Paskirtoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, po Prezidento pasisakymo apie ministrų kandidatūras, teigia kol kas neįvardinsianti naujų kandidatų į susisiekimo ir žemės ūkio ministrus pavardžių.
„Pavardes įvardinsiu tada, kai galėsiu įvardinti“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė pasitikėjusi Kasparo Adomaičio ir Dalios Miniataitės kompetencija.
Premjerė taip pat teigė, kad pokalbis su Prezidentu buvo darbingas, o bet kokį sprendimą galima vertinti kaip kompromisą.
„Viskas yra kompromisas, jei yra sprendimas, kuris pasiekiamas tarp kelių žmonių, matyt, bet kokį sprendimą galima vertint kaip kompromisą. Vėlgi, aš neprivalau sutikti su visomis pastabomis apie kandidatus, jei aš siūliau, reikia manyt, aš maniau, kad tikrai galiu su jais visais dirbti ir pasiekti rezultatų. Prezidentas, be jokios abejonės, turi teisę į savo vertinimą ir man komentuoti tą nuomonę būtų nei etiška, nei labai reikalinga, aš laikausi nuomonės, kad kandidatai buvo geri, tinkami, aš juos įsivaizdavau savo komandoje“, – kalbėjo I Šimonytė.
Susiję straipsniai:
- Prezidento susitikimas su I. Šimonyte aiškumo dėl būsimų ministrų pavardžių neįnešė
- Prezidentas teigiamai įvertimo kandidato į krašto apsaugos ministrus patirtį
- Prezidentui nekilo abejonių dėl J. Šiugždinienės patirties, pasigesta sporto politikos gairių
- Prezidentas susitiko su naujai paskirtu valstybės kontrolieriumi
- Prezidentas pasisako už spartesnį senatvės pensijų didinimą
- Susitikimas su pirmąja kandidate į ministro pareigas Prezidentui paliko gerą įspūdį
Čia yra galių tarp institucijų klausimas, tokiais atvejais jokie suokalbiai, kompromisai dėl Konstotucijos nustatytų galių tarp atskirų valstybės valdžių nėra galimi. Jiems esant, tampa pažeistas demokratijai būtinas galių tarp valdžių pasidalinimo principas. Savo konstitucinę galią formuojant Vyriausybę Prezidentas išsėmė pasirinkdamas Premjerę ir pavesdamas jai sudaryti vyriausybę. Tokiu atveju nepasitikėti jos teikiamais ministrais Prezidentas negali, nes tai reikštų nepasitikėjimą pačia Premjere ir tokiu atveju Prezidentui beliktų kreptis pritarimo į Seimą ją atleisti. Toks yra konstitucinis Vyriausybės sudarymo procedūrų kelias.
Šiuo atveju Šimonytė, darydama kompromisus dėl Konstitucijos nustatytų Premjero kompetencijų, išdavė rinkėjų jai ir konservatoriams išreikštą pasitikėjimą, išdavė principingumą…
“Kažin” vertina Konstitucijos plonybes dėl Vyriausybės sudarymo proceso… Bet Vyriausybę siūlo Seimui patvirtinti Prezidentas, vadinasi, jis su visais ministrais privalo susipažinti ir gali kai kuriuos atmesti.
Manau, kad Konstitucijos pažeidimas yra didesnis, kai Seimo nariai skiriami ministrais, o juk Seimas kontroliuoja vykdomąją valdžią – Vyriausybę – interesų prieštara bei kaip suprasti Valdžių atskyrimo principą, kuris užfiksuotas Konstitucijoje – ar tai nėra demokratijos principų nepaisymas?
Taip. Ir juk buvo tos tvarkos atsisakyta, bet kažkodėl atgal grąžino. Ar grąžino ir dvigubas algas bei kt. priedus?
Ar balsuojant įv. su Vyriausybe bei ministrais susijusiais klausimais, Vyriausybės nariai susilaiko? Kitaip tai dar ir dirbtinai padidinamas skaičius balsų, palaikančių valdančiąją daugumą.
Beje, ne Prezidentas, o Premjeras pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą (92 str.). Prezidentas tiesiogiai pats atmesti teikiamo ministro kaip ir negali. Tai gali pakeisti tik Premjerė savo valia. Premjerė gali nesutikti keisti, tai tokiu atveju rastųsi Prezidento nepasitikėjimo Premjere klausimas. Tokiu atveju Prezidentas gali kreiptis dėl Seimo pritarimo atleisti pačią Premjerę. Tačiau Seimas gali nepritarti ir tada Prezidentas tampa pasodintas į savo vietą…
Kas dėl Seimo narių skyrimo ministrais, tai čia yra ne teisinis, o politinis klausimas. Norint tą tvarką pakeisti reikalinga atitinkama politinė valia Seime. Tačiau jos vis nesiranda…
prieš Kalėdas.
Ar ne Šetonas smaginasi? –
Senelis vadovavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, konservatorių partijos kūrimui, valstybės Konstitucijos kūrimui,
o anūkėlis, susimetęs su ,,liberalais”, po truputį, gabalą po gabalo nuo senelio Kūrinio nulauš ir šalin mes, kaip nereikalingą, ,,pasenusį”, ,,ne to brendo”.
Likusį savo gyvenimą anūkėlis kartu su ,,konservatoriais” tam ir skirs – naikinti Kovo 11-osios Kūrinį?
Politikai gauna algą už tai, kad valstybės mechanizmas pagal MŪSŲ Konstituciją (t. y., tvarkingai, raminamai, tausodamas save) tiksėtų, tuo mums sukurdamas Tautos ir valstybės savitarpio pasitikėjimo ir saugumo jausmą, o iš jo rastųsi psichologinis komfortas, teigiamai veikiantis asmens fizinę ir dvasinę sveikatą pradedant kūdikiu mamos įsčiose ir .baigiant šį pasaulį paliekančiu žmogumi.
Politikai rūpinasi savo sritimi (kuria rūpintis jų niekas neprivertė, patys pasišovė), reguliariai mus supažindindami su padėtimi, kas padaryta, o mes kiekvienas – savo sritimis, kas kam esami pašaukti, taip visi drauge ausdami valstybės ir Tautos vienovę.
Tačiau iš ten, iš „viršaus”, jau per porą dešimtmečių vien nerimą keliančios žinios ir siekiai spinduliuojami, o apie tai, kad kiekvieną žingsnį darydami PRIVALO Konstitucija vadovautis, nenukrypti nuo jos, juolab nelaužyti, politikai pirmą kartą girdi, arba mano, kad kiekvienas Seimas gali ją pagal savo skonį „persiųsti”. Gerai dar, kad nepaklausia, o kas tai yra – Konstitucija.
Ar dar sulauksiu dienos, kai galėsiu ramiai pasinerti į savo sritį, ir nereiks vis įsiklausyti, ar nesigirdi džeržgesio nuo Seimo, prezidentūros, vyriausybės puses? Ar rytais dar galėsiu įsijungti malonią muziką, užuot nerimastingai gaudžiusi žinias per radijo stotis ir portaluose – ar tie neprognozuojami vėl ko nepridirbo, neprisižadėjo, ko neturi teisės žadėti?…
Na,skundimasis Dievui tai – geras, bet bėda ta, kad valdžių Dievas – lenkiškas, tai, kaip žinoma nuo Jogailos laikų, lietuviškai “nesupranta”…
O kas vadovaus užsienio politikai ? Komjaunimas ? Kompartija ? KGB ?
iš JE kalbos susidaro įspūdis, jog ED jis vertina geriausiai?
Tada kokio lygio yra tie kiti?