Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 13 d., pirmadieniais-penktadieniais 12-20 val., savaitgaliais 10-17 val., T Parke (Pelesos g. 1), vyks paroda, kurioje bus galima pamatyti visas 248 architektūrines idėjas, kurios dalyvavo Nacionalinės koncertų salės konkurse.
Paaiškėjo naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja – iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų, konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja. Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės. Į projektą jautriai įsilieja ir Liuteronų sodo teritorija, parkas ant Tauro kalno.
Architektams atiteko ir 60 tūkst. eurų premija. Tarptautinis konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo – dalyvavo 248 architektų kompanijos iš JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kt. šalių. Konkursui darbus pateikė net 21 Lietuvos architektų komanda. Į iškilmingą apdovanojimų renginį Vilniuje, T Parke atvyko pirmųjų trijų prizinių vietų laimėtojai iš Ispanijos, Prancūzijos ir Lietuvos, visų konkursinių darbų parodą aplankė šalies ir miesto vadovai, seimo nariai, architektų ir kultūros srities bendruomenių atstovai.
„Prieš 100 metų „Tautos namų“ idėja, iškelta mūsų valstybės kūrėjų, žingsnis po žingsnio tampa realybe. „Tautos namų“ įkūnijimas šiandien leidžia šiuos rūmus suvokti kaip jungtį tarp 18-ųjų metų ir šiandieninės Respublikos, kaip tęstinumo įsikūnijimą ir raidą. Labai norėtųsi, kad šie namai būtų suvokiami kaip visiems atviri ir kviečiantys, būtų darnos vieta skirtingų kartų, pažiūrų, skonių žmonėms, jungianti Lietuvos piliečius į vieną kūrybingą erdvę, kur savo „Tautos namus“ kuriame kartu“, – sako LR Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„Tikiu, kad išrinktojo pastato architektūra unikali, įsimintina, įkvepianti ir taps nauju miesto ženklu – skambančiu, įkvepiančiu ir atspindinčiu laikmetį. Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ mums visiems yra vienas svarbiausių planuojamų kultūrinių objektų sostinėje. Po daugiau kaip 100 metų tautos patriarchų idėją įgyvendinsime mes visi. Čia vyks įspūdingi, pasaulinio garso kultūriniai renginiai, ši erdvė gali virsti Europos kultūros židiniu“, – sako miesto meras Remigijus Šimašius.
Nugalėtojų komandoje „Arquivio architects“ – 10 kūrėjų. Su jais bus rengiamos neskelbiamos derybos dėl projektavimo paslaugų sutarties, kurių metu paaiškės Nacionalinės koncertų salės projektavimo kaina ir kiek laiko tai truks. Žadama dar šiemet pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju techniniam salės projektui parengti.
„Tokiuose konkursuose kaip šis, vienintelis suvaržymas mums patiems – mes patys, kaip profesionalai. Mes labai atsakingai žiūrime į visą procesą, tikslą, lūkesčius ir pageidavimus, terminus, kaip sukurtas modelis koreliuoja su miestu, jo aplinka, ar gerai įsikomponuoja į kraštovaizdį. Žinote, kaip ir krepšinyje, taip ir mūsų darbe – reikia dirbti kokybiškai, reikia daug įgūdžių ir laimės. Tegul šis laimėjimas bus mūsų dovana Vilniaus miestui ir šaliai“, – kalbėjo geriausios architektūrinės idėjos nugalėtojos komandos „Arquivio architects“ atstovas Danielis Frailis (Daniel Fraile).
Laimėtojus paskelbė Tarptautinio konkurso vertinimo komisijos narys Ksanderis Tomas Vermeulenas Vindsantas (Xander Thomas Vermeulen Windsant), simbolinius čekius įteikė Vilniaus meras. Antroji vieta atiteko prancūzams „Fres architects and planners“, tretieji – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija“. Antrajai vietai skirta 40 tūkst. Eur premija, trečiajai – 20 tūkst. Eur. Ketvirtasis garbingas paminėjimas skirtas „SMAR Architecture Studio“ iš Australijos.
„Vertindami darbus puikiai supratome, kad tai istorinis momentas Vilniaus miestui, tarptautinei komisijai buvo didžiulė atsakomybė ir garbė, vertinti idėjas, atkeliavusias iš beneik viso pasaulio kraštų“, – pasidalijo įspūdžiais žiuri komisijos narys Ksanderis Tomas Vermeulenas Vindsantas (Xander Thom Vermeulen Windsant).
„Sveikinu Tarptautinės architektų sąjungos vardu, tarptautinis konkursas – tai ir iniciatyva, ir politinė valia, ir tinkamas biudžetas, bet ne tik tai, daug daugiau: čia reikalingos žinios, patirtis, bendradarbiavimas, drąsa ir atsakomybė. Tai solidi investicija į ateitį, bet gauta nauda bus daug didesnė. Dėkoju visiems kurie prisidėjo prie to, kad projektas įvyktų, kurie nutiesė tiltus tarp Vilniaus ir pasaulio architektų“, – sveikino ir dėkojo Tarptautinės architektų sąjungos generalinis sekretorius (Drag Serban Ion Tigan) Dragas Serbanas Ijonas Tiganas.
Kaip pastebėjo konkurso vertinimo komisija, nugalėtojų projektas išsiskiria tuo, kad statinys jautriai įsilieja į kontekstą ir senosios kapinės susiejamos su Tauro kalnu. Viršutinė kalno dalis atveriama miestui ir upei, trys tūriai ir naujos aikštės projekte aiškiai ir tinkamai perteikia išsamų ryšį tarp miesto ir vidaus erdvių, o interjero viešosios erdvės yra aiškios ir skatina bendrauti. Tai vertingos savybės visiems Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams.
„Dabartinį pastatą pakeis naujos kokybės kultūrinę erdvę kuriantis išskirtinės architektūros objektas. Išskaidant pastato tūrį projekto autoriams pavyko sukurti naujus funkcinius ir vizualinius ryšius tarp Liuteronų skvero ir Tauro kalno, ir pasiūlyti naujas žemutinės Naujamiesčio terasos ir Senamiesčio apžvalgos galimybes bei suformuoti naujas viešąsias erdves. Akivaizdu, kad pastato autorių dar laukia ilgas ir atsakingas darbas, kad turėtume išraiškingą, šiuolaikišką ir ženklišką objektą“, – sako Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Pagal konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, kavinės, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
Ant Tauro kalno stūksantis, prieš 56 metus statytas buvusių Profsąjungų rūmų pastatas jau greitai bus nugriautas. Savivaldybė sutvarkys Koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Bendra aplinkos sutvarkymo projektų vertė, kartu su ES parama, siekia apie 14 mln. eurų.
Architektūros konkursas vyko bendradarbiaujant su Tarptautine architektų sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Gerb. ,,ALKAS” redaktoriai ir tautiečiai,piliečiai, minėtus rūmus vadinkime pirminiu tikruoju pavadinimu : ,,TAUTOS NAMAI”,kuriuose bus iškilios vietos Nacionalinei koncertų salei bei kitoms tautos kultūros institucijoms.Svarbu tai,kad čia didžiausias dėmesys būtų skirtas lietuviškai kultūrai ir jos sklaidai.Tikėkimes,kad būsimieji ,,TAUTOS NAMAI” nesikliaus ,,VALDOVŲ RŪMŲ” pavyzdžiu,kur lietuviškai muzikiniai kultūrai ,jos kūrybos sklaidai beveik nebeliko vietos,panašiai kaip LDK laikais.
teisingai, tos gražios koncertinės salės tai “ISPANŲ TAUTOS NAMAI” , nes ne apie tokius LIETUVIŲ TAUTOS NAMUS kalbėjo dr. J Basanavičius
kaip gali kelios daržinės su grutuotais langais vadintis Tautos namais??
Jūs ką juokaujat?
Būtina užprotestuot šituos iškrypeliškus dar vieno vamzdžio konkursus.
Kol Vilniuje šimašius tol jokių projektų net pradėt neverta nes viskas baigsis kalvelėmis ir vamzdžiais.
Didelis karas laukia, jei tvirtinsime tikrąjį pavadinimą “Tautos namai”, o dar lietuviškos kultūros sklaida…
Reikia labai plačiai skleisti tam tikrus istorinius momentus, kad kaip nors prigytų Tautos namų vardas.
Daugiaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Nr1. Nr2. Nr3.
🙁
Nesvarbu, ko norėjo Basanavičius su kitais valstybės kūrėjais,
spjauti, ko nori Tauta,
svarbu, ko nori Liberaliosos demokratijos Tėvas Šimašius
Tragedija.
Vargu ar konkurse išvis turėjo dalyvauti svetimšaliai. Tai turėjo būti lietuvių architektai, kuriantys lietuvišką modernų stilių, kaip tarpukariu Kaune, todėl dabar kaunas toks originalus ir įdomus.
Ispanai surentė kažką kosmopolitišką. Viskas taip nevykusiai gaunasi, kai šimašiniai pradeda, stengiasi, kad tik ne tautškai savita. Atrodo, kad vėl užvirs kova prieš, kaip dėl “Laisvės krūvos” Lukiškėse…
Jau net nepamenu, kada man pilvo raumenis JUOKAS, KLYKSMAS taip iki skausmo ir ašarų trenavo, kada tokį kibirą ašarų išliejau… Nė nežinau, kokio dydžio AČIŪ Autoriui sakau už „Laisvės krūvą”… Net ir Nobelio už tai per maža.
Jei pastebėjote, dabar nustojo vadinti tik Koncertų sale. Dabar jau priduria: Koncertų salė „Tautos namai”… Atseit, šekit ir užsičiaupkit.
Taip, Tautos namai turi save išlaikyti, todėl turėti juose ir tinkamai įrengtą didelę koncertų salę bei porą mažesnių, jaukesnių – visai ūkiškas sumanymas. Tačiau visgi jų paskirtis turi būti Tautos namai, ir patalpos turi būti atitinkamai tam planuojamos. O koncertų salės būtent tik pragmatiniais sumetimais, kaip neišvengiama TN dalis, bet ne daugiau.
Jokio modernaus stiliaus – Tautos namai turi būti romėniško ar graikiško stiliaus- tai kas išlieka tūkstantmečiams nepasenę- o ne kažkokie šlykštūs stikliniai kioskai- ir nesvarbu tai ar kažkokie ispanai ar mūsų vietiniai idiotai kaip tas “kuriantis lietuvišką modernų stilių” degenratas, šunims šikti kalvos kūrėjas.
Būtent!
Įsivaizduoju Kūrėjo apmaudą ir pykčio protrūkius:
– Aš dėl jų tiek dirbau, stengiausi, kad Žemėje juos suptų grožis, jaukuma, formų, spalvų ir garsų darna… Kiekvieną lapelį ir vabalėlį juvelyriškai lipdžiau, o jiems, tartum išgamoms skeltanagiams, tos pabaisiškos dėžės, tie surūdiję vamzdžiai dabar jau grožio etalonas. Jiems gražu, kad viskas aplink, kas juos supa, konfliktuotų tarpusavyje ir darkytų vaizdą, kartu išderindamas ir jų pačių psichologinę pusiausvyrą.”