Prezidentas pasisako už spartesnį senatvės pensijų didinimą

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos „Bočiai“ ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies pensininkams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Prezidentas pabrėžė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių iššūkių, būtina toliau vykdyti pensijų indeksavimą ir pensijos šalyje turi augti sparčiau. Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą.

„Kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš mano veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas. Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės“, – susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Dar pernai Prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti – spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas. Lietuvoje pakeitimo norma – vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – apie 61 procentą. Šalies vadovas pabrėžė, kad turime sau išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje turi būti 50 procentų. Ir šį tikslą turime pasiekti maksimaliai greitai.

Prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą – socialinių paslaugų pensininkams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos pensininkams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

„Reikia pasidžiaugti integralios pagalbos – slaugos ir globos į namus paslaugų sėkme jų kokybės prasme. Jos puikiai atliepia senyvo amžiaus žmonių poreikius ir yra puiki prevencinė priemonė institucinei globai, tačiau tenka apgailestauti, kad sisteminė slaugos ir globos reforma vis dar nėra įgyvendinta“, – teigė Prezidentas.

Susitikime taip pat kalbėta apie nepakankamą dėmesį Lietuvos sėkmingo senėjimo politikai. Šiuo klausimu vis dar trūksta aiškios strateginės krypties ir konkrečių instrumentų, kurie prisidėtų prie vyresnio amžiaus asmenų užimtumo skatinimo, dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose, diskriminacijos dėl amžiaus ir kitų jos apraiškų mažinimo. Šiems instrumentams įgyvendinti reikalingi ambicingi paslaugų finansavimo ir paslaugų tinklo formavimo patobulinimai, kurių tiek iš dabartinės, tiek iš būsimos Vyriausybės tikisi Prezidentas.