Kaip gaila, kad Kazys Škirpa nemokėjo rašyti eilėraščių!..
Tikriausiai būtų išsaugota ir jo vėliavos iškėlimo žygį Gedimino pilies bokšte įamžinimo lenta, ir gatvės pavadinimas!
Deja, tokių gabumų neturėjo…
O štai jo bendradarbis 1919 m. Liudas Gira – kas kita: valstybiniam darbui neturėjo nei duomenų, nei pasirengimo. Bet užtat kūrė „liaudies dainas“.
MŪSŲ SĄSKAITOS
1. Savanaudžiai tautos išdavikai,
Kurie dėjotės josios „vadais“,
Iš jūs‘ galios tik burbulas liko
Tuoj jum sąskaitas liaudis pateilks (2 k.)
2. Jas pateiks jum nuskurdę artojai,
Ir nemažos tos sąskaitos bus:
Milijonai, kuriuos išeikvojot,
Kuriuos vogėt ir vagiate jūs! (2 k.)
3. Atsiras dar jum sąskaitos kitos,
Vis didesnės, sunkesnės bus jos:
Tai sodybos, žiauriai išvaržytos,
Suvalkiečiai, paplūdę kraujuos. (2 k.)
4. Dar daugiau jų pateiks darbininkai,
Jum pristatę puošnių tiek namų,
Jie daugiau kęst skriaudų nesutinka,
Kad jum lėbauti būtų ramu. (2 ,k.)
5. Paprašys atsilygint jie ponus
Už tuos trylika metų juodų.
Jau gana, kad žandarai Smetonos
Mus daužytų Tėvynės vardu! (2 k.)
6. Savo sąskaitas dar ant durtuvų
Jum įteiks ir mūs brolis karys
Nors ir žlugdėt, Tėvynė nežuvo:
Naują tvarką pajėgs padaryt. (2 k.)
7. Tad mašnas tūkstantinėm prikrovę,
Liaudžiai atskaitą ruoškitės duot!
Ne tautos jum rūpėjo gerovė,
Ne tėvynės jūs ėjot vaduot. (2 k..)
8. Jum rūpėjo savi tik bizneliai,
Jum rūpėjo garbė tik sava,
Kad prieš jus paklupdyta ant kelių
Jum vergautų visa Lietuva! (2 k.)
9. „Nepriklausomą“ Lietuvą kūrėm,
Kad klastingai pavergtumėt ją.
Bet greit būsime mes susibūrę,
Tai drebėk, nelemtoji gauja! (2 k.)
10. Savanaudžiai tautos išdavikai,
Kurie dėjotės josios „vadai“.
Iš jūs galios tik burbulas liko,
Tuoj jum sąskaitas liaudis pateiks! (2 k.)
Po dviejų savaičių, kai JIE jau „susibūrė“, sudarė „liaudies seimą“, nieko nelaukdami K. Škirpai „sąskaitą“ ir pateikė. Kadangi tas nemokėjo rašyti eilėraščių. Atėmė pilietybę ir namus Kaune.
Taigi, „liaudies priešu“ K. Škirpa buvo paskelbtas beveik metams laiko likus iki Birželio sukilimo.
Jaučiate skirtumą: „nemokėti eiliuoti“ ir būti „liaudies poetu“?
Juk niekas nekelia klausimo dėl „liaudies poeto“ gatvės pavadinimo Fabijoniškėse pašalinimo ar atminimo lentos nuėmimo Vilniaus gatvėje, tiesa?
Ir turbūt ne dėl to, kad ji prisukta aukštai, kad net tie, kurie nešiojasi kūjį, neturėtų tokių ilgų kopiečių pasiekti.
Priežastis, matyt, kita – rašytojas, poetas, dainius. Ir dar „liaudies“. Jūs ką – prieš literatūrą? Ne, ne, gink Dieve, aš už!..
O kalbant rimtai, Lietuvos žvalgybos istorikas Severinas Vaitiekus apie Liudą Girą rašo: „Į Vakarus nepasitraukė [kaip dalis kitų Lietuvos saugumo ir žvalgybos valdininkų, šalį okupavus sovietams – V.V.] vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų kūrėjų L. Gira. 1918 m. spalio mėn. Lietuvos Valstybės Taryba jį paskyrė Apsaugos komisijos nariu, atsakingu už nacionalinės žvalgybos organizavimą. 1919-1920 m. jis buvo Žvalgybos skyriaus vadovas ir pavaduotojas. LR saulėlydyje L. Gira išdavė jaunystės principus ir idealus. 1940 m. rugpjūčio mėn. jis kartu su „liaudies seimo“ delegacija išvyko į SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesiją Maskvoje įteikti rezoliuciją dėl Lietuvos priėmimo į Sovietų Sąjungą.
Vokietijos ir SSRS karo pradžioje L. Gira kartu su aukščiausiais sovietiniais pareigūnais pabėgo į Rusiją, vėliau tarnavo R[audonosios] A[rmijos] 16-toje lietuviškoje šaulių divizijoje. Grįžusiam į Lietuvą L. Girai buvo suteiktas Lietuvos liaudies poeto vardas, jis buvo paskirtas tikruoju LSSR mokslų akademijos nariu. L. Gira mirė 1946 m. vasarą.“
Bet tai dar ne viskas ką apie L. Girą parašė S. Vaitiekus. Jis pastebi, kad yra išlikęs įdomus Juozo Lukšos-Daumanto liudijimas, užfiksuotas amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos aukščiausio slaptumo (Top secret) pažymoje „Lietuvių pogrindžio įsiskverbimas į bolševikinę sistemą“. Dokumento dalyje „Kultūrinis gyvenimas“, remiantis J. Lukšos liudijimu, rašoma: „Nėris ir <…> Gira, žymūs Lietuvos poetai, buvo įsitraukę į bolševikų reikalą, tačiau prieš savo mirtį suėjo į kontaktą su pogrindžiu.”
Bet argi kas nors tokiais dalykais šiais laikais domėsis? Lygiai kaip ir LAF ryšiais su demokratiniais Vakarais?
Tapai sykį „liaudies priešu“? Arba „liaudies poetu“? Ir tuo viskas pasakyta! Kokie dar tyrimai?..
Vaikystėje teko malonumas skaityti Liudo Giros nedidelę knygutę apie Vytautą Didįjį. Patiko, talentingai parašyta. Vertėtų net dabar ją perleisti iš naujo. Gal būt, su prierašu apie jos autorių.
Juodai liūdnos ir niekaip, iki pasipūtimo, pasiputojimo, net užsipotujus nepripažintos Vasario 16-tos belaukiant,
– taip, be to tikro, Pirmojo Lietuvos vadovo –
– įsigaliojus Valstybės atkūrimo Nutarimui –
Jono Basanavičiaus
…argi dar kažką, apie tolimesnį politinės istorijos vyksmą svarstyt, net p i k t i n t i s, TEISĘ ar gavom…gaunam
g a u s i m ???
Tik pripažinę visą nuo pat Vasario 16 d. 20 Tarybos narių
teisėtų parašų galiojimą, pripažinti tolimesnes minutes, valandas, metus ir dešimtmečius Valstybingumo Lietuvos galėsim, – SU VISAIS VADOVAIS.
Negi, lygiai ir net labiau šiukšle, nevykėliu ir visišku NIEKU, tarsi kažkas K. Škirpą kaip L. Girą ir J . Basanavičių
t e b e l a i k o; net žemiau ir nuožmiau už šiukšles
…Jis, Jie, – kai “taip” net bet koks prašalaitis Valiušaitis
IKI PAT DABAR nei dėl Vasario 16, nei dėl J. Basanavičius
j o k i o s žymės, pėdelės ar deramai tylaus spygtelejimo nepalikęs niekur …jokio, apčiuopiamai pagarbus.
Tai ir mausto, iš mūsų tyčiotis progų begales turi, kas tik netingi.
Kai net apie Pirmąjį savo atkurtos Valstybės vadovą -TYLA
Taip kažkaip jie visi anksti pasimirė…kas galėtų paneigt.
Kaip ir Saliutė. Tiek metų bandytas kirčio per tokių, kaip ji, Cvirka ir kt. kepenis ,,vaistas” pagaliau ištobulintas. O jie, Kremliaus lakštingalomis patikėję, tapo jų laboratorinėmis žiurkėmis? Nes nekelia pasitikėjimo, o jau žino per daug? Pvz., imtų ir išduotų Salomėja, jog ją sūnelio gyvybe šantažavo, kaip sulaikė per langą bešokančią? Tada vietoj suplėšytos begelbėjant suknios perrengė skubiai nupirkta kita ir pristatė į stojimo į SSSR tautų šeimą spektaklį?
+++
..būtų daug paprasčiau jei galima būtų laiką atsukti . Poetams daug sunkiau , jų žodis neatsargus pasilieka amžiams .
Visi mes esame žmonės pirmiausia. O tik po to politikai, kariai, žemdirbiai ar poetai. Galimai mėginti suteikti lengvatas, o gal ir pateisinimus – išteisinimus (?) būtent meno žmonėms yra daugiau, negu keista. „Ai, tie menininkai paplaukę, nesigaudo politikoje, gyvena ne šiame pasaulyje, kaip vaikai skraido padebesiais, jiems atleistina“? Toks, sakysime, vienas iš galimų pateisinimų būtų ypač suktas.
Gal ir taip .
pvz., aš mėgstu prisiminti, kaip per subotnikus su Leninu rąstus nešiojome – jo naujai trobelei Razlive…
Zigmas VAIŠVILA: Šventvagystė Vasario 16-osios išvakarėse
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/zigmas_vaisvila_sventvagyste_vasario_16osios_isvakarese/
Kas vylėsi, jog jau visa dėtuvė ištuštinta, galvokime iš naujo:
Laišką gavau:
Subject: Vokietijoje išleistos Vanagaitės knygos „recenzija* su senomis klišėmis – Juozo Lukšos dalyvavimas žydų žudynėse Kaune ir pan., o Lietūkio garaže nužudyta jau 70-100(!) žydų. Nė žodžiu neužsimenama Zuroffo bendraautorystė.
Išvada – apie lietuvių atsakomybę dėl žydų žudynių iki Vanagaitės rimtai niekas nekalbėjo. Tarp šaltinių ir Mačo defendinghistory. – Ir jokios reakcijos bent iš Lietuvos ambasados pusės į Die Unsrigen
– /alles-ueber-litauen.de/litauen-buecher/275-unsrigen-ruta-vanagaite
Kremlius plauna Vokietijos mundurą, nuoplovas ant Lietuvos pildamas, ir vokiečiai lengviau atsidūsta? (ar ne todėl jų ambasadorius tuoj pat prisidėjo su kaltinimais, tuo pats prisijungdamas prie Kremliaus koordinuojamo abiejų valstybių sukiršinimo?)
Kas dar šių koordinuotų veiksmų planuose? Ar tik tai nebus panaudota dar bjauriau pulti Rakutį, Valiušaitį ir Genocido centrą, juos apkaltinti, užuot dalykiškai ir oriai reagavus?
Reikia pasirūpinti dar stipresne parama jiems! URMas, žinoma, nesijaučia jiems skolingas…
O pati Vanagaitė? Jai reikėjo nemažai pastangų viešai pripažinti, jog ta knyga – jos klaida. Šiandien ant raganų laužo deginamieji darė tai, kuo lyg ir teisino savo knygą pati Vanagaitė – savo siekiu paskatinti išsiaiškinti, kas kiek buvo kaltas ir įvardinti kaltuosius. Ar turės drąsos pakartoti tai, pasakyti vokiečių, žydų, lietuvių žmonėms, jog šie žmonės šaunūs, jog jie ragina rimtai tirti, išsiaiškinti, kas sukelia tokias tragedijas?
Kur priežastis. Kitose svetainėse, kur leidžiama išskirti teksto vietas, taip neatsitinka, o čia pastangos pažymėti atskiras teksto vietas perniek nueina?
Prieškary , ne tik Lietuvoje , bet ir Europoje netrūko susižavėjimo stalino, tarybų rasija , ypač ”internacionalistų, socialistų” tarpe. Daug kam buvo įdomu pamatyti šalį , kur “nėra išnaudojimo”, kur darbininkai ” valdo gamyklas ”.
Na, savaime , jiems nerodė vergų “lageriuose”. Jie nežinojo apie badmetį Ukrainoje, apie krūvas lavonų vardan pasaulinės revoliucijos .
Paminėta apie “stalino saulės ” nešėjų keistai greitą išėjimą anapilin. Tikrai apie tai buvau mąstęs. O “novičioko” dar nebuvo .