Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – mirė ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademikas, išradėjas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, profesorius, habilituotas mokslo daktaras Pranas Baltrėnas.
Baltrėnas sukūrė Aplinkos apsaugos katedrą, tapo jos vedėju. Katedra tapo pagrindine Aplinkos inžinerijos fakultete. Šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau, nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas.
Prof. parengė daug mokslo daktarų, įkūrė ir Aplinkos apsaugos mokslo institutą, kuriam vadovavo. VILNIUS TECH leidžiamas prof. P. Baltrėno įkurtas, tarptautinį pripažinimą turintis mokslo žurnalas „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“.
Baltrėnas yra 20 monografijų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, 4 mokslinių knygų, daugiau kaip 430 mokslinių publikacijų, per 100 aplinkosauginių išradimų, 25 mokomųjų priemonių, 3 vadovėlių, daugiau nei 100 publikacijų užsienio žurnaluose autorius ir bendraautorius. Jis apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas kelių užsienio akademijų nariu, yra Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės daktaras.
Taip pat – Lietuvos mokslo žurnalo vyriausiasis redaktorius, daugelio užsienio žurnalų redakcinių kolegijų narys, Lietuvos standartizacijos departamento 36-ojo technikos komiteto LST TK 36 „Aplinkos apsauga“ pirmininkas, Mokslininkų sąjungos tarybos narys ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos valdybos narys. Profesorius daugiau kaip 25 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai, dėjo daug pastangų, kad Vilniaus miestas taptų gražesnis, jame būtų jaukiau gyventi, dirbti, ilsėtis, o svečiams – malonu pasisvečiuoti.
Prof. už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle ir medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, įvairių ministerijų ir žinybų garbės ženklais, garbės raštais. Daug kartų prof. P. Baltrėną įvairiomis progomis pagerbė ir VILNIUS TECH vadovai.
Plačią, kryptingą ir produktyvią profesoriaus P. Baltrėno veiklą aplinkos apsaugos srityje lėmė jo įžvalga, gebėjimas identifikuoti aktualijas, pasirinkti tinkamą strategiją, tinkamai planuoti, numatyti metodus ir būdus numatytiems darbams įvykdyti, suburti darnią mokslininkų ir tyrėjų grupę. Viena svarbių profesoriaus būdo savybių – tvirtas, bekompromisis tikslo siekimas.
Primename, kad P. Baltrėnas gimė 1940-09-02 Savitiškio vienkiemyje, Panevėžio rajone. 1948 m. gegužės 22 d. jis su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, apgyvendintas Minos gyvenvietėje. Ten 1958 m. baigė vidurinę mokyklą, mokėsi Krasnojarsko upeivių technikume, laivų mechanikos skyriuje ir 1962 m. įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją.
1962–1963 m. dirbo Nemuno laivininkystėje, laivo mechaniku, 1963–1970 m. – valdybos vyriausiuoju mechaniku ir neakivaizdžiai 1963–1966 m. studijavo Leningrado vandens transporto institute, o nuo 1966 m. Kauno Politechnikos institute, Mašinų gamybos fakultete, kurį baigė 1969 m. ir įgijo mechaniko inžinieriaus kvalifikaciją. 1970–1978 m. dirbo KPI Darbo apsaugos mokslo laboratorijoje vyr. inžinieriumi, mokslo darbuotoju. Nuo 1978 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitete (anksčiau – Vilniaus inžinerinis statybos institutas) dėstytoju, docentu, profesoriumi. 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. – technikos mokslų daktaro disertaciją.
Universitetui pasisekė savo gretose turėti iškilų išradėją, mokslininką. Jis niekada nebuvo abejingas stebėtojas. Prof. visada buvo aktyvus aplinkos apsaugos srities specialistas, iniciatyvus ir labai produktyvus visų universiteto procesų dalyvis. Taip pat – Sibiro užgrūdintas, ištvermės ir entuziazmo pavyzdys jaunesniems universiteto kolegoms. Jis demonstravo didelę aistrą mokslui ir meilę gyvenimui. Jo pavyzdys paneigė visuomenėje formuojamus stereotipus apie amžiaus ribas.
Amžininkų atsiliepimai:
Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas
Prof. P. Baltrėnas – nenuilstantis visuomenės veikėjas, pasirengęs imtis naujų iniciatyvų. Jis buvo pirmasis VISI profesorių klubo koordinatorius, pirmasis VGTU profesorių emeritų klubo pirmininkas, 25 metus buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, 27 metus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės Aplinkos apsaugos ir energetikos komisijos pirmininkas, 25 metus – Standartizacijos departamento komiteto „Aplinkos apsauga“ pirmininkas. Buvo Lietuvos Vyriausybės konsultantas aplinkos apsaugos klausimais, daugelio kitų komitetų, darbo grupių, komisijų nariu ne tik universitete, bet ir už jo ribų.
Prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius
Prof. P. Baltrėnas vedė paskui save jaunų mokslininkų būrį ir skatino juos paskui save vesti dar jaunesnius mokslininkus. Profesoriui vadovaujant parengta ir apginta per 20 daktaro disertacijų. Taip kuriamos tęstinės mokslinės idėjos, sukuriama mokslinė mokykla, kompleksinių idėjų atskiriems uždaviniams spręsti sukuriamos
mokslininkų grupės. Toks mokslinio darbo organizavimo principas aiškiai matomas pažvelgus į profesoriaus ir jo mokinių gausius publikacijų sąrašus. Mokslininkų grupių darbo principas sudaro sąlygas greičiau išspręsti nagrinėjamas problemas, gauti kokybiškesnius tyrimų rezultatus ir juos įdiegti sprendžiant taikomuosius inžinerinius projektus.
Doc. dr. Raimondas Grubliauskas
Prof. habil. dr. P. Baltrėno dėka katedra turi gilias ir ilgametes aukščiausios kvalifikacijos aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo daktarų rengimo tradicijas. Nuo katedros įkūrimo jau paruošta arti 50 mokslo daktarų, kurių didžiausią dalį – 20 – parengė prof. habil. dr. P. Baltrėnas. Keletas nesėkmingų bandymų siekiant Aplinkos inžinerijos doktorantūros krypties atgavimo neišmušė iš kelio, o atkaklumas ir atsidavimas tik vedė pirmyn. Tai išskirtiniai bruožai, kurių galima pavydėti ir stengtis siekti. Kaip ne kartą yra citavęs patarlę „Ne šventieji puodus lipdo“, kuri daugeliui sukeldavo šypseną, tačiau kuo toliau, tuo labiau galima sutikti, kad nėraneįvykdomų darbų, kurių negalima įgyvendinti…
Dr. Aleksandras Chlebnikovas
Baltrėno nuoseklaus ir kryptingo darbo indėlį į aplinkosaugą vertina ne tik Lietuvos ir Europos, bet ir pasaulio mokslo institucijos bei organizacijos, o dalyje jų profesorius yra pripažintas mokslo akademijų nariu, akademiku bei garbės daktaru, taip pat tikruoju nariu bei ekspertu. Be viso to, jis sėkmingai vadovavo Vilniaus miesto tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto kuruojamos visuomeninės Aplinkos ir energetikos komisijai.
