Nuo birželio 11 d. Ukrainos piliečiams įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno erdvės šalis

Birželio 11 d. įsigalioja bevizis režimas Ukrainos piliečiams į Šengeno erdvės valstybes. Nuo šios dienos visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 ES šalis (išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar panašiais tikslais. 

Bevizio režimo reikšmė Ukrainai

Tai – labai reikšmingas ir ilgai siektas laimėjimas. Nuo 2010 m. Ukraina nuosekliai įgyvendino taip vadinamąjį Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą

(angl. Visa Liberalisation Action Plan, VLAP) tam, kad už migraciją atsakingos institucijos dirbtų sklandžiai, kad būtų užtikrintas sėkmingas ES bendradarbiavimas su Ukrainos teisėsaugos ir migracijos institucijomis. Per šį laiką Ukraina įgyvendino visus jai keltus reikalavimus tokiose srityse kaip dokumentų apsauga, integruotas sienų valdymas, kova su organizuotu nusikalstamumu, migracijos valdymas, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, prekyba žmonėmis ir daugelyje kitų. Savo ruožtu ES nuolat vertino Ukrainos atliktą pažangą, teikė ataskaitas ir reikalingas rekomendacijas. 2015 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija paskelbė šeštąją ir paskutinę Ukrainos VLAP įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Joje pažymėta, kad Ukraina įgyvendino visus VLAP iškeltus kriterijus. 

Taigi, iš vienos pusės – Ukraina, atlikusi šiuos namų darbus, sustiprino savo įstatyminę ir teisinę bazę, bendradarbiavimą su ES šalių ir ES institucijomis visose šiose srityse. Iš kitos pusės tai taip pat svarbi žinia, kad reformų vykdymas atsiperka. Nuoseklus ir atsakingas darbas atneša puikių rezultatų, todėl dabar Ukraina turi taip pat įgyvendinti reformas, numatytas ES-Ukrainos Asociacijos susitarime, kuris buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d., ir buvo pradėtas taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d.

Svarba Lietuvai

Didesnė judėjimo laisvė – tai daugiau žmonių tarpusavio ryšių, daugiau įsitraukimo, bendradarbiavimo pačiose įvairiausiose srityse – kultūros, verslo, švietimo, žiniasklaidos, turizmo. Nuo šiol ne tik lietuviai galės laisvai vykti į Ukrainą (vizų kelionėms į Ukrainą ES šalių narių piliečiams nereikia nuo 2004 m.). Tai bus ypač svarbu jauniems žmonėms – ukrainiečiai ir lietuviai mėgsta keliauti, plėsti savo pažinčių ratą, lankyti vieni kitus.

Nuo šiol bus ne tik daugiau Europos Ukrainoje, bet ir daugiau Ukrainos Europoje. Tikrai ne tik ukrainiečiai iš lietuvių, bet ir lietuviai gali daug ko išmokti iš ukrainiečių, geriau pažinti jų turtingą istoriją, per ilgus šimtmečius glaudžiai susijusią su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, ir kultūrą, meno tradicijas. Nuo šiol šie kontaktai tik dar labiau stiprės.

Svarbu paminėti ir tai, kad ir kitos Lietuvai ir lietuviams svarbios šalies Gruzijos piliečiams šių metų kovo mėnesį taip pat buvo suteiktas bevizis režimas į Šengeno erdvės valstybes.    

Bevizio režimo sąlygos, rizikų suvaldymas

Šiandieninė padėtis Europoje yra rimta ir svarbu imtis visų reikalingų priemonių jai spręsti. Tačiau turime pabrėžti, kad bevizio režimo suteikimas Ukrainai ir Gruzijai negali būti niekaip siejamas su šiais migracijos iššūkiais. Be to, žinoma, galioja tam tikros taisyklės ir reguliavimai, tam, kad būtų išvengta bet kokių galimų problemų, įsigaliojus beviziam režimui.

Visų pirma, bevizis režimas nesuteikia besąlyginės teisės atvykti į ES valstybę. ES narė gali atsisakyti įsileisti pilietį, jei jis, pavyzdžiui, neturi reikalingų dokumentų, negali pagrįsti savo kelionės tikslo ar to, kad turi pakankamai lėšų savo vizitui. Taip pat šalis narė gali neįsileisti tokio piliečio, kuris bet kurioje kitoje šalyje dėl įvairių priežasčių laikomas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai. 

Antra, bevizis režimas jokiu būdu nesuteikia Ukrainos piliečiams teisės dirbti, jis galios tik trumpalaikėms kelionėms. ES šalių institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir bet kokie „piknaudžiautojai“, mėginsiantys likti ilgiau ES, bus greitai susekti ir grąžinti į Ukrainą.

Trečia, kartu su beviziu režimu įsigaliojo ir taip vadinamas sustiprintas suspendavimo mechanizmas, numatantis, kad kilus rimtoms problemoms, bevizis režimo veikimas laikinai būtų pristabdytas. Tačiau Lietuva, matydama kaip ilgai ir atsakingai šiam procesui ruošėsi  Ukraina ir Gruzija, neabejoja, kad nebus jokio pagrindo suspenduoti bevizį režimą šių šalių atžvilgiu.