Antradienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „Ekostruktūra“ planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) – smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.) ir pateikė savo argumentuotą vertinimą. Už Tarybos sprendimą balsavo visi 27 politikai.
Darytų negrįžtamą poveikį
Sprendime pabrėžiama, kad planuojama ūkinė veikla padarytų neigiamą poveikį Kulautuvos miestelio, Virbaliūnų k. ir kitų apylinkių bendruomenėms, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų neigiamai ir negrįžtamai paveikta.
Dar daugiau: būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos kurortinės teritorijos rekreacinė ir kurortinė vertė, poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, padaryta neigiama įtaka visuomenės sveikatai ir Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vykdomai veiklai.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių ir nesuderinama su rekreacijai ir poilsiui palankios aplinkos plėtojimu. Savivaldybės pastangomis toliau tęsiama dviračių trasa palei Nemuną nuo Kulautuvos iki Vilkijos, įrengtos atokvėpio vietos, pradėtas kultūrinių objektų ženklinimas, o kuriama aplinka jau įvardijama kaip rekreacinė.
Tarybos sprendime pabrėžiama, kad ūkinė veikla sukeltų rimtą grėsmę Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio netekti kurortinės teritorijos statuso.
Daug paveldo objektų
Batniavos ir Kulautuvos seniūnijų bendruomenės taip pat kategoriškai nepritaria, kad jų kaimynystėje atsirastų žvyro kasykla, kurią, projekto iniciatorių teigimu, planuojama eksploatuoti 25 metus. Per trumpą laiką surinkta beveik 1000 vietos gyventojų parašų, savo poziciją išsakė dviratininkai, gamtininkai. „Tai aiškiai išreikštas viešasis interesas, kurį mes pasiryžę apginti“, – pabrėžė V. Makūnas.
Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių.
Siūlys suteikti valstybinį statusą
Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2020 m. liepos mėn. kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl Sklandytojų slėnio II statuso pakeitimo į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą. Planuojama vertinimo taryba vyks šių metų vasario mėnesį, joje bus svarstomas naujo statuso suteikimas bei naujų apsaugos zonų nustatymas šiam objektui, taip pat valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso suteikimas Virbaliūnų senovės gyvenvietei. Koreguojant teritorijos ir apsaugos zonų ribas, planuojama ūkinė veikla pateks į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritoriją.
Planuojama ūkinė veikla būtų vykdoma dideliame 26,2 ha plote, šalia kurio yra išsidėstę valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, todėl, remiantis 1992 m. Europos archeologinio kultūros paveldo apsaugos konvencija, planuojamoje ūkinės veiklos teritorijoje būtini archeologiniai tyrimai. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, Kultūros paveldo departamentas nepritarė PAV programai.
Kauno rajono savivaldybė taip pat gavo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštą, kuriame pabrėžiama, kad vieta žvyro karjerui įrengti Virbaliūnų kaime pasirinkta neatsakingai.
Blogų pavyzdžių netrūksta
Tarybos posėdyje dalyvavęs projekto iniciatorius Vytautas Subačius mėgino pagrįsti savo sumanymą, motyvuodamas tuo, kad ūkinė veikla bus planuojama tik dalyje teritorijos, o pabaigus karjero eksploataciją, vieta bus pritaikyta rekreacijai. Tarybos narys Vytautas Rimas priminė, kad Drąseikių karjeras, kurio direktoriaus pavaduotoju 15 metų dirbo V. Subačius, yra blogas pavyzdys, neleidžiantis tikėti verslininko pažadais.
Posėdyje dalyvavęs Batniavos bendruomenės atstovas, visuomenininkas Donatas Jančaras pastebėjo, kad verslininkų sumanymas gabenti iškasenas per privačius klypus taip pat kelia dvejonių.
Kauno rajono savivaldybė gavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir aplinkos ministro Simono Gentvilo raštus, kad vadovaujantis PAV įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Tokiu atveju, PAV procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.
Tarybos narė Irena Marcinkevičienė pastebėjo, kad Virbaliūnų karjero nėra valstybės strateginiuose planuose, todėl dabar svarbu imtis priemonių, kad būtų išsaugotas kraštovaizdis, gamtinis karkasas ir kultūros paveldo objektai.
Taip, ko gero, šioje vietoje karjero neturėtų būti. Molyvai lyg ir aiškūs. Tačiau rašinyje neužsimenama, ar šiame sklype, apskritai, yra žvyro. Jeigu naudingos iškasenos (t.y. žvyro) ištekliai yra iš tikrųjų, tai jų suradimui ir išteklių pagrindimui turėjo būti atlikta telkinio geologinė žvalgyba, kurios vykdymui taip pat reikalingi įvairūs leidimai ir derinimai, tarp jų ir savivaldybės. Taigi: ar buvo atlikta telkinio žvalgyba ir kas ją leido? Ar pučiamas muilo burbulas jos net neatlikus…