Kaip maitintis sergant vėžiu?

Daugelis onkologinių ligonių siekia pakeisti savo mitybą ir taip  greičiau atgauti jėgas ir sumažinti pavojų, kad liga atsinaujins. Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad sergantiems onkologinėmis ligomis rūpintis savo mityba yra išties svarbu, tačiau nevalia perlenkti lazdos. Vaistinių augalų tyrėjas, farmakologas Laimis Akramas pabrėžia, kad onkologiniams ligoniams gali būti pravartu mitybą papildyti ne tik iš maisto gaunamomis naudingomis medžiagomis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip papildai vartojami.

Svarbiausia valgyti pakankamai

Anot A. Gečionienės, viena pagrindinių Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijų (ESPEN ir ASPEN) patarimų sergantiems onkologinėmis ligomis yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų. Gydytojos dietologės teigimu, onkologiniams ligoniams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas sumažina raumenų masę, o tai gali pabloginti ligos eigą ir sukelti papildomų sveikatos bėdų.

„Onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o dėl to nyksta raumenys. Tad ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas taikant gydymą ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu. Nepamirškime, kad raumenys lemia ne tik rankų ar kojų stiprumą. Vienas stipriausių žmogaus raumenų yra širdis, kuri nenuilstamai varinėja kraują ir taip visą kūną aprūpina deguonimi bei kitomis būtinomis medžiagomis. Raumenys dalyvauja ir kvėpavimo bei virškinimo procesuose“, – pabrėžia A. Gečionienė.

Dėl to, anot gydytojos dietologės, onkologiniams ligoniams būtina pakankamai valgyti ir nenumesti svorio. Kiekvieno kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, neigiamai veikia ligonio išgyvenamumą. Tyrimų rezultatai rodo, kad, pavyzdžiui, gerklės vėžio atveju ligonių, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas buvo 79 mėnesiai, o per 3 mėnesius netekusių 5–7 kg – tik 7 mėnesiai, t. y. 11 kartų mažesnis.

Ypatingas dėmesys baltymams

„Siekiant išlaikyti kūno masę, užtikrinti imuninę ir kitas kūno funkcijas, onkologiniams ligoniams reikia gauti visų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Itin svarbu kasdien gauti pakankamą kiekį baltymų, kurie padeda išlaikyti raumeninį audinį. Sergant onkologine liga kiekvienam kūno svorio kilogramui per parą turėtų tekti apie 1–1,5 g baltymų – beveik dvigubai daugiau, nei patariama sveikiesiems. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės, tad mityboje jų neturėtų trūkti“, – sako A. Gečionienė.

Jos teigimu, onkologiniams ligoniams taip pat reikėtų užtikrinti didesnį nei įprastai iš maisto gaunamų kalorijų kiekį, kuris turėtų siekti bent 30 kcal kilogramui kūno svorio. Be to, sergant vėžiu naudingi uždegimą mažinantys gaminiai. Anot A. Gečionienės, uždegimą mažinančių medžiagų galima gauti iš įvairių natūraliai užaugintų vaisių ir daržovių. Tam taip pat svarbios omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse: lašišose, silkėje, sardinėse, tunuose, ančiuviuose.

„Nors onkologiniams ligoniams tinkami valgyti daugelis gaminių, visgi sergant vėžiu patartina vengti transriebalų – margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose pramoniniu būdu gaminamuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose. Apskritai onkologiniams ligoniams reikėtų rinktis kuo natūralesnį maistą – be sintetinių priedų ir konservantų. Dėl to jiems taip pat patariama vengti rūkytų ar kitais pramoniniais būdais apdirbtų mėsos gaminių“, – sako A. Gečionienė.

Svarbu mitybą papildyti naudingomis medžiagomis

Tiesa, net ir renkantis sveikatai palankesnį maistą užtikrinti pakankamą kiekį sveikatai reikalingų medžiagų pavyksta ne visuomet. Dėl to jų patariama vartoti papildomai. A. Gečionienė pabrėžia, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai. Apie jų naudą šiandien plačiai kalbama įvairiose mokslinėse konferencijose ir studijose, o atlikti tyrimai rodo, kad polifenoliai yra itin geras antioksidantų šaltinis.

Visgi vaistinių augalų tyrėjas, farmakologas L. Akramas teigia, kad kapsulių ar tablečių pavidalu vartojami polifenoliai yra sunkiai pasisavinami kūno ir gali sudirginti, papildomai apkrauti ir taip jautrų onkologinių ligonių žarnyną ar skrandį. Dėl to, anot L. Akramo, ypač sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis patartina rinktis skystus polifenolius.

„Farmakokinetinių tyrimų rezultatai rodo, kad skystų polifenolių pasisavinimą galima padidinti iki 6, o, kai kurių tyrimų duomenimis – net ir dešimtis kartų. Be to, labai svarbu ir tai, kad vartojant skystus polifenolius ne tik kelis kartus daugiau jų įsisavinama, bet ir užtikrinama, kad naudinga medžiaga liktų stabili ir po 10–12 valandų“, – sako vaistų žinovas.

Akramas pabrėžia, kad iš kapsulių ir tablečių kūnas pasisavina vos kelis procentus veikliųjų medžiagų. Dar blogiau šis procesas vyksta, kai skrandis, kepenys, virškinamasis traktas pažeisti ligos ir gydymo. Tad skystas polifenolis tokiu atveju yra geriausias pasirinkimas.

Pagrindinis dalykas – saikas

Gečionienė primena, kad mityboje visuomet bene svarbiausias yra saiko laikymasis, todėl sergant onkologinėmis ligomis taip pat reikėtų juo vadovautis.

„Per dieną suvalgę vieną bandelę ar porciją raudonos mėsos vėžio tikrai nepaspartinsime. Visgi, jei tai tampa vyraujančiais gaminiais, kurių valgoma tris keturis kartus per dieną, onkologinės ligos tikimybė didėja. Ypač tuo atveju, kai tarp dažnai vartojamų gaminių yra rūkyti mėsos gaminiai ar kitas dėl ilgo tinkamumo vartoti perdirbtas maistas. Net ir tuomet, kai vartojami sveiki gaminiai, reikėtų ne apsiriboti tik vienu ar keliais iš jų, o rinktis įvairią, subalansuotą mitybą, kurią galima papildyti tinkamai vartojamais papildais“, – pagrindines mitybos taisykles išskiria A. Gečionienė.