Atviri miesto duomenys: kas jie ir ką atskleidžia apie gyventojus?

Skaitmeninėje eroje kiekvienas mūsų veiksmas, atliekamas išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu, yra matuojamas ir įrašomas, nesvarbu, ar tai nuotraukos peržiūrėjimas, „Patinka“ mygtuko paspaudimas, greičiausio maršruto ar restorano paieška. Tokiu būdu kaupiami duomenys, kurie priklauso įmonėms, teikiančioms žmonėms įvairias paslaugas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentės dr. Skirmantės Mozūriūnaitės, lygiai taip pat yra ir su miestų duomenimis.

„Paslaugas teikia ir savivaldybės – mieste galime naudotis viešuoju transportu, išduodami įvairių veiklų leidimai, užrašomi gyventojai, kurie aptarnaujami įvairiausiais klausimais. Tad savivaldybės, kaip ir privačios įmonės, kaupia didelius kiekius duomenų ir žinių apie kasdienį miestiečių gyvenimą, judėjimą, gyventojų statistikos duomenis ir t.t. Miestų savivaldybės, kurios supranta šių duomenų vertę, bendradarbiauja su įvairių sričių atstovais, kartu kuria miestiečių gyvenimą lengvinančius gaminius, teikia paslaugas, skatina naujoves ir didina miestų bei savivaldos skaidrumą“, – sako S. Mozūriūnaitė. Ką atskleidžia atviri miesto duomenys? Kaip jie pasitarnauja gyventojams?

Kam naudingi atviri miesto duomenys?

Anot VILNIUS TECH docentės, savivaldybių turimi duomenys gali būti naudingi įvairių sričių žinovams ar profesionalams, nuo tų, kurie rengia transportą iki verslininkų, ieškančių investicijų galimybių. „Technologiškai pažangiausiuose pasaulio miestuose, šiuos duomenis naudoja urbanistai, architektai, transporto inžinieriai ir t.t., jie atsižvelgia į esamą ir numatomą būsimą gyventojų sudėtį ir statistinius duomenis, žmonių srautus, vietos ekonomiką, pagal tai gali numatyti, valdyti ir rengti miestų veikimą, plėtrą, skirtingas veiklas, transporto bei gyventojų srautus“, – pasakoja ji.

Miestų atviri duomenys gali ne tik padėti spręsti tam tikras miestuose esančias problemas, tačiau gali leisti jas ir lengviau nustatyti. „Atviri miestų duomenys leidžia lengviau apdoroti surinktas žinias ir pamatyti kylančios problemos židinį. Radus problemą, galime pamatyti kas daro jai įtaką ir kas sieja kelias problemas tarpusavyje. Tai žinant, yra galimybė numatyti ir keisti skirtingus rezultatus, kaip sprendžiant problemą keisis gretimybės ar jose esantys veiksmai“, – atkreipia dėmesį VILNIUS TECH docentė.

S. Mozūriūnaitė sako, kad skaitmeninių duomenų panaudojimo miestų projektavime, planavime ar architektūroje gerųjų praktikų pavyzdžių galima rasti Barselonoje (Ispanija), Londone (Didžioji Britanija), Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kituose pasaulio miestuose, kurie ilgą laiką dirba su atviraisiais duomenimis. „Barselona yra vienas iš puikių pavyzdžių, kur miesto projektavimas yra grindžiamas duomenimis (angl. data-driven). Vienas iš duomenimis grįstų projektų – Placa del Sol triukšmo problemos sprendimas. Ši miesto viešoji erdvė kėlė gyventojams problemų dėl triukšmo naktimis. Savivaldybė į tai nekreipė dėmesio, iki kol gyventojai, pasinaudoję atvirais duomenimis, įrodė, kad triukšmas viršija PSO patariamas triukšmo lygio normas. Taip gimė viešosios erdvės projektas ir dizainas, kuris suvienijo dvi vieną kitai trukdžiusias miestiečių grupes – vietos gyventojus ir triukšmaujantį jaunimą“, – gerais pavyzdžiai dalijasi Urbanistikos katedros docentė.

Skaitmenizacija keičia ne tik įpročius, bet ir žmones

Keičiantis technologijoms kinta ir būdai, kaip žmonės naudoja miestą. S. Mozūriūnaitė atkreipia dėmesį, jog dar visai neseniai siųsti laiškams naudojome paštą (angl. snail mail), tačiau dabar jį pakeitė elektroniniai laiškai; įprastas knygas pakeitė virtualūs leidiniai ir skaitmeniniai knygynai, kur galima jų įsigyti iš viso pasaulio. Pokyčių įvyko darbo rengime – galime dirbti iš namų bet kurioje pasaulio vietoje. „Skaitmeninės technologijos keičia ne tik prekes, paslaugas ar specialybes, bet ir žmonių gyvenimus, jų įpročius ir būdus, kaip mes miestus naudojame dabar. Skaitmeniniai duomenys sukuria naują vietos ar vietovės duomenų sluoksnį, su kuriuo dirba architektai-urbanistai.

Šie skaitmeniniai duomenys yra nepastebimi plika akimi, tai – tam tikros vietovės nekilnojamo turto kainos, vyraujanti paklausa, kavinėse renkamas pelnas, gyventojų amžius ar triukšmo garsumas savaitgaliais bei naktimis. Šie duomenys nepakeičia natūrinių – paremtų jutimais ir pažinimu tyrimų vietoje, stebint aplinką – tačiau skaitmeninis sluoksnis suteikia daug žinių, kurios padeda numatyti būsimo projekto sėkmę, miestiečių vertinimą bei elgesį“, – pasakoja VILNIUS TECH Urbanistikos katedros docentė.

Ji atkreipia dėmesį – skaitmeninių technologijų pažanga ir atvirų duomenų panaudojimas, bendradarbiavimas su verslu vis dar dažnai sunkiai suprantamas tiek projektuotojams, tiek verslui, tačiau svarbu žinoti, kokius duomenis turime ir ką su jais galime padaryti. „Verslas skaitmeninius duomenis naudoja pagal savo poreikius, nepriklausomai nuo urbanistų ar architektų, tačiau pasinaudojus gerosios praktikos pavyzdžiais, galima pasiekti abipusės naudos ir geresnio miesto kūrimo gyventojams“, – sako S. Mozūriūnaitė.