Pandemijos pamokos viešiesiems ryšiams: kaip bendrausime naujoje tikrovėje?

Pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis: nuo buities iki darbo ir tarpusavio santykių. Natūralu, kad prie šios naujos tikrovės turi prisitaikyti ir viešieji ryšiai – ne tik prekės ženklų, bet ir įmonių, ar institucijų, kaip kad Europos Sąjungos.

Prie naujos tikrovės prisitaikyti dar vasaros viduryje aktyviai ėmusios ES valstybės narės kartu patvirtino iki šiol nematyto masto atsigavimo planą. „Naujos kartos Europa“ („New Generation EU“) pavadintame plane numatyta, kad ES valstybės pirmą kartą kartu tarptautinėse rinkose skolinsis 750 mlrd. EUR ir juos investuos į žalią, skaitmenišką ir į žmonių gerovę nukreiptą bendrą ateitį.

„Ši krizė, kaip ir kiekviena kita, atveria galimybių. Mums tai – galimybė susivienyti ir tapti dar stipresniems. Todėl Europa susitelkė į visuomenei šiandien labiausiai rūpinčius klausimus: darbo vietų išsaugojimą, socialinių garantijų užtikrinimą ir išskirtinį dėmesį aplinkai, apimantį visas mūsų gyvenimo sritis.

Pandemija ir karantinas parodė, koks svarbus mums skaitmeninis pasaulis. Todėl kibernetinis saugumas, duomenų apsauga, lyderystė duomenų ekonomikoje, dirbtinio proto ir skaitmeninės infrastruktūros kūrimas – tai visos Europos, visų mūsų pirminės svarbos reikmės. O ką jau kalbėti apie tokias kiekvienam iš mūsų svarbias naujoves, kaip šiuo metu kuriama e-tapatybė, leisianti mums viešąsias paslaugas gauti bet kuriame ES kampelyje“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Siekdami kuo geriau pasirengti apie šį naują planą papasakoti Lietuvos visuomenei, ES institucijų atstovai pakvietė šalies reklamos, žiniasklaidos ir ryšių su visuomene žinovus pasidalyti svarbiausiomis įžvalgomis apie pandemijos pamokas ateities viešiesiems ryšiams.

Kūrybingumas mėgsta apribojimus

Reklamos specialistas Tomas Ramanauskas pirmojoje ES viešųjų ryšių konferencijoje „Kometa“ pabrėžė, kad iššūkiai ir apribojimai padeda kūrybingumui skleistis, todėl koronaviruso krizė šiai sričiai suteikė ir naujų galimybių.

„Pramanas, kad kūrybingumas yra susijęs su įkvėpimu. Iš tiesų kūrybingumo sinonimu galime laikyti naujoviškumą. Apribojimai jį skatina. Pandemija yra toks apribojimas, kuris skatina mus permąstyti, kaip gyvensime naujoje tikrovėje“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, viena iš svarbių naujovių yra tai, kad pandemija mūsų viešuose ryšiuose sukūrė daug daugiau savitarpio supratimo. Visi, nepriklausomai nuo tautybės, lyties, amžiaus, socialinio statuso ar gyvenamosios vietos, išgyvename tą pačią krizę ir galime gerai suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai lemia ir akivaizdžius pokyčius bendravime: kalbama ramesniu tonu, atsiranda vis daugiau savivokos bei atsakomybės, keičiasi mūsų socialiniai įpročiai.

„Klausimas, kurį šiuo laikotarpiu sau ir visuomenei užduoda reklamos kūrėjai, yra ne kokią nuolaidą pritaikyti, bet kuo mes galime būti naudingi“, – teigė T. Ramanauskas.

Turime kalbėti apie tai, kas svarbu šiandien

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis renginyje pabrėžė, kad šiandien kaip niekada svarbu tapo įvykių ar reiškinių aplinkybės, sąlygos ir aplinka.

„Bendraudami visada įvertinkite, kokios naujienos tuo metu vyrauja rinkoje. Pandemijos įkarštyje viešinti su ja nesusijusių ir ne itin svarbių naujienų neverta. Geriau pasilaikyti jas vėlesniam laikui. Tačiau reikėtų pagalvoti, ar turite ką pasakyti svarbiomis temomis. Šiuo metu tai – ne tik pandemija, bet ir Baltarusijos įvykiai“, – kalbėjo žinovas.

Krizėse yra svarbios 5 taisyklės

Ilgametis ryšių su visuomene specialistas, buvęs LR Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Aistis Zabarauskas kalbėdamas apie viešuosius ryšius pandemijos laikotarpiu ir po jos įvardino 5 svarbiausius žingsnius sprendžiant krizę.

Pasak žinovo, visų pirma svarbu suvokti, kas yra viešųjų ryšių krizė. Pandemija mums rodo, kad krizėmis esame linkę vadinti smulkias klaidas ir taip pernelyg jas sureikšminti.

„Kai nutinka kas nors nemalonaus, pirmiausia įkvėpkite oro ir pagalvokite apie save. Esame linkę visų pirma rūpintis kitais ir jiems padėti, tačiau viešuosiuose ryšiuose galioja tos pačios taisyklės, kaip ir teikiant pirmąją pagalbą: negalėsite padėti kitiems, jei patys jausitės blogai“, – patarė A. Zabarauskas.

Pasak žinovo, nusiraminus antrasis žingsnis turėtų būti atidžiai įvertinti susidariusią padėtį ir tik tuomet imtis rengti darbus, sudaryti veiksmų planą. Tolesnį žingsnį – įvertinti padėtį, pasak A. Zabarausko, šiais greitų viešųjų ryšių laikais reikėtų atlikti jau per pirmą valandą po žinios apie krizę. Paskutinis žinovo patarimas – užtikrinti, kad žiniasklaidai, visuomenei ir kitiems būtų suteikiamos tikslios žinios apie įvykius, neapsiribojant pirmais vertinimai.

Šiais ir kitais patarimais viešiesiems ryšiams žinovai dalijosi su ES tinklo Lietuvoje atstovais pirmą kartą Lietuvoje surengtoje trijų dienų ES viešųjų ryšių konferencijoje „Kometa“. Jos rengėjai tikisi, kad šis renginys taps kasmetiniu papročiu, padėsiančiu ES institucijoms ir jų partneriams geriau perprasti Europos sprendimus ir suprantamai juos perteikti kiekvienam Lietuvos gyventojui.