Būnant prastovoje nedraudžiama laikinai įsidarbinti kitur

Karantinas ir artėjantis šventinis laikotarpis skirtingai veikia ekonominių sektorių veiklą: vienur skelbiamos prastovos, kitur reikalingi papildomi darbuotojai, planuojama dirbti šventinėmis dienomis. Kaip visuomet prieš šventes Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia daugiau klausimų, susijusių su darbu šventiniu laikotarpiu.

Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui įmonėje ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos arba sezoninio darbo sutartys. Laikinai įsidarbinti tose srityse, kur išaugęs darbo jėgos poreikis, gali ir darbuotojai, esantys prastovose nuolatinėje darbovietėje.

Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Įstatymai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis mokamas ir už darbą švenčių dieną. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną mokamas visiems švenčių dieną dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (pavyzdžiui, darbuotojui dirbus švenčių dieną, šis laikas gali būti  padauginamas iš dviejų ir pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdavys turėtų gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus).

Darbas švenčių dienomis turi tam tikrų išlygų: šis laikas visais atvejais turi būti apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taikoma kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, reikalingi darbuotojų sutikimai. Už šių reikalavimų (kai nežymimi darbuotojų viršvalandžiai, darbo laikas švenčių ar poilsio dieną, naktį, papildomas darbas, arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys) pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė: bauda, pažeidus darbo įstatymus, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 150 iki 1450 eurų.