Spalio 16 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) jau pradėjo skaičiuoti devintąjį savo veiklos dešimtmetį.
Šiai tarnybai, pasak jos vadovo Giedriaus Giparo, nuo 1941 m. iki 1991 m. teko ne kartą keisti savo pavadinimą, rengimo struktūrą, priklausomybę, bet nenutrūkstamai vyko geologiniai darbai, buvo plėtojama valstybinė geologinių žinių sistema.
Aplinkos sektoriuje sunku rasti sritį, kur nereikėtų geologinių duomenų. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai – tai pagrindas statyboms, urbanistinei plėtrai, teritorijų rengimui. Nors mūsų šalis, palyginti su kitomis, yra saugi gamtinių stichijų
požiūriu, bet šiam saugumui užtikrinti būtini geologiniai tyrimai. Geologiniai duomenys reikalingi ir saugomoms teritorijoms, biologinės įvairovės apsaugai, vandentvarkai ir daugeliui kitų sričių.
Geologai juokauja, kad jie vieninteliai žino, kas vyksta žemės gelmėse. LGT ne tik tiria žemės gelmių išteklius, teikia žinias, bet ir skatina juos tinkamai naudoti bei tausoti.
Dar vienas svarbus veiklos baras – nuolatinė ir nepertraukiama požeminio vandens stebėsena. Požeminio vandens, seismologinis, dirvožemio ir karstinio proceso monitoringai – kasdienė LGT duona.
Žemės gelmių registre yra patalpinti duomenys apie gręžinius, naudingųjų iškasenų telkinius, atliekamus tyrimus, geotermines sistemas, Valstybinėje geologinių žinių sistemoje – visi Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys.
Vievyje įsikūrusiame Žemės gelmių žinių centre sukaupta net 150 kilometrų kerno iš daugiau kaip tūkstančio gręžinių. Jau baigiama rekonstruoti šio centro pastatą, pertvarkyti jo aplinką, įrengti naujas parodas lankytojams.
