Vilniaus miesto taryba pritarė rezoliucijai, kuria kviečia aukščiausias valstybės institucijas imtis visų reikalingų politinių veiksmų ir sprendimų tam, kad būtų užtikrintas visuomenės lūkesčius tenkinančios, šalies vystymosi perspektyvas ir tarptautines kultūros politikos tendencijas atitinkančios, įvairių sričių kūrybai atviros daugiafunkcės erdvės – Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno – statybos.
„Rezoliucija siekiame rasti kompromisą ir sutelkti skirtingus šia sale besirūpinančius sektorius, kadangi matėme, kad yra nesutarimų dėl natūralios salės akustikos ir vadinamosios „juodosios dėžės“. Mūsų didžiausias iššūkis yra rasti kompromisą, kaip kartu sėkmingai su Kultūros ministerija valdysime projektavimo eigą. Ši rezoliucija ir atspindi mūsų požiūrį, kokią Nacionalinę koncertų salę norime matyti“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.
Šia rezoliucija Taryba taip pat kreipiasi ir į profesinę muzikos bei kitų scenos menų bendruomenę, ypač – asocijuotas ir skėtines organizacijas, siūlydama susitelkti ir drauge kurti Nacionalinės koncertų salės efektyvaus ir skaidraus valdymo modelį, tinkamą pagrindinių mieste, šalyje ir tarptautinėse rinkose veikiančių muzikos ir scenos menų operatorių žiūrovų bei klausytojų reikmėms, įkvėpsiantį ateities kūrėjus ir atlikėjus.
Dokumentu taip pat tikimasi, jog sutelktomis visų suinteresuotų visuomenės pusių pastangomis Tauro kalnui, vienai matomiausių sostinės vietų, pavyks suteikti ilgalaikę perspektyvą ir naują urbanistinį pobūdį ne tik čia įkuriant naują šiuolaikinės architektūros ansamblį, bet ir sutvarkant visą aplinkinę teritoriją. Tokiu būdu bus sukurtas sostinės ir visos šalies kultūros reprezentacijos objektas, moderniai įprasminantis Tautos namų idėją – Nacionalinę koncertų salę.
Taryba rezoliucija sveikina Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pastangas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurti naują, modernų, šių laikų muzikos ir kitų scenos menų poreikius atitinkantį kultūros židinį su unikalios akustikos, aukščiausių pasaulinių standartų koncertų sale.
Praėjusių metų lapkritį, kaip skelbta, kad buvo baigtos derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore. Projekto šalims pasirašius sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, baigtas sudėtingas etapas, kurio metu sutarta dėl paslaugų apimties, kokybinių reikalavimų, preliminarių projektavimo terminų ir galiausiai – projektavimo paslaugų kainos. Nacionalinės koncertų salės projekto finansuotojai Kultūros ministerijai akcentavus projekto akustinės dalies parengimo reikšmę, užduotis patikėta pasaulinio garso specialistams – akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.
Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones). Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.
Nemažas šiltnamis nuotraukoje.
AAAAAAČIŪŪŪŪŪ !:)
Pagaliau tinkamas žodis!
Šeškinės kalvų papėdė apjuosta šiltadaržių ūkio šiltnamiais.
Taikliai pastebėta, ispanai įtiko komisijos provincialiam lietuvių žemdirbių skoniui.
Neduok Dieve, jei vėl bs koks nors sloikas (stiklainis):(
Galima panaudoti automoblių stovėjimui (lietuviškai – parkingas). Kita pasiūlymas – įrengti akvariumus ir į juos prileisti ryklių ir kilbukų. Rykliai simbolizuotų daug ką, o kilbukai – darbo liaudies ir kūrybinės inteligentijos infantilis dalį (lietuviškai – populiacijos segmentą).
Jūs – tobulas! Skiriu vyriausiuoju visos Lietuvos architektu.
🙂
Nedėkokit, tamsta to vertas… 🙂
O Jus skiriu Valstybės vyriausiąja lietuvybės žinove. Po metų būtų malonu susipažinti su Jūsų veiklos ataskaita už 2021 metus 🙂
Oi, oi, visiems pasigirsiu, kaip aš tai kūtvelai atsikeršijau… – Įkišau į pareigas Ir dar prigąsdinau, kad po metų vaikysiuosi po kiemus, laukus ir miškus, garsiai šaukdamas „Laikykite ją!” ir ataskaitos reikalaudamas… Kad nuo šios dienos ir miegant dantys iš baimės barškėtų.
Ir viso to drėbtelėjote, užuot įvertinęs mano įžvalgų, egzaltuotą tamstos pasiūlymų genialumo vertinimą??? Kai iš vieno sakinio įžvelgiau tamstoje genijų, ir be jokių kyšių iš mano dosnių rankų gavote LT istorijoje dar nebūtą postą su visais jo privalumais?
Einu, pabūsiu nusivylusi…
Taigi čia Basanavičius ir kiti šviesuoliai dar 1913 metais nupirko plotą TAUTOS NAMAMS. Kiti Š. sumanė koncertų salę, o ispanai Vilniui — baroko miestui — pasiūlė baraką. Jaučiu, kaip bažnyčios ir didikų rūmai jau. raudonuoja iš gėdos, jog jie tokie nemoderniški
Laukiu, bet ar sulauksiu, kada pagaliau įgrįs „nacionalinis“? Kodėl, pvz., ne TAUTINIS, kodėl ne VALSTYBINIS? „Tipo, niašnl konset hol, a ne?“