Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat norėta išsiaiškinti priežastis, kodėl asmenys be pilietybės nesikreipia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, bei padėti nuo mažumės Lietuvoje gyvenantiems ar vėliau čia atvykusiems ir įsitvirtinusiems žmonėms, turintiems teisę į lietuvišką asmens tapatybės dokumentą, jį įsigyti.
Sudarius asmenų be pilietybės sąrašą, kiekvienam jų buvo išsiųstas pranešimas su kvietimu atvykti į Migracijos departamentą pasikonsultuoti pilietybės įgijimo klausimu, beveik su visais susisiekta telefonu. Deja, geranoriška Migracijos departamento iniciatyva pradžiugino ne visus, buvo tokių, kurie piktinosi darbuotojų skambučiais ir siūloma pagalba, reikalavo patiems darbuotojams susirinkti reikiamus dokumentus, pagamintą naują dokumentą pristatyti į namus, netikėjo, kad skambina įstaigos darbuotojas, prašė nesikišti ne į savo reikalus. Tiesa, tokių buvo mažuma, kiti kreipėsi į Migracijos departamentą, teiravosi apie dokumento įgijimo procedūrą ar savo buvimo šalyje teisėtumą turint leidimą gyventi nuolat, su migracijos specialistais konsultavosi asmenų be pilietybės artimieji.
„Jungtinės Tautos išsikėlė tikslą pasiekti, kad 2024 metais pasaulyje nebeliktų asmenų, neturinčių jokios pilietybės,“ – pasakoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Tai labai ambicingas tikslas, ypač kai, pasirodo, ne kiekvienas asmuo nori save susaistyti su kuria nors valstybe. Visgi pernykštė departamento akcija parodė, kad net ir mažos pastangos palengvina gyvenimą daliai žmonių.“
Akcijos metu Migracijos departamento konsultacijos paslauga pasinaudojo net 139 asmenys, 57 iš jų pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o 15 tapo piliečiais. Specialistams bendraujant su žmonėmis ir domintis priežastimis, kodėl asmenys be pilietybės nesikreipė anksčiau ir to nedaro dabar, paaiškėjo, kad vieni asmenys bijo lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų, kiti neturi piniginių lėšų, yra senyvo amžiaus, turi psichosocialinę negalią ir nesupranta, kodėl reikalingas kitoks dokumentas, arba asmenys neatitinka sąlygų suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, yra teisti ar atlieka įkalinimo bausmę, dar kiti – tiesiog neturi noro.
Įsitikinus, jog viena iš priežasčių, kodėl asmenys be pilietybės nesiekia įgyti Lietuvos Respublikos piliečio dokumento, yra lėšų neturėjimas, buvo kreiptasi į tarptautines ir nevyriausybines organizacijas dėl finansinės paramos tokiems asmenims. Akcijos metu asmenims be pilietybės buvo išdalinti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pagaminti informaciniai lankstinukai, kuriuose buvo paaiškintos galimybės susitvarkyti dokumentus padedant šiai organizacijai. Į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją kreipėsi ir jos teikiama finansine pagalba dokumentams sutvarkyti pasinaudojo 20 asmenų be pilietybės.
Nežiūrint į kai kuriuos kategoriškus žmonių pasisakymus, Migracijos departamentas džiaugiasi pavykusia asmenų be pilietybės paieškos akcija. 2020 m. net 221 asmuo be pilietybės tapo Lietuvos Respublikos piliečiu, ir tokių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo iki 2683.
Susiję straipsniai:
- Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas
- PLB atstovai domėjosi daugybinės pilietybės klausimais
- Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės
- K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?
- Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?
- Per metus Lietuvoje gerokai sumažėjo rusiškų TV kanalų žiūrimumas
- Seimas sutrumpino užsieniečių prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus
- Demokratija Lietuvoje: kaip ji veikia šiandien ir kaip ji veiks po dešimties metų?
