Paskelbta, kad Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame Europos duomenų svetainės kasmetiniame tyrime, kuriame dalyvavo 35 šalys, šiemet Lietuva pakilo 13 vietų aukščiau ir užėmė 11 vietą. Tai aukščiausias Lietuvos pasiekimas nuo 2015 m. – mūsų šalies dalyvavimo šiame tyrime pradžios.
„Nepaisant šiųmečių pasiekimų, tobulėti atvirų duomenų srityje erdvės dar yra. Sieksime, kad atvirais duomenimis galėtų naudotis vis daugiau žmonių, verslo atstovų. Mūsų tikslas – atverti centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis ir sudaryti galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Atliekant atvirų duomenų brandos tyrimą, vertinamos 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė. Tyrimas vertina, kiek patobulėjo atvirų duomenų sritis Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Šių metų tyrime pirma kartą dalyvavo ir Rytų partnerystės šalys: Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova ir Ukraina bei iš ES išstojanti Jungtinė Karalystė.
Šalys narės pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą grupuojamos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčių sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų. Lietuva, 2019 m. buvusi pasekėjų grupėje, šiemet įvardijama kaip viena didžiausią proveržį padariusių šalių ir priskiriama sparčių sekėjų grupei.
Vertinant Lietuvos rezultatus, šiemet didžiausia pažanga padaryta atvirų duomenų portalo ir atvirų duomenų politikos srityse: metų pradžioje pradėjo veikti Lietuvos atvirų duomenų portalas, patvirtinti aktualūs teisės aktai, organizuoti viešojo sektoriaus įstaigų mokymai ir įvairūs renginiai, įtraukiantys verslo atstovus ir visuomenę. Atvirų duomenų tema kasdien tampa vis aktualesnė ir sulaukia vis daugiau dėmesio visuomenėje.
Ataskaitoje pažymima, kad šalių brandos balai atvirų duomenų srityje yra labai artimi. Visas sparčių sekėjų grupei priskirtas šalis vieną nuo kitos skiria mažiau kaip 2,6 % punkto. Jos rikiuojasi tokia tvarka: Vokietija (88 %), Italija (87 %), Kipras (87 %), Lietuva (86 %), Nyderlandai (85 %), Graikija (85 %), Suomija (85 %), Slovėnija (84 %), Švedija (84 %), Ukraina (84 %), Kroatija (82 %), Latvija (80 %) ir Bulgarija (78 %). Lyderio pozicijas toliau išlaiko Airija, Ispanija ir Prancūzija kartu su krypčių formuotojų grupę papildančiomis Danija, Estija, Lenkija ir Austrija.
Susiję straipsniai:
- Lietuva lenkia ES vidurkį pagal e-valdžios paslaugų plėtrą
- „Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto
- Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina nutraukti diskriminuojančius Lietuvos vežėjų patikrinimus Rusijos pasienyje
- Mokslininkai aptarė senėjančios visuomenės keliamus iššūkius
- Penktadalis Lietuvos bendrovių korupciją laiko bėda
- Mažėja studentų skaičius – kaip keisis darbo rinka?
- Didžioji dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su užsieniu
- Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje
- Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė?
- Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo
- D. Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatymas
- V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti?
- Koks Baltijos šalių įvaizdis vyravo užsienio žiniasklaidoje 2019 metais?
