Šiandien pasijutau taip tarsi Prezidentas atleistų mane iš darbo. Visuomenininko darbo, kuris nelabai šiai valstybei ir reikalingas. Stengiuosi nebesekti jokių naujienų, nes jau nebeįdomu, kas tame Vilniuje dedasi, o mano brangi šalis susitraukė iki gimtojo Labanoro… Tiesiog dabar tokia nuotaika. Žinau, kad praeis.
Padariau viską, kas įmanoma, kad įrodyčiau, jog Simono Gentvilo kandidatūra yra netinkama į Aplinkos ministro pareigas, pateikiau visus įrodymus apie jo 4 metus vykdytą antigamtosaugišką veiklą. Buvo labai sunku.
Mano paruošta peticija patyrė didžiausią puolimą iš visų peticijų, kokias esu rašęs. Daugiausia medžiotojų puolimą, kurie, jų tinklalapio paraginti, pasirašinėjo visokiais „samagonais“ ir kitaip gadino parašus, kuriuos turėjau ilgai trinti. Be to, gavau apie 50 prašymų atšaukti parašus, todėl kitus paraginau pasirašant viešai neskelbti savo asmens duomenų, kad oponentai netyrinėtų pasirašiusiųjų ir neieškotų ten pažįstamų pavardžių.
Didžiausiomis aplinkosauginėmis NVO save laikančios organizacijos laikėsi pasyviai, o kai kurios jų iš anksto pasidavė ir išreiškė palaikymą Simonui Gentvilui. Nuo šiol žmonių skundus, kuriuos gaunu kone kasdien, persiųsiu ir šioms organizacijoms. Tegu įrodo, kad jos vykdo visuomeninę veiklą, o nėra vien tik Aplinkos ministerijos dalinamų ES lėšų įsisavinimo „uab-ai“.
Šiaip ne taip, radau 30 kitų aplinkosauginių NVO ir bendruomenių, kurios nežiūri į AM, kaip į melžiamą karvę ir kartu pasirašėm jau antrą raštą prezidentams Gitanui Nausėdai ir Valdui Adamkui. Čia iš karto prisistatė S.Gentvilo naujasis patarėjas Marius Čepulis ir pareikalavo pasakyti, kas tą raštą pasirašė. Kokiu tikslu? Kad ministerija įsitrauktų juos į savo juodąjį sąrašą?
Žiniasklaidoje savo argumentus dėsčiau gal 10 kartų, kai tuo tarpu kiti tylėjo arba rinko parašus po kitu tekstu, palaikantį Simono Gentvilo kandidatūrą. Ir visai nenustebau tame palaikančiųjų sąraše pamatęs visus savo priešus – nuo miško pramonei naudingu lobizmu užsiimančio Algio Gaižučio, kuris Seime ir renginiuose buvo virtęs S.Gentvilo šešėliu iki visokiausių medžiotojų organizacijų ir firmelių, superkančių mišką išsikirtimui. Visa ta chebra S.Gentvilui neišsakė jokio viešo priekaišto, kai šis pradėjo žerti pažadus apie saugomų teritorijų plėtimą ir kirtimų griežtinimą, nes turbūt suprato, kad jam dabar tiesiog reikia taip kalbėti, kad gautų šį postą.
Dabar apie pažadus. Peržiūrėjau naująją Vyriausybės programą, tai turiu pasakyti, kad Skvernelio vyriausybės pažadai kadencijos pradžioje miškų ir saugomų teritorijų atžvilgiu buvo ambicingesni, nes nei apie kirtimų mąsto sumažinimą, nei apie plynų kirtimų atsisakymą parkuose ir draustiniuose ten nekalbama. Be to, Skvernelio pavyzdys parodė, kad tokios programos nedraudžia Vyriausybei elgtis atvirkščiai ir nieko už tai jiems nebūna.
Aišku, geriau pažadėti mažiau ir padaryti, nei pažadėti daug, bet nepadaryti visai. Bet labiau nusimanantys tuose pažaduose neįžvelgs jokio proveržio, kad nebebūtų taip, kaip parodyta šiose nuotraukose. Vyriausybės programoje skelbiama, kad bus siekiama iki 2024 metų išplėsti saugomų teritorijų plotą iki 20 proc. (dabar jos sudaro 17,64 proc.), o iki 2030 metų – iki 30 proc. Taip pat žadama, kad giežtai saugoma bus 5 proc. 2024 metais, ir 10 proc. miškų 2030 metais. Pirmiausia, kaip gali žadėti, ką padarysi iki 2030 metų, kai tavo kadencija baigsis 2024-aisiais? Antra, jau šiuo metu griežtai saugoma bent 5-6 procentai miškų. Reikia turėti minty ne tik rezervatus, kurie apima 1 proc. šalies miškų. Pagal naujus FSC sertifikavimo reikalavimus valstybiniuose miškuose, kurie visi yra sertifikuoti, ūkinė veikla griežtai ribojama 10 procentų (anksčiau buvo 5 proc.) miško valdos. Valstybiniai miškai užima kiek daugiau nei pusę šalies miškų. Tas pats galioja ir privačioms miško valdoms, nes vis daugiau miško savininkų sertifikuojasi, kad galėtų brangiau parduoti medieną. O kalbant apie negriežtai saugomas teritorijas, tai jomis galima paskelbti, kad ir pusę Lietuvos, nes kas iš tokių popierinių „saugomų teritorijų“, kai net draustiniuose ežerų pakrantės šniojamos plynai.
Draustiniai ir rekreaciniai miškai užima penktadalį Lietuvos miškų. Didelė jų dalis kirtimais jau nuniokota. Tai šią dalį ir reikia griežtai saugoti, ir būtent dabar, o ne kada nors. Nes jeigu bus įgyvendintas valstybės planas, kurio nesiryžta pakeisti nė viena valdžia, iki 2023 metų likviduoti visą brandžių miškų rezervą apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose, tai, patikėkit manim, po 10 metų tikrai nebus kur tas saugomas teritorijas plėsti.
Kol nauja valdžia kalba apie nacionalinį susitarimą, urėdija toliau naikina valstybinius miškus draustiniuose, kaip šiose man šiandien atsiųstose nuotraukose. Šiuo metu yra paruoštas naujas miškotvarkos projektas urėdijos Švenčionėlių padaliniui su žiauriausiais planais iškapot draustinių miškus Labanoro girioje, o viešas derinimas su visuomene vyks gruodžio 10 dieną. Kuomet paklausiau parko direkcijos atstovų, ar su jais derino tą projektą, sako „taip, derino, ir pažadėjo, kad dvejus metus draustinių nelies, kol nebus iš naujo nustatyti apsaugos tikslai“. Dabar paaiškėjo, kad tas pažadas buvo žodinis ir galioja tik nuo kitų metų. Šiandien plynai kerta labai gražaus, poilsiautojų pamėgto Salduškio ežero pakrantę – Labanoro regioniniame parke, draustinyje, valstybiniuose miškuose. Štai jums bioekonomika, žiedinė ekonomika, kova su klimato kaita, miškingumo didinimas ir žaliosios Lietuvos vizija.
Žinau – pabūsiu kelias dienas piktas ir apatiškas, bet paskui nusiraminsiu, pasiraitosiu rankoves ir toliau dirbsiu tą patį visuomeninį darbą, kiek leis mano galimybės. Nes kitaip paprasčiausiai negaliu. Prezidentas atleido mane iš visuomeninio darbo, bet jūs galite vėl priimti. Ryžausi susikurti savo profilį patreon.com puslapyje, kur galima keliais eurais kas mėnesį paremti mano veiklą. Motyvacija dirbti būtų didesnė, jei bent kurui, tikrinant miškus ir skubant į pagalbą jos prašantiems, nereiktų krapštyti paskutinių eurų. Už kiekvieną mano naujojo darbdavio, t.y. jūsų, paaukotą paramą bus atsiskaityta šiame puslapyje: https://www.patreon.com/labanorovilkas
Labiausiai norėtų stiprios, aplinkosauginiu aktyvizmu užsiimančios nevyriausybinės organizacijos, kaip kadaise buvo Lietuvos žaliųjų judėjimas. Ši organizacija buvo trečiuoju mano universitetu ir labai norėtųsi ją prikelti. Bet partijos taip sugadino žaliųjų vardą, kad žmonės jau nebeatskirs, kas yra kas. Tada galvojau, kad gal savo Labanoro klubą padaryti žymiai skaitlingesne NVO, besirūpinančia visos šalies gamtos ir kultūros paveldu, o ne tik Labanoro. Koks skirtumas tas pavadinimas. Bet bijau, kad kuo bus skaitlingesnė organizacija, tuo daugiau visokių nesutarimų bus viduje. Juk praktiškai dėl to mes ir neturime tokios nacionalinės, savanoryste grįstos ir aktyvizmu, o ne projektais užsiimančios gamtosauginės NVO. Dėl to ir asociacija „Gyvas miškas“ užsidarė, nors buvo tik pradėję užpildyti šią nišą. Tiek to… Nesigauna susivienyti formaliai, tai bent jau neformaliai palaikykime vienas kitą. Aplinkosaugos 2021 metais turėsime tiek, kiek patys būsime reiklūs naujajai valdžiai.
Keista ta mūsų politika. Miškų ūkius centralizuojam, kad galėtume kuo daugiau iškirsti ir išvežti, kad žmonės nesuaugtų, neprisirištų prie miško. Elektros tiekimą decentralizuojam, nors tuos visus tarpininkus tarp gamintojų ir tinklų (gal jų bus septyni) teks išlaikyti mūsų vartotojams. Sudarkėm Sodros pensijų kaupimo sistemą tam, kad iš valstybės surinktų pinigų būtų išlaikomi II pakopos pensijų fondų valdytojai (galutinai, tikėtina nuostolingai, valstybė išmokės anuitetus). Visiems pertvarkymams diriguoja nematomi ekspertai iš šalies.
Geras pastebėjimas. O dėl miškų, tai dar prisiminti verta ir kiek urėdija turi sumokėti į biudžetą. O žinant iš kur reikia paimti pinigus, tai aišku, kad brandūs geros kokybės (padariniai) medžiai geriausia tinka. Be to natūralus senas miškas, be miškininkų pagalbos savaime bus gan retas, įvairaus amžiaus medžių ir krūmų (dažnai jie vyrauja), pilnas įvairios stadijos mirusios medienos (arba žmogiškai šnekant, užšlamštintas)
Šįryt (deja, pro miegus) lyg ir per ŽR (arba LRT) radiją girdėjau apie Labanore vėl rengiamą arborocidą didžiuliame plote – tai dar kažkas naujo, ar Tamstai pavyko gauti mikrofoną? Klausiu, kad nepražiopsočiau pasirašyti, o gal yra, kas net ir pro miegus negirdėjo – bus ir kitiems informacija.
O dabar mano patirtis – gal ir kitų parašams tas pat nutiko.
Tik ką visai atsitiktinai aptikau dar vieną kenkėjišką veiklos prieš peticijas būdą:
Kad ir kaip bandžiau pasirašyti, nesisekė. Visų pirma kažkodėl buvo dingusi mano registracija svetainėje, teko registruotis iš naujo, o to padaryti niekaip nesisekė.
Pasirodo, jog visos svetainės peticijos.com užklausos, prašymai patvirtinti registraciją, parašą (siuntė ir kartotinai), buvo be mano žinios metamos į nepageidaujamų sąvartyną, o jo aš neperžiūrėdavau,nes anksčiau kaip ir neturėjau bėdų!
Tuo tarpu kažkoks siuntėjas WP (rašantis lenkiškai ir rusiškai), kažkodėl yra atsparus ženklinimui, jog jis nepageidaujamas! Esu verčiama kiekvieną jo šiukšlę atsidaryti, kad galėčiau dar ir dar kartą pažymėti jį nepageidaujamu! Vadinasi, visą tuo adresu gaunamą paštą kažkas kitas valdo, už mane sprendžia, kad to, ko laukiu, negausiu, o ko nelaukiu, kad ir kaip jo kratysiuosi, jis užims pirmą vietą tarp gautų laiškų?!
Gal svetainė turėtų pasiprašyti CERTo pagalbos? Juk tai – karas prieš pilietinę visuomenę, kažkas tam tikrą jų peticijų dalį paženklina, kaip snaiperio TAIKINĮ?
Gyvas miškas baigė veiklą? Nejaugi ir šios organizacijos nariai pradėjo nesutarti..?
Gal kas žinot, ar patreon.com galima mokėti debetine kortele? Kažkodėl vis „declined payment“ vis gaunu…
Mielieji, nueikite į peticijos.com, susiraskite peticiją
„Gelbėkime Šeškinės ozą – stabdykime Šiaurinės gatvės darbus”
Būtent šioje vietoje tiesiamas kelias ne tik ozui bei tiems, bet ir Pašilaičiams piktą darbą padarys – sunaikins kažkada šio rajono architektų specialiai taip suplanuotą gatvių, namų ir judriam laisvalaikiui skirtų žaliųjų erdvių išdėstymą, kuriuo stengtasi sukurti rajoną su išsaugotu gamtos reljefu, apsaugotą nuo magistralių keliamo triukšmo bei oro užteršimo.
Yra kita galimybė, tad jokios būtinybės žmonėms po langais, kone per kiemus aplinkkelį tiesti.
Turėtų prisijungti ir architektai (yra galimybė paslėpti pavardę) – juk ši gatvė naikins jų kolegų autorinį darbą.
Stiprybės, Andrejau. Negalima nuleisti rankų, nes tokie tipeliai kaip Gaižutis ir į jį panašūs tik to ir laukia. Reikia būti rakštim tam tikroj vietoj valdžiai, kad žinotų, jog niokoti mums visiems priklausančio turto nevalia. Parašiau ne viną su aplinkosauga susijusį straipsnį, juos maloniai spausdina Alkas.lt. Dabar išsiunčiau dar pora straipsnių šia tema – vieną lrytas.lt (žadėjo paskelbti), kitą – Literatūros ir meno žurnalui (atsakymo dar negavau). Apskritai, ar nereikėtų pasekti lenkų žaliųjų pavyzdžiu, kai jie sugadina miško kirtimo techniką (kiek žinau, tai turi poveikį)? Palyginus su kriminaliniu poelgiu, kai miško kirtėjas vos neužmušė jį filmavusio gamtosaugininko, tai tik vaikų žaidimai… Aš to gamtosaugininko vietoj būčiau parašęs pareiškimą policijai, dievaži.
Naikina miškus – Lietuvą naikina! Kur prezidento balsas???