Daugybė vairuotojų mielai persėstų prie elektromobilių vairo, o žinovai sutinka, kad baterijomis varomas transportas yra neišvengiama ateities mobilumo kryptis. Vis dėlto gatvėse iškastinio kuro nenaudojančių mašinų – dar tik keli eismo srauto procentai ir vienos iš pagrindinių to priežasčių vis dar išlieka kaina ir alternatyvų stoka.

Turtingesnės ar aktyviau ekologinių tikslų siekiančios Europos šalys eina pirkėjų arba pardavėjų subsidijavimo keliu, tačiau daugumai vairuotojų telieka laukti labiau įperkamų, bet, tikėtina, ir technologiškai pažangesnių modelių nei dabar. Šiame permainų laikotarpyje į gatves išriedės ir penktasis „Citroën“ elektromobilis – kompaktinės klasės „ë-C4“ modelis, pardavimo salonuose debiutuosiantis kitų metų pradžioje.

Spartus transporto ir infrastruktūros technologijų vystymasis bei vis daugiau rinkoje pasirodančių naujų modelių guodžia elektromobilių gerbėjus, kad jau netrukus padėtis smarkiai pasikeis ir keliuose atsiras gerokai daugiau aplinkos neteršiančių transporto priemonių.

Tendencijos rinkoje kol kas rodo, kad galima išskirti tris pagrindinius elektromobilių bruožus, kurių pokyčiai šiuo metu labiausiai kausto automobilininkų dėmesį: kaina, viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir baterijos įkrovimo sparta.

Nuo Vilniaus iki Kauno – per dešimt minučių

Įkrovimo spartos rodiklis (arba įkrovimo galia) dar neseniai buvo gana retai aptariamas, diskusijose nuolankiai užleisdavo vietą rūpesčiams dėl kainos ir ginčams, kas gali nuvažiuoti toliau. Vis dėlto pamažu augant tiek į elektromobilius montuojamų baterijų energinei talpai, tiek įkrovos stotelių užimtumui, elektrinių jonų „užpylimo“ greitis tampa vis svarbesnis.

Dauguma žinomų naujų elektromobilių kaip „Nissan Leaf“, „Hyundai Ioniq“ ar „Volkswagen e-Up!“ suteikia vartotojams galimybę baterijas krauti 40–50 kW galia. Naujausi modeliai jau siūlo vairuotojo kantrybei gerokai palankesnes sąlygas.

Štai „Citroën ë-C4“ didelio našumo 50 kWh talpos skysčiu aušinamą ličio jonų bateriją galima įkrauti naudojant 100 kW galios nuolatinės srovės kroviklius. Tai – retas šio segmento rodiklis, leidžiantis 80 proc. baterijos įkrauti vos per pusvalandį arba suteikti vairuotojui maždaug 10 nuvažiuojamų kilometrų per minutę. Tad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno bus galima įveikti ir bateriją įkrovus dešimt minučių.

Žinoma, tokiu greičiu įsikraunančiam elektromobiliui iškyla atitinkamos infrastruktūros keliuose ir namuose užtikrinimo klausimas. Naudojantis standartiniu buitiniu elektros lizdu visiškai įkrauti bateriją gali užtrukti kiek daugiau nei 24 val., tačiau galima pasitelkti nuomojamą ar įsigyjamą „Wall Box“ kroviklį, leidžiantį įkrauti per 5 val. Didelė įkovimo sparta nesvarbi namuose, tačiau labai praverčia kelionėse.

„ë-C4“ montuojamas 136 AG galią bei 260 Nm sukimo momentą pasiekiantis variklis. Su juo elektromobilis nuo iki 100 km/val. įsibėgėja per 9,7 sek., o viena įkrova gali nuvažiuoti 350 km (pagal WLTP metodiką).

Kiek nuvažiuos?

Augant baterijų talpai, palengva ilgėja ir viena įkrova nuvažiuojamas atstumas – dar neseniai gamintojai rungėsi, kuris perlips 200 km ribą. Elektromobiliams minant pirmuosius asfalto kilometrus šis rodiklis ypač priklausė nuo vairuotojo – jo gebėjimo valdytis, gebėjimų važiuoti tolygiai ir nuspėti eismo srautą, poreikio kelionės metu naudoti elektrinius automobilio prietaisus.

Šiais laikais į pagalbą ateina daugybė išmaniųjų pagalbininkų. Specialus „ë-C4“ režimas „Brake“ stiprina automobilio lėtėjimą atleidus akceleratoriaus paminą ir papildomai įkrauna bateriją bei didina nuvažiuojamą atstumą, rekuperuojant stabdymo energiją.

Šilumos siurbliai, baterijų šildytuvai ir kiti sumanūs mechaniniai sprendimai iš esmės nėra technikos pasaulio naujiena, tačiau skaitmeninis pasaulis padeda kūrėjams visiškai išlaisvinti savo sumanymus. Specialiai elektromobiliams sukurtos, nuotoliniu būdu valdomos programėlės leidžia automobiliu naudotis dar patogiau.

Pavyzdžiui, kasdienį baterijos krovimo laiką galima nustatyti taip, kad jis aktyvuotųsi tuomet, kai namų ūkyje vartojama elektra yra pigesnė. Kitas pavyzdys – į „ë-C4“ modelį įdiegta naujausia 3D navigacijos sistema naudoja „TomTom Traffic“ esamo laiko eismo žinias ir leidžia vairuotojui lengviau numatyti būsimą baterijos energijos suvartojimą, taip pat galimus įkrovos taškus kelyje.

Iš viso į „ë -C4“ modelį siūloma sukomplektuoti 20 skaitmeninių vairavimo pagalbininkų, tarp kurių – ir antrojo lygio autonominio važiavimo sistema. Be to, elektriniame modelyje išlieka kiti svarbūs vidaus degimo varikliais varomų „brolių“ atributai, pavyzdžiui, „Citroën Advanced Comfort“ programa užtikrina ypatingą patogumą: tiek „minkštos“ pakabos su papildomomis hidraulinėmis atramomis kiekvienoje amortizatoriaus pusėje, tiek ir salono, kuriame – itin minkštos sėdynės ir viena didžiausių erdvių kojoms klasėje.

Jautrumas kainai

Nesvarbu, apie kokį automobilį kalbėtume, dauguma pirkėjų visuomet bus jautrūs kainai. Štai už ką tik „Lietuvos metų automobiliu“ tapusį kompaktišką hečbeką „Volkswagen ID.3“ su 62 kWh baterija šiuo metu tektų susimokėti ne mažiau 40 tūkst. Eur, o pigesnės versijos su mažesniu akumuliatoriumi dar reikės palaukti.

Tačiau ne visos elektrinės naujienos verčia taip plačiai atverti piniginę. Pavyzdžiui, šiemet pasirodęs elektrinis krosoveris „Peugeot e-2008” mūsų šalyje kainuoja nuo kiek daugiau nei 33 tūkst. Eur. „Citroën ë-C4“ kaina kol kas dar neskelbiama, tačiau spėjama, kad ji taip pat bus mažesnė nei tos pačios klasės vokiškojo varžovo.

Nuo 2017 metų gaminamo antrosios kartos „Nissan Leaf“ su 40 kWh akumuliatoriumi kaina prasideda nuo beveik 31 tūkst. Eur, o dar ilgiau (nuo 2016 metų) rinkoje esantis „Hyundai Ioniq“ su 38 kWh energijos talpa prasideda nuo beveik 38 tūkst. Eur.

Europoje elektrinių automobilių segmentas yra sparčiausiai augantis – pernai Senajame žemyne parduota 361 tūkst. arba 90 proc. daugiau naujų elektromobilių nei 2018-aisiais ir tai sudarė 2,3 proc. visos rinkos. Tad svarstantiems savo galimybes alternatyvų daugėja ir galbūt kartais verta apsišarvuoti kantrybe ir domėtis automobilių pasaulio naujienomis: o kas gi laukia po pusmečio?