Pastarojo meto dienos ypač sunkios azerbaidžaniečių motinoms, kurios apverkia savo žuvusius mažamečius vaikus. Vos per dvi dienas Bardos mieste žuvo 26 civiliai gyventojai ir dar 70 buvo sužeista. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai Armėnijos ginkluotųjų pajėgų paleistos balistinės raketos nukreipiamos į Azerbaidžano miestus, esančius toli už konflikto zonos ribų. Vos tik būna susitarta dėl paliaubų, įvykdomos protu nesuvokiamos keršto atakos. Masinio naikinimo ginklai jau ne kartą naudojami prieš Azerbaidžano žmones. Ypač taikomasi į tankiai gyvenamus rajonus.
Bardos miestas buvo apšaudytas vidurdienį, kai pats didžiausias judėjimas. Tarp žuvusių daug vaikų, moterų, senelių. Sugriauti gyvenamieji namai. Armėnija siekia tik vieno tikslo – priversti Azerbaidžaną imtis atsakomųjų smūgių nukreiptų į Armėnijos teritoriją. Jog galėtų pasinaudoti kolektyvine sutartimi ir įtraukti Rusiją į karą su Azerbaidžanu.
Azerbaidžano žmonės nusivylę, kad pasaulio valstybės visiškai nereaguoja į šiuos teroristinius Armėnijos išpuolius. Tyli ir Tarptautinė žiniasklaida. Lietuvoje apie tai irgi mažai išgirsi. Mes palaikome Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo laisvės siekius, bet visiškai nepaisome Azerbaidžano 20 procentų teritorijos okupacijos ir milijono pabėgėlių likimo. Kai Pasaulis tyli –liejasi nekaltų žmonių kraujas. Šis abejingumas nusikalstamas. Mūsų politikai atrodo neturi ko pasakyti, nors daugelis Lietuvoje gyvenančių azerų kartu su lietuviais gynė Lietuvos laisvę!
Azerbaidžane šiandien pagrįstai baiminasi teroristinių išpuolių prieš civilius objektus. Perspėjimai atskriejo net iš JAV. Baku šiuo metu dėl terorizmo grėsmės visiškai uždarytas metro. Miestiečiai kenčia didelius nepatogumus. Klausimas: kodėl 120 tūkstančių armėnų turi teisę gyventi Kalnų Karabache, o 700 tūkstančių azerų privalo gyventi pabėgėlių stovyklose?
Armėnija turi net dviejų šalių Prancūzijos ir Rusijos ESBO Minsko derybinės grupės narių palaikymą. Rusija turi ir savo didelę bazę Giumri, Armėnijoje, bei teikia jai visokeriopą karinę pagalbą. Nebaudžiamumas, tarptautinių organizacijų neveiksnumas sudaro Armėnijai sąlygas savo balistines raketas nukreipti prieš taikius gyventojus. Gendžės mieste per naktinę ataką buvo sužeista ir ten gyvenusi armėnė. Azerbaidžane vis dar gyvena 20 tūkstančių armėnų. Ir jų niekas neliečia.
Manau, jog atakos prieš civilius turi dar vieną tikslą. Armėnijai nereikalinga plati etninių armėnų autonomija, kurią vis dar siūlo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Toks pats scenarijus buvo 1992 metais, kai armėnų ginkluotos grupuotės, palaikomos Rusijos 366 motorizuoto pulko, išžudė šimtus taikių Khodžaly miesto gyventojų. Tuomet nutrūko bent mažiausia viltis susitarti taikiai.
Pats daugybę metų savanoriavau vadinamoje priefrontės zonoje. Ir grįžęs visiems sakiau – ten nėra jokios taikos. Jog armėnų snaiperiai taikosi į civilius gyventojus. Jog visiškai nesilaikoma ugnies nutraukimo susitarimų. Armėnų kariškiai net nukreipdavo vandenį kita vaga, jog visas Tertaro miestas patirtų milžinišką vandens stygių. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus organizacija net 5 metrų aukščio betono tvoromis bandė apsaugoti vietinius gyventojus. Deja, tai negelbėjo ir kasdienybė mano akimis ten buvo katastrofiškai bloga.
Juodasis Sodas, kaip išvertus reiškia Kalnų Karabacho pavadinimą, šiandien bando išsivaduoti. Žmonės pasiilgo taikos. Manau to pačio nori ir etniniai armėnai. Deja, pačios Armėnijos politika siekia destabilizuoti Pietų Kaukaze padėtį iki tokio kritinio lygio, jog karas gali peraugti į tarptautinį konfliktą.
Tuo metu Azerbaidžano armija neseniai išvadavo Zangilano miestą ir priartėjo prie Armėnijos valstybinės sienos. Nuo ten pasuko link Lačino miesto esančio svarbiu armėnų koridoriumi. Iš Lačino kelias veda tiesiai į Armėniją.Uždarius jį-visi Klanų Karabacho miestai atsidurs apsuptyje. Armėnijai beliks kapituliouti šioje Azerbaidžano teritorijoje, kuri yra pripažinta JTO, Europos Sąjungos, NATO-kaip oficiali Azerbaidžano dalis.
Tačiau šiandien Armėnijos balistinės raketos, esančios jos teritorijoje, vis dar kelia didelę grėsmę taikiems civiliams toli už konflikto zonos. Nepavyksta pasikeisti ir žuvusiais kariais. Armėnija atsisako juos priimti greta valstybinės sienos. Ji siekia, jog tai įvyktų Kalnų Karabache.Azerbaidžanas nori perduoti ir armėnų civilius. Deja, ir šie jai nereikalingi. Rusija skelbia, jog šiame kare galėjo žūti per 5000 armėnijos kariškių. Armėnijos ambicijos užimti kuo didesnę svetimą teritoriją patiria visišką fiasko. Jeigu karo žiaurumai nesibaigs, klausimas ar Azerbaidžanas ir toliau siūlys plačią armėnų autonomiją savo teritorijoje? Ir tai paaiškės jau per kelias savaites.
Autorius yra Tarptautinio Europos Azijos spaudos Fondo, turinčio JTO speciąlųjį statusą, atstovas Lietuvoje
