R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas.

1921-08-04 – Juozas Albinas Lukša gimė Marijampolės apskrityje, Veiverių valsčiuje, Juodbūdžio kaime, turtingų ūkininkų Simono Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės Lukšienės (1886–1966) šeimoje, krikštytas Veiverių Šv. Liudviko bažnyčioje. Šeimoje augo trys vaikai iš tėvo pirmosios santuokos: Marija Lukšaitė, vėliau Tūtlienė (1898–1994), Angelė (1900–1930), Vincas (1905–1993) ir keturi iš antrosios: Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Antanas (1923–2016), Stasys (1926–1947).

1928 m. – pradėjo lankyti šalia tėviškės esančio Mozūriškių kaimo pradžios mokyklą, baigęs ją, mokslus tęsė Veiveriuose. 1932 m. – įstojo į Veiverių progimnaziją. 1933–1935 m. – Lukšų šeima bendravo su Veiverių parapijos klebonu Mykolu Krupavičiumi, anksčiau buvusiu Lietuvos žemės ūkio ministru. 1936 m. – drauge su broliu Jurgiu įstojo į Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1940 m. baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą studijuoti architektūros.

1941 metų pradžioje įsijungė į antisovietinį pasipriešinimą (XV laidos atsargos karininko Kazimiero Gedimino Ruzgio vadovaujamą grupelę: Bronius Barzdžiukas, Juozas Lukša, Jonas Padvarskas, Julius Savickas, Bronius Vaidilas), birželio 6 d. J. Lukša suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, išsilaisvino drauge su kitais kaliniais birželio 23 d.

1941–1943 m. – tęsė studijas VDU, Kaune, kol universitetas nebuvo uždarytas. Dalyvavo antinacinio pasipriešinimo veikloje. Nacių okupacijos metais Lukšų sodyboje Juodbūdžio kaime kurį laiką buvo slapstomas iš vokiečių nelaisvės pabėgęs sovietinės armijos karys Vasilijus Osipovas.

1944–1945 m. – toliau studijavo VDU, pabaigė išklausyti visą architektūros bakalauro studijų kursą, paruošė diplominį darbą (suprojektavo viešbutį „Lietuva“), tačiau darbo neapsigynė. Nuo 1945 m. pradžios įsijungė į antisovietinę rezistencinę veiklą.

1945 m. rudenį Tauro apygardos vadas Leonas Taunys-Kovas įgaliojo J. Lukšą Kaune įkurti vieną iš Tauro apygardos rinktinių. Tai buvo padaryta vėliau.

1946-01-01 – ši data įamžinta dokumente apie J. Lukšos įstojimą į aktyvių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų gretas. Jis paskirtas šios rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininku, su rinktinės vadu Juozu Stravinsku-Kardu bei kitais štabo pareigūnais Antanu Stravinsku-Miškiniu, Algirdu Varkala-Žaliuku, Stasiu Lukša-Juodvarniu leido rinktinės leidinį „Kovos keliu“.

1946 m. birželis – įkuriamas Bendro Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis (BDPS). Jo įkūrimą sumanė iš Vakarų atvykę J. Deksnys-Hektoras ir V. Staneika-Meškis, ant įkūrimo akto taip pat pasirašė sovietinio saugumo agentas J. Markulis-Erelis, A. Varkala-Žaliukas ir J. Lukša-Vytis. Po mėnesio Hektoras ir Meškis pateko KGB agento J. Markulio-Erelio įtakon, nežinodami, kad jų veikla saugumo prižiūrima.

1946 m. rugsėjis – J. Lukša atvyksta į Vilnių toliau rengti BDPS ir Vyriausiąjį Ginkluotųjų pajėgų štabą, nežinodamas, kad šią veiklą prižiūri saugumietis Erelis. Konspiracijos tikslais J. Lukša tampa Vilniaus dailės instituto architektūros specialybės studentu.

1946-12-28 – Vilniuje su broliu Antanu atsitiktinai gatvėje sutiko Bronių Barzdžiuką, atvykusį iš Kauno, ir sužinojo, kad Kaune neseniai suimta daug rezistencijos dalyvių. Apibendrinę faktus, rezistencijos dalyviai priėjo prie išvados, jog tai Erelio veiklos pasekmė.

1947-01-15 dalyvavo paankstintame Tauro ir Dainavos (atstovas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas) apygardų vadovybės susitikime, kuriame nutarta įkurti „Naująjį BDPS“, t. y. BDPS Prezidiumą. Taip pat nutarta į Vakarus pasiųsti Lietuvos partizanų pasiuntinius, kad būtų užmegztas tiesioginis ryšys su Vakarais.

1947-01-20 – Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys paskiria J. Lukšą naujai sukurtos Birutės rinktinės vadu. Rinktinės veikimo teritorija – pietinė Kauno dalis ir apylinkės. Pakeičia slapyvardį, tampa Skirmantu.

1947 m. gegužė, birželis – J. Lukša ir J. Krikščiūnas, lydimi Vytauto rinktinės (vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras) 4-osios kuopos kovotojų, sėkmingai išvyksta į Lenkiją ir grįžta atgal. Per sieną pirmyn ir atgal juos lydėjo šie partizanai: Aleksas Keleris-Tigras, Stumbras, Bonifacas Rutkauskas-Miškinis, Rudaitis, Stasys Gurevičius-Nykštukas, Antanas Marcinonis-Balandis, Antanas Kvedaravičius-Šeškadantis, Antanas Sliaužys-Dagilis. Lenkijoje jiems padėjo Punsko krašte, Varšuvoje, Gdynėje gyvenę lietuviai. Gdynėje susitikę su iš Švedijos atvykusiu J. Deksniu, jam perdavė dokumentus, skirtus Lietuvos Respublikai užsienyje atstovaujančiam diplomatų korpusui ir jo vadovui Stasiui Lozoraičiui.

J. Lukšos ir J. Krikščiūno grįžimo iš Lenkijos 1947 birželio mėn. schema. ML-minų laukas, apie kurį žinojo ir saugiai pro jį pravedė A. Keleris. Schema pateikta A. Vilutienės knygoje „Trečioji vėliavos spalva“

1947-06-13 – sovietų saugumo operacija Lukšų tėviškėje: žuvo brolis Jurgis Lukša-Piršlys (1920–1947), kankinamas tėvas neteko nuovokos, mirė tų pačių metų rudenį. Suimama motina, brolis Vincas, Jurgio sužadėtinė Kazimiera Kižytė, kuriai į kamerą vėliau Veiverių stribai įmetė gatvėje gulėjusio išniekinto sužadėtinio kūną. Motina po kurio laiko buvo paleista, slapstėsi, ilgai negalėjo sugrįžti į savo namus. Tą pačią dieną Kaune suimtas brolis Antanas Lukša-Arūnas (1923–2016), Birutės rinktinės kuopos vadas Antanas Banionis-Arnas ir kiti pasipriešinimo dalyviai.

1947-08-20 – J. Lukša atleidžiamas iš Birutės rinktinės vado pareigų ir paskiriamas į Tauro apygardos štabą eiti Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. 1947-09-12 – Kazlų Rūdos miškuose, Braziūkų apylinkėse žuvo brolis Stasys Lukša-Juodvarnis (1926–1947), dengdamas atsitraukiančius bendražygius. 1947-09-24 – sunaikintas Birutės rinktinės štabas prie Veiverių. Žuvo vadas Jonas Bulota-Ambo, kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Antanas Čepeliauskas-Meška, Jonas Čižeika-Stepas, Antanas Petkevičius-Švyturys ir Stasys Mačiūta-Vaidila.

J. Lukšos ir K. Pyplio-Mažyčio, Audronio išvykimo į Vakarus 1947 gruodžio mėn. schema. J. Lukšos knygoje „Partizanai“ minimos Čiupliškės iš tiesų yra Šipliškės. Schema pateikta A. Vilutienės knygoje „Trečioji vėliavos spalva“

1947-12-16 – J. Lukša ir Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis, lydimi Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo bei kovotojų Juozo Kriaučiūno-Beržo ir Leonardo Vizgirdos-Keleivio, per Rytų Prūsiją išvyko į Vakarus. Lenkijoje atvyko į Senųjų Grauželių kaimą pas J. Jurkūną, kur buvo laisvės kovotojų ryšio punktas, vėliau iš Šipliškių keliavo link Gdynės. Į užsienį buvo išgabenta BDPS Prezidiumo narių parengtas memorandumas Jungtinių Tautų Organizacijai, kurį pasirašė pirmininkas Vincas Seliokas-Gintautas, neišaiškintas asmuo Algimantas, Antanas-Baltūsys-Žvejys, Vincas Bazilevičius-Taučius, Jonas Boruta-Linonis, Juozas Jankauskas-Vytis, Antanas Kučingis-Kalvaitis, Antanas Miškinis-Kaukas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jonas Žemaitis-Vytautas. Taip pat Lietuvos tikinčiųjų laiškas popiežiui Pijui XII – šį dokumentą paruošė kunigas Juozas Stankūnas-Stonis ir Alfonsas Vabalas-Gediminas. Į Vakarus buvo išvežta ir partizanų dainų.

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė.

Šaltiniai:

Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis „Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus“;

Tomas Čyvas „Nijolė Bražėnaitė (Juozo Lukšos žmona)“;

Juozas Daumantas „Partizanai“, Kaunas, 2005;

Antanina Garmutė „Išėjo broliai“, Kaunas, 1990;

Darius Juodis „Prieš 90 metų gimė“;

Bronius Kašelionis „Dainavos krašto partizanai“, Vilnius, 2018;

E. Merkytė „Keturi sūnūs išėjo į mišką…“;

Vykintas Vaitkevičius, Aistė Petrauskienė „Lietuvos partizanų valstybė“, Vilnius, 2019;

Aldona Vilutienė „Trečioji vėliavos spalva“, Vilnius, 1996;

Visuotinė lietuvių enciklopedija;

Ona Voverienė „Žymiausios XX amžiaus Lietuvos moterys“, Kaunas, 2005.