Ketvirtadienis, 30 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

www.alkas.lt
2021-01-19 12:50:40
121
PERŽIŪROS
0
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – mirė ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademikas, išradėjas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, profesorius, habilituotas mokslo daktaras Pranas Baltrėnas.

Baltrėnas sukūrė Aplinkos apsaugos katedrą, tapo jos vedėju. Katedra tapo pagrindine Aplinkos inžinerijos fakultete. Šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau, nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas.

Prof. parengė daug mokslo daktarų, įkūrė ir Aplinkos apsaugos mokslo institutą, kuriam vadovavo. VILNIUS TECH leidžiamas prof. P. Baltrėno įkurtas, tarptautinį pripažinimą turintis mokslo žurnalas „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“.

Baltrėnas yra 20 monografijų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, 4 mokslinių knygų, daugiau kaip 430 mokslinių publikacijų, per 100 aplinkosauginių išradimų, 25 mokomųjų priemonių, 3 vadovėlių, daugiau nei 100 publikacijų užsienio žurnaluose autorius ir bendraautorius. Jis apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas kelių užsienio akademijų nariu, yra Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės daktaras.

Taip pat – Lietuvos mokslo žurnalo vyriausiasis redaktorius, daugelio užsienio žurnalų redakcinių kolegijų narys, Lietuvos standartizacijos departamento 36-ojo technikos komiteto LST TK 36 „Aplinkos apsauga“ pirmininkas, Mokslininkų sąjungos tarybos narys ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos valdybos narys. Profesorius daugiau kaip 25 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai, dėjo daug pastangų, kad Vilniaus miestas taptų gražesnis, jame būtų jaukiau gyventi, dirbti, ilsėtis, o svečiams – malonu pasisvečiuoti.

Prof. už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle ir medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, įvairių ministerijų ir žinybų garbės ženklais, garbės raštais. Daug kartų prof. P. Baltrėną įvairiomis progomis pagerbė ir VILNIUS TECH vadovai.

Plačią, kryptingą ir produktyvią profesoriaus P. Baltrėno veiklą aplinkos apsaugos srityje lėmė jo įžvalga, gebėjimas identifikuoti aktualijas, pasirinkti tinkamą strategiją, tinkamai planuoti, numatyti metodus ir būdus numatytiems darbams įvykdyti, suburti darnią mokslininkų ir tyrėjų grupę. Viena svarbių profesoriaus būdo savybių – tvirtas, bekompromisis tikslo siekimas.

Primename, kad P. Baltrėnas gimė 1940-09-02 Savitiškio vienkiemyje, Panevėžio rajone. 1948 m. gegužės 22 d. jis su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, apgyvendintas Minos gyvenvietėje. Ten 1958 m. baigė vidurinę mokyklą, mokėsi Krasnojarsko upeivių technikume, laivų mechanikos skyriuje ir 1962 m. įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją.

1962–1963 m. dirbo Nemuno laivininkystėje, laivo mechaniku, 1963–1970 m. – valdybos vyriausiuoju mechaniku ir neakivaizdžiai 1963–1966 m. studijavo Leningrado vandens transporto institute, o nuo 1966 m. Kauno Politechnikos institute, Mašinų gamybos fakultete, kurį baigė 1969 m. ir įgijo mechaniko inžinieriaus kvalifikaciją. 1970–1978 m. dirbo KPI Darbo apsaugos mokslo laboratorijoje vyr. inžinieriumi, mokslo darbuotoju. Nuo 1978 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitete (anksčiau – Vilniaus inžinerinis statybos institutas) dėstytoju, docentu, profesoriumi. 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. – technikos mokslų daktaro disertaciją.

Universitetui pasisekė savo gretose turėti iškilų išradėją, mokslininką. Jis niekada nebuvo abejingas stebėtojas. Prof. visada buvo aktyvus aplinkos apsaugos srities specialistas, iniciatyvus ir labai produktyvus visų universiteto procesų dalyvis. Taip pat – Sibiro užgrūdintas, ištvermės ir entuziazmo pavyzdys jaunesniems universiteto kolegoms. Jis demonstravo didelę aistrą mokslui ir meilę gyvenimui. Jo pavyzdys paneigė visuomenėje formuojamus stereotipus apie amžiaus ribas.

Amžininkų atsiliepimai:

Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas

Prof. P. Baltrėnas – nenuilstantis visuomenės veikėjas, pasirengęs imtis naujų iniciatyvų. Jis buvo pirmasis VISI profesorių klubo koordinatorius, pirmasis VGTU profesorių emeritų klubo pirmininkas, 25 metus buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, 27 metus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės Aplinkos apsaugos ir energetikos komisijos pirmininkas, 25 metus – Standartizacijos departamento komiteto „Aplinkos apsauga“ pirmininkas. Buvo Lietuvos Vyriausybės konsultantas aplinkos apsaugos klausimais, daugelio kitų komitetų, darbo grupių, komisijų nariu ne tik universitete, bet ir už jo ribų.

Prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius

Prof. P. Baltrėnas vedė paskui save jaunų mokslininkų būrį ir skatino juos paskui save vesti dar jaunesnius mokslininkus. Profesoriui vadovaujant parengta ir apginta per 20 daktaro disertacijų. Taip kuriamos tęstinės mokslinės idėjos, sukuriama mokslinė mokykla, kompleksinių idėjų atskiriems uždaviniams spręsti sukuriamos

mokslininkų grupės. Toks mokslinio darbo organizavimo principas aiškiai matomas pažvelgus į profesoriaus ir jo mokinių gausius publikacijų sąrašus. Mokslininkų grupių darbo principas sudaro sąlygas greičiau išspręsti nagrinėjamas problemas, gauti kokybiškesnius tyrimų rezultatus ir juos įdiegti sprendžiant taikomuosius inžinerinius projektus.

Doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Prof. habil. dr. P. Baltrėno dėka katedra turi gilias ir ilgametes aukščiausios kvalifikacijos aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo daktarų rengimo tradicijas. Nuo katedros įkūrimo jau paruošta arti 50 mokslo daktarų, kurių didžiausią dalį – 20 – parengė prof. habil. dr. P. Baltrėnas. Keletas nesėkmingų bandymų siekiant Aplinkos inžinerijos doktorantūros krypties atgavimo neišmušė iš kelio, o atkaklumas ir atsidavimas tik vedė pirmyn. Tai išskirtiniai bruožai, kurių galima pavydėti ir stengtis siekti. Kaip ne kartą yra citavęs patarlę „Ne šventieji puodus lipdo“, kuri daugeliui sukeldavo šypseną, tačiau kuo toliau, tuo labiau galima sutikti, kad nėraneįvykdomų darbų, kurių negalima įgyvendinti…

Dr. Aleksandras Chlebnikovas

Baltrėno nuoseklaus ir kryptingo darbo indėlį į aplinkosaugą vertina ne tik Lietuvos ir Europos, bet ir pasaulio mokslo institucijos bei organizacijos, o dalyje jų profesorius yra pripažintas mokslo akademijų nariu, akademiku bei garbės daktaru, taip pat tikruoju nariu bei ekspertu. Be viso to, jis sėkmingai vadovavo Vilniaus miesto tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto kuruojamos visuomeninės Aplinkos ir energetikos komisijai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo
  2. Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko
  3. Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino
  4. Netekome etnologės Marijos Miliuvienės
  5. Netekome etnografės Linos Būdienės
  6. Netekome fiziko Vlado Valentinavičiaus
  7. Netekome filosofo, profesoriaus Jono Balčiaus
  8. Netekome talentingo skulptoriaus Jono Jagėlos
  9. Netekome žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko
  10. Netekome partizanų ryšininko Bronislovo Jungaičio
  11. Netekome visuomenininkės, mokytojos Eglės Leonienės
  12. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos
  13. Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.)
  14. Netekome garsaus mecenato ir filantropo Sauliaus Karoso
  15. Netekome žymaus metalo skulptoriaus Jono Žuko

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Klaipėda sprendžia gydytojų trūkumą: specialistams – iki 30 tūkst. eurų paskata

2026 07 30
Miškas
Lietuvoje

Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių skelbiama stichinė nelaimė

2026 07 30
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Vilnius pradeda švietimo pertvarką – steigiamas Švietimo ir jaunimo departamentas

2026 07 30
Arena
Lietuvoje

Kaune pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos

2026 07 30
Saulės elektrinė
Energetika

Trečią mėnesį iš eilės elektrą gaminantys vartotojai gerina rekordus

2026 07 30
Karinė technika
Lietuvoje

Iš Valstybės gynybos fondo kariniam mobilumui – beveik 90 mln. eurų

2026 07 30
Atminimo lenta
Lietuvoje

Sostinėje – penkios naujos atminimo lentos

2026 07 30
Lietuvos delegacija UNESCO Pasaulio paveldo sesijoje
Kultūra

Naujos vertybės UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2026 07 30
Agurkai
Kultūra

Paveldas, telpantis stiklainyje: jūsų šeimos receptas gali tapti oficialia Lietuvos istorijos dalimi

2026 07 30
Hamiltono aušros vartų bažnyčia
Istorija

Kanados lietuvybės židinys Hamiltone – nuo „mažytės Lietuvėlės“ iki pirmųjų lietuvių pėdsakų prie Niagaros

2026 07 30
Filmo „Mes esame miško vaisiai“ kadras
Gamta ir ekologija

Filmo „Mes esame miško vaisiai“ pristatymas ir pokalbis apie lietuvių santykį su mišku

2026 07 30
Šiuolaikinio meno šventė „Medus“
Kultūra

Nidoje pirmą kartą vyks šiuolaikinio meno šventė „Medus“

2026 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jolė apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Stasys apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti
  • Jonas apie Kanados lietuvybės židinys Hamiltone – nuo „mažytės Lietuvėlės“ iki pirmųjų lietuvių pėdsakų prie Niagaros

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti
  • Klaipėda sprendžia gydytojų trūkumą: specialistams – iki 30 tūkst. eurų paskata
  • Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių skelbiama stichinė nelaimė
  • Laiptinė, dėl kurios viename name penkerius metus vyko tas pats ginčas

Kiti Straipsniai

Jūžintuose iškilmingai palaidoti Laisvės kovotojai

Jūžintuose iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų

2026 07 28
Viktoras Miltakis

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Romualdas Budrys

Mirė žymus muziejininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys

2026 05 26
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas Zenonas Juknevičius

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas Zenonas Juknevičius

2026 05 13
Kazimieras Černis su steb4jimo prietaisu

Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas

2026 04 29
Mečislovas Jučys

Profesorius, sugrąžinęs Lietuvai jos didybę. Minime istoriko M. Jučo šimtmetį

2026 04 24
Aldona Puišytė-Grigaliūnienė

Mirė viena iškiliausių mūsų šalies kūrėjų, poetė, vertėja Aldona Puišytė-Grigaliūnienė

2026 04 21
Vidmantas Stanys

Augalai: ateities mitybos pagrindas ir naujos viltys žemės gyvybei

2026 04 04
Prof. Birutė Galdikas

Netekome pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, profesorės Birutės Galdikas

2026 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jolė apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Stasys apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti
  • Jonas apie Kanados lietuvybės židinys Hamiltone – nuo „mažytės Lietuvėlės“ iki pirmųjų lietuvių pėdsakų prie Niagaros
  • Danny Burmawi, Jeremy Boreing apie islamą apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
Kitas straipsnis
Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai