L. Stoliarovienė: Išskirtinis Vėlinių statusas

– Šiemet pirmą kartą Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra paskelbta nedarbo diena. Iš anksčiau šventinę nedarbo dieną turime ir Visų šventųjų dieną. Kai kas sako, jog šventinių dienų Lietuva turi per daug ir šias dvi dienas reikėtų sujungti į vieną. Ką jūs manote?

– Sujungtos dvi šventės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – prarastų savo tikrąją prasmę ir paskirtį.

Lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena yra bažnytinė šventė, priklausanti krikščioniškai liturgijai. Vėlinės, švenčiamos lapkričio 2-ąją, lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi visų mirusiųjų pagerbimo diena.

Kol bus supratimas, kad Vėlinės yra labiau iš senovės atėjusi šventė – vėlių pagerbimo diena, o Visų šventųjų diena yra ta, kai einama į bažnyčią ir tikima krikščionybės idėjomis, ir jei išties bus nenorima įžeisti ir vieną, ir kitą šventę pasirenkančiųjų pusę, tuomet turi būti minimos abi šventinės dienos. Jei, kaip sako kai kurie Seimo nariai, reikia sumažinti šventinių dienų, kurių Lietuva turi per daug, skaičių, galima atsisakyti kokios kitos šventinės dienos, pavyzdžiui, gegužės pirmosios. Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas, kad žmonės galėtų ne tik aplankyti artimųjų kapus skirtinguose miestuose, bet šeimos galėtų ir susitikti, pabendrauti.

– Ar Vėlinės turėtų sulaukti televizijų dėmesio? Kokia turėtų būti TV programa tą dieną?

– Manau, Vėlinės turėtų būti įtrauktos į TV programą. Lazdos, žinoma, perlenkti nereikia, bet vieną ar kitą specialią laidą tą dieną galima būtų parengti. Pavyzdžiui, apie mūsų tradicijas, papročius, galima būtų prisiminti ir išėjusius Lietuvai svarbius asmenis. Bet to nėra.

– LRT neskiria dėmesio etninei kultūrai?

– Apskritai apie mūsų etninę kultūrą net graudu kalbėti. Ne tik nacionalinis transliuotojas tam neskiria nei dėmesio, nei eterio laiko, pasigendu ir mokslininkų indėlio. Tradicijos nyksta, kai viso to neteksime, nebeprikelsime išnykusių papročių, nebeturėsime kuo didžiuotis. Šiandien etninei kultūrai iš tikrųjų nėra skiriama reikiamo dėmesio. Man net keista, jog ir tarp Seimo narių yra tokių nuomonių, jog visa tai yra sena ir nereikalinga.