodelis veršiuko kraujo. J.-B. Denisas tikėjosi, kad romaus gyvūno kraujas nuramins ir žiauriu elgesiu garsėjantį žmogų.

Vyras išgyveno. Tiesa, jo šlapimas tapo juodas, o vėliau jis neteko sąmonės. Tačiau tai, ko tikėjosi mokslininkas, neįvyko – žmogus ramesnis netapo. Pakartotinai atliktas perpylimas jį pražudė, o gydytojas velionio žmonos buvo apkaltintas žmogžudyste ir, nors buvo išteisintas, metė medicinos praktiką.

Tais laikais mokslininkai gyvūnų kraują kartais skiesdavo. Būdavo bandoma perpilti avių, šunų, arklių ir raguočių kraują žmonėms maišant jį su tokiais skysčiais kaip vynas, pienas, alus ar net šlapimas.

Tuometinės praktikos šokiruoja

Vis dėlto pirmą kartą sėkmingai žmogaus kraujo perpylimą kitam žmogui įvykdo britų akušeris Jamesas Blundellis XIX a. pradžioje atlikęs procedūrą nukraujavusiai gimdyvei. Tačiau šis amžius pasižymėjo ir atžanga kraujo perpylimo srityje, mat šimtmečio pabaigoje tarsi iš niekur atgimė idėja vėl naudoti gyvulių kraują – tuo metu buvo sudėtinga rasti pakankamą skaičių žmonių, norinčių tapti donorais.

Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) atstovės Irmos Pimpičkaitės, žiūrint iš dabarties  tokios medicinos praktikos išties šokiruoja. Pasak jos, šioje srityje pažanga ryški net ir žvelgiant atgal į pastaruosius trisdešimt metų, o situacija lyginant su tuo, kas vyko prieš du ar tris šimtmečius – kaip diena ir naktis.

„Jei prieš porą šimtų metų apie pusė perpylimo atvejų būdavo sėkmingi, tai dabar mes kalbame apie tai, kad vienas donoras gali išgelbėti net tris gyvybes, taip pat ir apie naudą pačio donoro sveikatai. Atradus kraujo grupes, pažanga šioje srityje žengė daugiamyliais žingsniais ir dabar matome visiškai saugius tiek kraujo donorystę, tiek patį perpylimą“, – sakė I. Pimpičkaitė.

Atskleidė kraujo paslaptį

Esminį lūžį kraujo donorystės istorijoje galima fiksuoti 1901 metais, kai austrų chemikas ir imunologas Karlas Landsteineris atrado kraujo grupes. Pastebėjus, kad vykdant perpylimą su gyvūnų krauju, žmogui pradeda krešėti kraujas, austrui kilo mintis, kad šis krešėjimas – visai ne liga, o normalus fiziologinis procesas.

Tyrinėdamas savo, kolegų ir pacientų kraują, chemikas sumaišė skirtingus kraujo mėginius ir stebėjo, kurie mišiniai sukreša, o kurie – ne. Jis iškėlė hipotezę, kad žmogaus kraujyje yra tam tikros struktūros junginiai, vadinami agliutinogenais, pagal kuriuos kraują galima suskirstyti į tris grupes. Kadangi tyrimams kraują paaukojo siauras ratas žmonių, rečiausioji kraujo grupė AB buvo atrasta tik vėliau.

Nors tai galima vadinti vienu svarbiausių atradimų medicinos istorijoje, pripažinimo dėl savo indėlio į proveržį medicinos ir fiziologijos srityje K. Landsteineris sulaukė tik po trisdešimties metų – 1930 m. jam buvo įteikta Nobelio premija.

Lietuvoje – proveržis tarpukariu

Lietuvoje pirmieji kraujo perpylimai atlikti tarpukariu. Pirmasis tai 1923 m. padarė Kauno valstybinės ligoninės profesorius Vladas Kuzma, tikras chirurgijos virtuozas, daugelio šios srities naujovių pradininkas. Lygiagrečiai Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninėje kraujo perpylimus pradėjo ir nusipelnęs akušeris ginekologas, profesorius Pranas Mažylis. Jo iniciatyva pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai per sunkius gimdymus nukraujavusioms moterims.

„Iš pradžių buvo perpilama „gintariniu“ aparatu. Paimdavo iš donoro venos į gintarinį indą maždaug 300 g kraujo. Ir per dvi tris minutes jis būdavo supilamas ligoniui. Žinoma, donoras būdavo atitinkamai paruošiamas ir nustatoma kraujo grupė. Paskui iš užsienio nupirkti kiti aparatai. Jais būdavo perpilamas kraujas tik mažais kiekiais – po 20 gramų. Tai buvo nepatogu, todėl pradėtas naudoti konservuotas kraujas“, – prisiminimuose teigia kartu su P. Mažyliu dirbusi gydytoja Emilija Bliūdžiūtė.

Įprasta procedūra Lietuvoje kraujo perpylimas tapo tik ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kurio pabaigoje kasmet buvo atliekama pusšimtis kraujo perpylimų. Jau 1934 metais P. Mažylis ir V. Kuzma su dar pora kolegų suvienijo jėgas ir rengė Kraujo transfuzijos instituto steigimą. Institute buvo sudarinėjami donorų sąrašai su namų adresais – esant poreikiui buvo žinoma, kur galima rasti donorą ir iš jo kraują pirkti.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje kraujo perpylimai medicinos praktikoje atliekami vis dažniau ir tai chirurgų buvo laikoma viena galingiausių gydymo priemonių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujųjų metų iššūkiai: reikia visų kraujo donorų pagalbos
  2. Lietuvoje stipriai išaugo neatlygintinos kraujo donorystės rodikliai
  3. Patobulintame įstatyme numatyta porinė donorystė
  4. Laukiančiųjų donorų organų eilė ilgesnė už tą, kurie jau sulaukė pagalbos
  5. Praėjusieji metai donorystei tapo sėkmingiausiais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VSAT sraigtasparnis donorinį organą skraidino iš Rygos į Kauną

2022-ieji organų donorystei buvo sėkmingi

2023 01 16
Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei

Siūloma keisti donorystės modelį

2022 11 22
Pirmoji pagalba | pixabay.com, JamesRein nuotr.

Pasaulinė pirmosios pagalbos diena

2022 09 12
Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei

Registruotas pats vyriausias donoras

2022 08 30
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Visuomenė kviečiama domėtis donoryste

2022 05 07
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

Nuo karo Ukrainoje pradžios kraujo donorų padvigubėjo

2022 03 23
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

Kauno klinikų Kraujo centras pasitinka 10-metį

2022 03 21
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Savaitgalį – net keli organų persodinimai

2022 02 14
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Praėję metai buvo sėkmingi donorystei

2022 01 11
Kraujo donorystė | VUL Santaros klinikos nuotr.

Kauno klinikos skubiai laukia donorų

2022 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Lietuvos silpninimas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rimas apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose
  • A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje
  • Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“
  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

2022-ieji organų donorystei buvo sėkmingi

by Ditė Česėkaitė
2023 01 16
0
VSAT sraigtasparnis donorinį organą skraidino iš Rygos į Kauną

2022-ieji organų donorystei ir persodinimams buvo sėkmingi: artimųjų pritarimas organų ir audinių donorystei daugybei žmonių suteikė galimybę pagerinti sveikatos būklę...

Skaityti toliau

Siūloma keisti donorystės modelį

by Ditė Česėkaitė
2022 11 22
0
Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei

 Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Jurgitos Sejonienės pristatytas Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pakeisti...

Skaityti toliau

Pasaulinė pirmosios pagalbos diena

by Kristina Aleknaitė
2022 09 12
0
Pirmoji pagalba | pixabay.com, JamesRein nuotr.

Rugsėjo 12 d. nuo 11:30 val. Vinco Kudirkos aikštėje Vyriausybės kanceliarija kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ir VšĮ Nacionaliniu kraujo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Lietuvos silpninimas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rimas apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
Kitas straipsnis
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai