Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos architektų sąjungai vis dar liekant šio atvejo nuošalėje, savo atvirą nuomonę apie neeilinio žiaurumo įvykį šalies paveldosaugos istorijoje bei jo įvykiuose dalyvavusius architektų cecho asmenis neseniai pareiškė Lietuvos architektų rūmų taryba. Pilotas.lt pateikia šį pareiškimą:
Lietuvos architektų rūmų taryba:
Lietuvos architektų rūmų taryba atidžiai seka įvykius Kauno Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje. Pradėta griauti Art deco stiliaus vila Perkūno al. 11 – trečiajame XX a. dešimtmetyje suprojektuotas architekto inžinieriaus A. Gordevičiaus pastatas, išlaukęs šios dienos be žymesnių išorinių ir vidaus architektūros pakeitimų; pastatas, kuriame gyveno P. Ruseckas – Lietuvos knygnešys, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo atstovas.
Kaunui, galinčiam gauti UNESCO modernizmo architektūros paveldo vietovės statusą, toks paveldo praradimas yra itin skaudus smūgis.
Nors pastarasis Art Deco stiliaus pastatas tapo savotiška žvaigžde, bet šis liūdnas griovimo faktas yra kultūros paveldo apsaugos sistemos spragų požymis, o taipogi ir nebrandaus kai kurių asmenų požiūrio į architektūrą kaip bendrą vertybę ženklas.
Šios Art Deco vilos naikinimo atvejis nėra nei pirmas, nei paskutinis įvykis, kai sudarkoma istorinė architektūra. Pastarasis įvykis paskatino visuotinį susidomėjimą architektūros paveldu, bet tuo pačiu atskleidė, kad architektūra, tarpukariu tapusi kertiniu Lietuvos tautinės kultūrinės tapatybės akmeniu, šiandien ne visada pakankamai apsaugota.
Kadangi mūsų visuomenėje pagarba tautos istorijai ir kultūrai yra savaime suprantama, tai tokio rango vertybių apsauga turi tapti viešuoju interesu, kurį gina ne tik visos valstybinės institucijos, bet ir kiekvienas pilietis. Siekiame, kad architektūra šiuolaikinėje visuomenėje taptų ne tik greito ir pigaus vartojimo ir trumpo galiojimo gaminiu, bet ir kultūrinio papročio atspindžiu bei tautinio įkvėpimo šaltiniu.
Tenka pripažinti, kad architektūros paveldo naikinimo aktai neapsieina ir be architektų cecho narių. Todėl Lietuvos architektų rūmų taryba architekto etikos sampratos stiprinimą mato kaip vieną iš pagrindinių organizacijos veiklos krypčių. Kita svarbi kryptis – švietimas. Būtina siūlyti architektūros ir meno istoriją įtraukti į ugdymo mokyklinių programų turinį, taip viliantis, kad su laiku ne tik istorinė, bet ir šiuolaikinė architektūra taps Lietuvos kultūrinės tapatybės dalimi bei rytojaus paveldu.
Dėl susijusio įvykio – LAR taryba reiškia apgailestavimą, kad kolega architektas A. Karalius peržengė liniją, skiriančią asmeninio požiūrio gynimą nuo nepriimtino fizinio veiksmo. Kita vertus, ši krizinė padėtis turėtų būti teisingai vertinama konkrečių ją sukėlusių aplinkybių kontekste. Akivaizdu, kad šiuo atveju atitinkamos valstybinės bei savivaldybės institucijos, kaip ir daugeliu kitų atvejų, nepateisinamai ilgai neatliko savo konstitucinių pareigų, tokiu būdu iš esmės leisdamos sunaikinti mūsų bendrą kultūros paveldą.
Architekto A. Karaliaus veiksmai, nors ir nepriimtini savo forma, neabejotinai buvo skirti viešojo intereso gynimui ir be visa ko, gali būti vertinami kaip būtinojo reikalingumo lauke suprantama profesinės ir pilietinės nevilties išraiška.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų naujienas
Susiję straipsniai:
- Heritas – paveldas ateičiai prašo dėmesio šiandien!
- Sapiegų parko atgaivinimui bus skelbiamos architektūros varžytuvės
- Savaitgalį vykstanti šventė „Heritas“ visus kvies prisiliesti prie paveldo
- Sapiegų parko atnaujinimo sumanymams – tarptautinės architektūros varžytuvės
- Ar pavyks susitarti dėl šalies ateities paveldosaugos?
- Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla
- Pristatyti nauji Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos vystymo projektai
- Statybos istoriniuose ansambliuose – meškos paslauga kultūros paveldui
- „Specialistai atsako“: medinių pastatų priežiūros pradmenys (video)
- Paveldo šventė „Heritas“ paveldosaugos paslaptis atvėrė visiems
- Kultūros paveldo tvarkybos sostinėje gairės: nuo tyrimų iki piniginės paramos
- Kultūros paveldo departamento Vilniaus padaliniui vadovaus V.Karčiauskas
- Nykstantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybei
- Europos paveldo dienos kvies perprasti XX a. pradžios skonį (dienotvarkė)
- Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
- Parengtoje Kauno kultūros strategijoje – išdidūs tikslai
- N. Puteikis prašo teisėsaugos atsižvelgti į paveldosaugininkų nepritarimą planuojamai plėtrai Trakų senamiestyje
- Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl statybų šalia Misionierių vienuolyno teisėtumo
- Kas laimės „urbanistinį karą“? (video)
- Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
- B. Volodzka. Klaipėdos miesto paveldo stagnacija
- Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
- Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės
- Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“
- D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
- S. Gorodeckis. Senąjį Vilnių puola hienos (nuotraukos, video)
- Panevėžiečiai siekia neleisti griauti „rekonstruojamo“ kino centro „Garsas“
- Atidaroma J. Lukšės paroda „Kauno Aleksoto kultūros paveldo piešiniai“
- M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?
- R. Kalinausakaitė. 50 000 eurų ieškinys už pasisakymus apie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektą (video)
Architektų rūmai verti padėkos bent už tokį žingsnį remiant kovotojus su visų mūsų paveldo naikintojais.