Šiandienos feisbuko „topas“: „man px kaip tu rašai“ (iš labai lankomos paskyros įrašo).
Gal žmogus turėjo omeny, kad gramatikos išmanymas nepadės išsigelbėti iš skęstančio kelto, gal, kad svarbiausia šiais laikais naktį miške nušauti šerną ir parnešti maisto namo?
Nepadės. Tam reikalingos kitos savybės. Bet jei kasdien vartoji raštą ir nori, kad tave suprastų, turi mokėti rašyti.
Todėl mes tęsiame 4-os klasės vadovėlio mokiniams kartojimą. Mums visai nedaug belikę pakartoti. Tiesa, ketvirtoje klasėje vaikai dar mokosi sintaksės ir leksikos.
Taigi – priešdėlis.
Priešdėlius į-, są- rašome su nosinėmis raidėmis. Tariame į ir ą ilgai: įmonė, sąmonė.
Priešdėliai api- ir apy-.
Priešdėlis api- sakomas (ir rašomas) prieš veiksmažodžius ir iš jų padarytus (su priesaga -im-as) daiktavardžius, prasidedančius šaknies priebalsiu p, b, f, pavyzdžiui, api-plaukti, api-plaukimas, api-berti, api-bėrimas, api-forminimas.
Su priešdėliu apy- sudaromi būdvardžiai (apygeris, apyšiltis, apytamsis…), prieveiksmiai (apygeriai, apytikriai…) ir kitokios darybos daiktavardžiai (apy-braiža, apy-saka, apy-varta, apy-linkė; apy-aušris, apy-kaklė, apy-rankė…).
Priešdėliai są-, sam-, san-, į-.
Priešdėlis san- sakomas (ir rašomas) prieš d, t, g, k, pavyzdžiui: san-dėlis, san-trauka, san-grąža, san-kryža.
Priešdėlis sam- rašomas prieš b, p, pavyzdžiui: sam-brėškis, sam-pilas.
Priešdėlis są- rašomas prieš visas kitas šaknies priebalses, pavyzdžiui: są-junga, są-mokslas, są-siuvinis, są-voka.
Priešdėlis į- tariamas ilgai ir visada rašomas vienodai, pavyzdžiui: į-domus, į-vardis, į-monė, į-protis, į-taka, į-gūdis.
Žodis ypač yra neskaidomas ir visada rašomas vienodai.
Žodžiai idėja, idealas yra perimti iš kitų kalbų, i – ne priešdėlis! Jie turi tik šaknį ir galūnę!
Ne rašomas drauge, kai žodis turi priešingą reikšmę (garbė – negarbė, aukštas – neaukštas, mato – nemato). Kai vieną žodį tik lyginame su kitu žodžiu (Ne vanduo, bet ledas), ne rašome atskirai.
Nuotraukoje iš feisbuko – gramatikos nemokėjimo pavyzdys. Norėdami nesugalvosite!
Idėja gal galima sulietuvinti kaip įdėja.
Kai kažką sugalvojai, bet nežinai, kaip – „idėja” ar „įdėja” rašyti,
daryk, kaip Čapajus* – rašyk „sumanymas” arba „mintis”.
—————–
* Petka klausia Čapajaus, skelbime apie partijos susirinkimą „vtornik” su V, ar su F rašyti.
Čapajus pakasė galvą ir sako: Rašyk „četverg”.
Sumanytojams A Č I Ū !!!
Tikrai naudingi priminimai.