Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

VGTU – regionų atskirties mažinimui

www.mokslolietuva.lt
2021 02 06 06:00
3
VGTU – regionų atskirties mažinimui

Regionų žinovai nagrinėja darnios plėtros ir kūrybiškumo skatinimo problemas | VGTU LinkMenų fabriko nuotr.

„Mokslo Lietuva“ kalbina Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ direktorių dr. Adą Meškėną ir Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ inovacijų strategą Matą Olendrą (M.O.).

Kalbant apie Lietuvos regionų atskirtį, dažniausiai minima investicijų stoka, kitų šalių kapitalo įmonių stygius, pigios darbo jėgos paklausa ir dėl to vykstanti kvalifikuotų darbingo amžiaus žmonių migracija į didžiuosius Lietuvos miestus.

Tačiau ar užsienio valstybių kapitalo pritraukimas ir šių įmonių įsteigtų darbo vietų užpildymas yra vienintelė išeitis, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus?

„Būtent techninis švietimas ir kūrybiškumo skatinimas gali padėti Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms pradėti kurti darbo vietas sau ir kitiems, taip mažinant nedarbo lygį ir skatinant vietinių verslų kūrimąsi“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybiškumo ir naujovių centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas Meškėnas (A.M.).

– Kas yra naujovių ir kūrybiškumo ekosistemos?

M.O.:
– Naujovių ir kūrybiškumo ekosistemos yra skirtingų disciplinų sintezės rezultatas. Jos padeda augti talentams, bendradarbiauti kūrėjams, skatina vietinių verslų kūrimąsi. Naujovių ir kūrybiškumo ekosistemas sudaro bendradarbiavimo erdvės, aprūpintos nesudėtingai naudojama įranga, dažnai randama atvirose kūrybinėse dirbtuvėse, FabLab gamybos laboratorijose ir kituose panašiuose klasteriuose. Erdvėse esančios technologijos, tokios kaip trimačiai spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, leidžia įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kurti gaminius ar jų pavyzdžius. Šiomis ekosistemomis siekiama didinti įvairaus amžiaus žmonių kūrybines galimybes, kurios šiandieniniame pasaulyje, Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje, yra ypač vertinamas.

– Kuo svarbus šių kūrybiškų erdvių steigimas regionuose?

M.O.:
– Miestai, kaip fenomenas, vėliau tapę pagrindiniais ekonomikos centrais, atsirado žmonėms pradėjus burtis, dalintis sumanymais ir žiniomis. Dėl masinės urbanizacijos ir globalizacijos žmonės iš atokesnių vietovių masiškai migruoja į didžiuosius Lietuvos miestus, o regionai vis labiau tuštėja, nors juose ir lieka gyventi galimi kūrėjai.

Regionai taip pat turi turėti vietinius centrus, kurie pritrauktų žmones bendradarbiauti, ugdyti verslumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškų erdvių sukūrimas atveria kelią skirtingų amžių ir socialinių grupių žmonių neformaliojo švietimo plėtrai. Tai padeda regionuose gyvenantiems žmonėms susipažinti ir išmokti naudotis naujausiomis technologijomis, pritaikant įgytas žinias besikeičiančioje darbo rinkoje arba patiems pradėjus kurti verslus.

A.M.:
– Kūrybiškų erdvių steigimas yra pravartus ir kitais dalykais. Imkime pavyzdį iš šių metų svarbiausių naujienų – koronaviruso pandemijos. Ši krizė parodė, kad negalime pasikliauti vien tik pasauline gamyba ir tarptautine rinka. Staiga ištikus didelio masto krizei, visa Europa lieka priklausoma nuo kitų didžiųjų pasaulio gamintojų. Tapę priklausomi nuo masine gamyba grįstos ekonomikos, prarandame vietinių žinovų poreikį. Todėl galima pažymėti ir tai, kad kartu su kūrybinių erdvių regionuose plėtra taip pat yra kuriamas tinklas, kurį naudojant dėl ekonominių ar kitų priežasčių, pramoninei gamybai grįžus į Europą, būtų parengta kvalifikuotų technologų ir žinovų, kurie galėtų lengvai prisiderinti prie naujų darbo sąlygų, siūlydami savo įgytus įgūdžius.

Techninės žinios ir kūrybiškumas gali būti pritaikomi įvairiems atvejams. Daugelis dalykų gali būti išspręsta, nebūtinai naudojantis sudėtingomis technologijomis, bet ir pasitelkus skaitmeninio raštingumo žinias, įgytas būtent tokiose naujoviškose erdvėse. Puikus to pavyzdys yra karantino metu vykusi apsauginių skydelių gydytojams gamyba – kartu su savanoriais „LinkMenų fabrike“, neatlygintinai prisidėjus reklamos gamybos įmonėms ir gamybos mėgėjams iš visos Lietuvos, šių apsaugos priemonių buvo pagaminta net 12 tūkstančių. Šis pavyzdys puikiai parodo, kad žmogaus turimos skaitmeninio raštingumo žinios gali puikiai pasitarnauti, siekiant spręsti rimtas problemas.

– Kodėl kūrybiškumas yra geidžiama šiuolaikinio darbuotojo savybė, o apie patį kūrybiškumą kalbama vis dažniau?

A.M.:
– Susiduriame su tokiomis problemomis, kurias įprastais būdais yra per sunku išspręsti. Žmonijai reikia vis daugiau maisto, gaminių, drabužių, o pasauliniai ištekliai drastiškai mažėja. Tvari energetika, energijos nenaudojantys pastatai ir pats sumanymas pagaminti daugiau, bet iš kuo mažiau žaliavų, gal kada ir būtų skambėjusi utopiškai, tačiau šiais laikais yra kasdienybė. Susidūrimas su tokio lygio problemomis reikalauja nemažai kūrybinių sprendimų.

Matas O.: – Apie kūrybiškumo svarbą galime kalbėti ir žvelgdami iš asmeninio darbuotojo požiūrio – greitai besikeičianti darbo rinka reikalauja žmonių kūrybiškumo prisitaikyti prie vis naujų darbo sąlygų ir darbdavių lūkesčių. Dėl itin spartaus technologijų sektoriaus augimo, vis naujų technologijų atsiradimo ir pritaikymo gamyboje bei darbo rinkoje darbuotojai turi būti lankstūs ir kūrybiški.

– Kaip suburti ir pritraukti žmones naudotis bendruomenės kūrybinėmis erdvėmis?

A.M.:
– Žinoma, pirmiausia žmonės patys turi būti motyvuoti, norėti dirbti ir mokytis. Kūrybiškumą skatinančios erdvės, techninės dirbtuvės turi pasižymėti išlaisvinančia aplinka. Šios erdvės turi būti lengvai pasiekiamos, paprastos naudotis, drąsinančios ateiti. Kūrybinėse erdvėse turi būti rengiami neformalaus ugdymo būreliai, susitikimai. Ši veikla turi ne tik suburti žmones, skatindama ateiti ir išbandyti dirbtuvėse esančią įrangą, bet ir suteikti reikiamų žinių, kaip jomis naudotis, skatinti naujoviškų mokymosi būdų panaudojimą praktikoje, ugdyti bendruomenės narių verslumą.

– Ar Lietuvoje jau yra pavyzdžių ar planų šių kūrybinių ekosistemų kūrimui regionuose?

M.O.:
– Taip, šiuo metu yra parengtas Visagino miesto infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuriuo bus siekiama sukurti Visagino naujovių klasterį. Atnaujinus esamą Visagino miesto infrastruktūrą, tikimasi sukurti traukos centrą, kuris taps naujoves ir kūrybiškumą regione skatinančia erdve. Įkurtas Visagino naujovių klasteris sudarys sąlygas gyventojų užimtumui didinti Visagine, skatinant vidinę miesto plėtrą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Kuriant Visagino naujovių klasterį, siekiama skatinti ne tik kūrybiškumą, bet ir patirties, žinių bei sumanymų dalijimąsi. Turint galvoje tai, kad Visagine gyvenantys žmonės turi pranašumų ir išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų savo inžinerinėmis savybėmis, šis klasteris turėtų dar labiau padidinti gyventojų kūrybines galimybes ir sukurti platformą, toms galimybėms išreikšti.

– Koks būtų „LinkMenų fabriko“ vaidmuo šiame Visagino naujovių klasterio kūrimo procese?

A.M.:
– „LinkMenų fabrikas“ prisidėjo prie Visagino naujovių klasterio sumanymo sukūrimo ir vaizdo, kaip miestas turėtų transformuotis, diegiant kūrybines erdves, nustatymo. Kitas žingsnis būtų FabLab laboratorijų įrengimas, įrangos parinkimas, jos įdiegimas, darbuotojų apmokymas. Toliau seks bendradarbiavimas su miesto savivaldybe, kuriant neformalaus švietimo būrelius, įveiklinimo programas ir užsiėmimus, siekiant pritraukti žmones naudotis šio klasterio erdvėmis. Žinoma, bus siekiama neapsiriboti vien tik vietine šio Visagino miesto klasterio veikla, bet ir skatinti jungtis su kitais regionais, dalytis žiniomis, rengti bendrą veiklą.

– Kokį Lietuvos regionų vaizdą matote netolimoje ateityje?

A.M.:
– Ateities regionus matau pilnus kūrybiškų ir verslių žmonių, kurie ne tik naudotųsi bendruomenės erdvėmis, bet ir prisidėtų prie jų plėtros. Matau puoselėjančius tvarumo ir žiedinės ekonomikos sumanymus žmones, kurie savo darbais kurtų išskirtinius skirtingų regionų identitetus. Tikiu, kad tokių ekosistemų, kaip Visagino naujovių klasteris, sukūrimas Lietuvoje padėtų regionams augti ir pritraukti jaunus žmones kurti darbo vietas sau ir kitiems.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VGTU studentai virtualioje realybėje prikėlė Gedimino sapną
  2. Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą
  3. Renginyje – autentiškas folkloras ir erdvinė muzika
  4. Filmų kūrimo savaitgalis prasidėjo: 32 komandos kuria filmus per 72 valandas (nuotraukos)
  5. IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!
  6. J. Bartaškienė: Judėjimas ir technologijų naudojimas daro stebuklus – pensininkai jaunėja akyse
  7. Ekologijai neabejingi kūrėjai žada supaprastinti atliekų rūšiavimą
  8. A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    1 m. ago

    Šalies pakraštiniuose traukos centuose ypač svarbu lietuvybės išlaikymas savo teritorijoje, kuris negali būti paliktas be dėmesio kalbant apie regionų vystymą, tačiau šiuo atveju jis kaip nebėra svarbus. O tai jau primena globalizmo samprotavimus…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      Prezidento komanda, atkreipusi dėmesį į mūsų pareigą jei ne sau, ne Tautai, tai žmonijai, UNESCO, turėtų ir į tai atsižvelgti!
      Regionuose esančios aukštosios mokyklos turi būti ne uždaromos, o priešingai – puoselėjamos, Gal ne kiekvienai atskirą, gal jungtinę regiono aukštųjų administraciją turėti (lėšų taupymo sumetimais), bet išsaugoti. Kaip ir mokyklas.
      O pedagogų kalvių naikinimas, jų stumdymas – apskritai NUSIKALTIMAS,

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 m. ago

    Pakalbėti lyg tai gal ir moka? O kas finansuoja šį burbulą, sklandantį aukštai aukštai virš neišgalvotos tikrovės?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

2022 05 12
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
Kapinių skaitmeninimo sistema padeda atrasti artimųjų kapus

Utenoje rasti ieškomus kapus jau padeda naujoji sistema

2022 04 16
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

„Skaitmeninė savaitė 2022“ kviečia tobulinti įgūdžius

2022 03 14
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Didžiausia Lietuvos nelaimė

2022 03 08
Technologijų gigantė „Samsung“ imasi kūrybiškų sprendimų planetos išsaugojimui

Technologijų gigantė „Samsung“ imasi kūrybiškų sprendimų planetos išsaugojimui

2022 02 21
Nuo rugsėjo 1 d. gerės apmokėjimas už mokinių darbų tikrinimą

Ateities mokytojų forumas: nuo pagarbos grąžinimo mokytojo profesijai iki jaunimo tinkamo paruošimo mokytojo darbui

2022 02 18
Vilniuje steigiamas Aerokosmoso duomenų centras

„Fejerverkų pakaitalas – dronai“, – teigia VGTU mokslininkai

2022 02 01
E. Baljanaitė-Stanevičienė: Etnosportas – svarbi mūsų lietuviškos tapatybės dalis

E. Baljanaitė-Stanevičienė: Etnosportas – svarbi mūsų lietuviškos tapatybės dalis

2022 01 30
Trečdalis lietuvių 2022 m. žada keisti darbą

Trečdalis lietuvių 2022 m. žada keisti darbą

2022 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16
Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
Lietuvoje

Kai kurių grūdinių kultūrų gali pristigti

2022 05 16
Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą
Gamta ir ekologija

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

2022 05 16
Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
Gamta ir žmogus

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
Kalba

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos
  • Prasideda civilinės saugos mėnuo
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 555; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 446; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 430; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 376; komentarų: 9
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 375; komentarų: 23
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 372; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
0
100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

Gegužės 14 dieną 16 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje, vyks seniausio choro Lietuvoje „Daina“ veiklos 100-mečio minėjimas Vytauto...

Skaityti toliau

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 07
0
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Apranga ir jos dalys – kiekvienos kariuomenės vizitinė kortelė. Šiandien žinome, kaip įvairiais laikotarpiais atrodė lietuvis karys, tačiau atkurtos Lietuvos...

Skaityti toliau

Utenoje rasti ieškomus kapus jau padeda naujoji sistema

by Kristina Aleknaitė
2022 04 16
1
Kapinių skaitmeninimo sistema padeda atrasti artimųjų kapus

2021 m. buvo suskaitmenintos visos Utenos rajono kapinės: ir miesto, ir kaimo vietovėse, veikiančios ir neveikiančios. Utenos rajono savivaldybė tai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Bartas apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Prezidentas surengs kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“

Prezidentas surengs kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai