Palėpėje – vėl gramatikos dienos. Kreipinys (I)

… Neik, Sigute, neik, sesele!
Po slenksčiu duobė žarijų,
Kai tik eisi, ir įpulsi.

Mieli bičiuliai, matome, kad visiškai pamiršote gramatinį mandagumą ir net elementaraus kreipinio nebeskiriate kableliais!

Taigi kreipinys.

Žodžiai, kuriais kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinasi k r e i p i n i a i s.

Kreipinys reiškiamas š a u k s m i n i n k u. Kreipinys tariamas skirtingu balsu. Palyginkite sakinius: Onutė eina namo. Onute, eik namo! (Kur čia veiksnys, kur kreipinys?)

Kreipinio skyryba:

Kreipinys skiriamas kableliais (vis tiek, ar jis sakinio pradžioje, viduryje ar gale), pavyzdžiui: Vaikai, eime žaisti! Eime, vaikai, žaisti! Eime žaisti, vaikai!

Kreipinys gali turėti vieną arba kelis priklausomus žodžius. Juos skiriame kartu su kreipiniu, pavyzdžiui, Visų klasių vaikai, eikite į salę! Likit sveikos jūs, Drūkšių ežero pakrantės, žalios pievos, laimingi draugai!

Kreipinys nėra sakinio dalis, jis neatsako į kitų sakinio žodžių klausimus.