Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES?

Eligijus Dzežulskis-Duonys, www.alkas.lt
2020 05 20 19:00
23
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Priešingu atveju gresia vidinis irimas. Ir tai kuo mažiausiai susiję su euroskeptikų bei euroentuziastų ginčais. 

ES neturi bendros viešosios erdvės ir vargu ar kada nors ją turės. Tam reikia, kad europiečiai taptų ES piliečiais, kaip kad dabar yra savų valstybių piliečiai – o tai sunkiai įsivaizduojama. ES pareigūnai daug kalba apie bendras vertybes, kurių pagrindu turi klestėti ES šalių vienybė. Bet siaučiant pandemijai, paaiškėjo, kad apskritai nėra jokių vertybių, net minimalaus solidarumo. Tėra tik pragmatiniai ekonominiai interesai ir paprasčiausias išgyvenimo instinktas.

Nors sveikatos apsaugos klausimai ES yra palikti valstybių narių kompetencijai, bet tai nereiškia, jog įvykus kataklizmams, Sąjunga išyra. Štai kas parašyta ES dokumentuose: „ES vaidmuo yra papildyti nacionalinę politiką: padėti valstybėms narėms pasiekti bendrų tikslų, sutelkti išteklius ir kurti masto ekonomiją, padėti valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius (pvz., pandemijos ir kitos tarpvalstybinės grėsmės sveikatai, lėtinės ligos ir kt.). Taip pat: koordinuoti veiksmus reaguojant į bet kokias rimtas grėsmes sveikatai, kylančias daugiau nei vienoje ES šalyje.

Dabartinės pandemijos fone šie propagandiniai burtažodžiai skamba kaip nevykęs juokas. Juk pagalba ir koordinavimas ilgą laiką buvo nuliniai. Tarkime, ES ilgai kalbėjo apie bendrus būtinųjų medicinos priemonių pirkimus, bet neaišku, ar jie apskritai įvyko. Ironiška, bet beveik visos ES šalys gavo daugiau paramos iš Kinijos (ar Rusijos) negu viena iš kitos, tarsi jos būtų didžiosios Eurazijos sąjungos narės. Todėl nenuostabu, jog pagal apklausas kai kurie italai didesniais savo draugais laiko kinus, bet ne vokiečius ar prancūzus.

Štai jums ir didžiuliai ES laimėjimai. Tad klausiam: ar ES Parlamentas ir ES Komisija geba vykdyti valdžią ES lygmeniu? Ar jie telkia ES šalių piliečius ir jiems atstovauja? Akivaizdu, kad nedaro nei viena, nei kita. Juoba kad jiems atstovauti yra, regis, neįmanomas dalykas.

ES Komisija apskritai yra naujo, niekam iš esmės neatskaitingo vadybinio biurokratinio elito darinys. O bet koks parlamentinis atstovavimas turi vieną esminę problemą: nėra ir niekada nebus aišku – kas, kam ir kaip gali atstovauti. Ar atstovas yra įgaliotinis, jei taip tai kieno? Kitais žodžiais, į kiek ir į kokių rinkėjų balsą jis privalo įsiklausyti, kad veiktų ne savo, bet jų nuožiūra. Ir kaip tai įgyvendinti praktiškai. O jei asmuo, gavęs rinkėjų mandatą, toliau veikia savarankiškai, t. y. savo vardu ir savo supratimu, tai apie kokį atstovavimą ir kam galima kalbėti.

Regis, tiek procedūriškai, tiek demokratiškai veiksmingiau būtų ES svarbius sprendimus priimti dėl jų balsuojant šalių narių, t. y. atskirų valstybių parlamentuose. Tai reikštų pasidalinti (išplėsti) tiek vieša erdve, tiek valdžios joje vykdymu. Susiformavusi tradicija ES Parlamente pritarti sprendimams, kuriuos parengia ir vykdo ES Komisija, yra nevaisinga ES priklausančių valstybių piliečių atžvilgiu.

Didesnės galios suteikimas šalims narėms iš dalies grąžintų arčiau ištakų – prie kadaise norėto nacionalinių valstybių – Tėvynių susivienijimo. Tai nėra lengva, nes grįžti prie ištakų reiškia irtis prieš srovę – judėti prieš tai, kas jau savaime teka įprasta vaga. Tačiau Modernybės eroje Europos idėja labiau reiškė civilizuotų nacionalinių valstybių junginį, o ne federacinę biurokratinę sąjungą. Ji buvo veikiau priemonė nacionalinių valstybių santykiams reguliuoti, o ne nacionalinės valstybės alternatyva. Ir juo labiau nedera apie ES galvoti kaip apie kokį prigimtinį gėrį ar tikslą, kurio bet kuriomis priemonės reikia siekti.

Nors ir šalių narių parlamentai susiduria su ta pačia atstovavimo problema, bet ji bent jau menkesnė atstovavimo apimties atžvilgiu. Juoba kad pabandyti pertvarkyti šalies parlamento veiklą bent kiek didesne piliečių įgalinimo linkme yra mažiau beviltiškas uždavinys nei tų šalių piliečiams iš principo atstovauti negalinčio ES parlamento. Pastarasis ir tebuvo sumanytas kaip iš pažiūros būtinų demokratinių procedūrų bei institucijų imitacija glaudžiau besivienijančios Europos mastu. Tai, kad jis, kaip ir kitos ES institucijos, neturi valdžios pradžioje nusakyta prasme labai aiškiai atsiskleidė per šitą pandemiją. 

Reikėjo tik neeilinio įvykio – stipresnio sukrėtimo, kad tariamas ES tvirtumas ir patikimumas suaižėtų. Tad klausimas jau iškilęs visu plotu: kaip po šios krizės ES stabdys irimą, toliau telks valstybes nares, stiprins vidinę galią ir vykdys valdžią?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Dzežulskis-Duonys. Ar tik ne mūsų sustojimas?
  2. E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta
  3. E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai?
  4. E. Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?
  5. K. Stoškus. Kaip iš naujo keltis gyvenimui
  6. M. Kundrotas. Prieštaringos koalicijos arba idėja kaip instrumentas
  7. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  8. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  9. V. Radžvilas: Einame per istoriją kaip per minų lauką (I)
  10. M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente
  11. P. Gylys. Graikijos „nukryžiavimas“ – Europos projekto pabaigos pradžia?
  12. V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos
  13. R.Morkūnaitė. Diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams – pavėluota, tačiau būtina
  14. R.Jusienė. Sveikas gyvas, Lietuvos suverene!
  15. I.Vasinauskaitė. Diagnozė – rusofobija
  16. D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu?
  17. Z. Vaišvila. Tautos teisė gintis (video)
  18. Z. Vaišvila. ES nusimeta kaukes ir Lietuvoje
  19. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  20. K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti…
  21. D. Stancikas. Nelaimėta pergalė
  22. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
  23. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  24. Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti? 
  25. V. Daujotis: Konstitucinis Teismas de fakto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas
  26. L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II)
  27. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  28. V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video)
  29. V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video)
  30. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Žemyna says:
    10 mėn. ago

    Sakykim, įsileidau kaimynę į svečius, o ši, atsisėdusi ir apsižvalgiusi, pradėjo reikalauti, kad aš baldus kaip ji nurodo perstatyčiau, nes dabar tokia mada, taip yra pažangu. Dar kažkas, ir dar kažkas neatitiko jos estetinių pažiūrų… Mat ji pas save kitaip tvarkos. Na, kas norėtų ateityje su tokia bendrauti, ateityje tokią į savo reikalus įsileisti? Kad būtum sąjungoje, turi būti labai delikatus, subtilus, į kito reikalus kišdamasis. O jau prie ko, prie ko, bet tautos kultūrinio paveldo prašaliečiams apskritai net nagų nevalia kišti! Nepatinka tau mūsų tvarka, mūsų gyvenimo būdas – važiuok kitur atostogauti, o gyventi turi kur, ir mano gyvenimo būdas niekaip tavojo netrikdo!
    Yra tokie dalykai, kaip bendra gynyba, bendras* veikimas ekstremaliomis aplinkybėmis, bendros prekybos taisyklės, suderintos keliavimo per visą sąjungą taisyklės, mokslo ir studijų mainai, Tarptautinės teisės įstatymai okupacijų ir okupantų bei jų palikimo klausimais – to, ko gero, ir gana.
    O juolab neleistina brutalus kišimasis ir prievartinis pasirašymas kažkokių mums nepriimtinų įstatymų, konvencijų ir pan. Net jei tas įstatymas ypatingai ir nepažeistų tūkstantmečius galiojusių mūsų vidaus taisyklių, brutalia jėga versti priimti įstatymus, kurie jums (pa)tinka, prilygintina okupanto veikimui. Ar mes vėl okupuoti? Tada atleiskite, mes suklydome, manydami, jog savo valia įstojome į Bendriją, kurioje smurto nebus. Net ir psichologinio, diskriminacinio per teises, per pagarbą mūsų interesams, per finansus ir pan..

    ——————————–
    * bendras nereiškia papūgiškai vienodas!

    Atsakyti
    • AAA says:
      10 mėn. ago

      Jūs teisi – mes okupuoti. Ir labai greitai sugrįžome į senuosius laikus daugelyje sričių, ypač propagandos ir demagogijos per LRT. Reikalas sudėtingas – žmonės išvarginti ir pavargę.

      Atsakyti
  2. Vidinis Balsas says:
    10 mėn. ago

    ” Tada atleiskite, mes suklydome, manydami, jog savo valia įstojome į Bendriją, kurioje smurto nebus.” Taip, suklydome, nes neskaitėme stojimo sutarties. Na, negalėjome, nes ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Kam tada purslotis ?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      10 mėn. ago

      “mes” labai norėjome kur nors , į ką nors įstoti. “Mums” pasisekė. Neužmirškim , kad stojom dvi dienas. Nes pirmą dieną “mūsų ” stojančių buvo per mažai. Galėjom stoti ir 7 dienas. O kur “mums” skubėti.
      Įdomu , jei ne būtume įstoję ir gyventume iš savo syvų . Koks lygis būtų – Šveicarijos ar Bangladešo.

      Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    10 mėn. ago

    Beje, o kas iš Lietuvos būtų, jei ji atsidurtų Baltarusijos vietoje: jokių struktūrinių fondų, jokių subsidijų žemdirbiams , jokių fondų vobsčie – nei pasaulio, nei Europos – nieko …. ką uždirbai, taip ir gyveni. Kaip atrodytu Lietuva ?

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      10 mėn. ago

      Antreipa niekada nėra galima.
      Pagal tai, kiek kredito resursų yra išsiurbiama į Skandinaviją (skaityti V. Terlecko darbus apie carinės Rusijos laikais kreditų išsiurbimą iš Lietuvos), tai dabartinė kolonialinė ekonomika nėra galimo tikrojo Lietuvos vystymosi rodiklis, tarpstant mandarinams, tarpukario Lietuva labai aiškiai įrodė, kad savais kreditais galima tikrai gerai vystyti ūkį (nereikia užmiršti, kad Lietuvoje buvę judėjų bankai rėmė Siono kalnus ir raudonąjį marą per savo vaikus, gimines).

      Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    10 mėn. ago

    Kokia galima ES ateitis ? Visų pirmiausia – reikia panaikinti EURĄ.
    Tai pagrindinė ES gelbėjimo galimybė.
    Beveik prieš 150 metų Vokietijos imperijos kancleris Otto von Bismarck suprato, po Vokietijos suvienijimo, kad bendra reichsmarkė yra blogai pramonėje atsilikusioms Vokietijos žemėms, o gerai ir dar geriau – išsivysčiusios pramonės žemėms.
    Bendras ES pinigas euras tik patvirtino beveik prieš 150 metų pagarsintą tiesą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      Sveiki, namo sugrįžę!
      Jeigu klausote vokiškai – kita tema (apie antisemitizmą pasisako pusiau ž. pusiau vokietis mokslininkas apie antisemitizmo rĖklamą ir pa.
      – youtube.com/watch?v=yzykrzkXlig&feature=youtu.be

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        10 mėn. ago

        Būtų sveika šitą išklausyti saldžiajai Vilniaus porelei – ponui Š. su dama, kuriai jis kaip riteris tarnauja.

        Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    10 mėn. ago

    ES malūnsparnių pinigai Lietuvai nepaprastai iškraipė ekonominę raidą per paskutinius 20 metų, sukūrė oligarchatą ir jo tarnus visose ūkio šakose, iškraipant konkurenciją ir sukuriant monopolijas įvairaus masto, žemės ūkyje įvyko neatstatomi pokyčiai stambiųjų ūkininkų naudai išnaikinant smulkius ir vidutinius ūkininkus.
    Todėl Lietuvoje ir tylima dėl ES tyčiojimosi iš Lietuvos (juk gaunami milijardai yra elito įsavinami), laikomos antro pagreičio šalimi, rasiškai menkaverte pagal ES senbuves (tai elitui nesvarbu – svarbu gaunami pinigai) ir tai pritaikant kiekvienu atveju, kai siekiama užtikrinti senųjų demokratijų teises ekonomiškai engti rytų Europos šalis.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      Karta, kūrusi Nepriklausomybę po caro, turėjo visai kitokius moralinius ir tautinius pamatus, negu ši, komunizmo konvejeriu štampuota karta. Tik ką iš komjaunimo sekretorių iškepti „liberalai” net savo tėvelius komunistus moralės pašvinkimu „perspjovė”.

      Atsakyti
  6. Romas says:
    10 mėn. ago

    Autorius teisus palietęs šią temą. Pats laikas paskaičiuoti visus pliusus ir minusus buvimo tokioje ES.
    Anoji (tarybų) sąjunga, sukurta prievartiniu būdu, bent jau nedarė skirtumo tarp “broliškų” respublikų. Tuo tarpu dabartinė ES priešingai – sukurta laisvanoriškai, lygiomis teisėmis nepasižymi.
    “Tvankstas” jau paminėjo rytinių šalių (naujokių) ūkininkų diskriminaciją senbuvių atžvilgiu. Kaip jie gali konkuruoti su vakariečiais gaudami dvigubai ar net trigubai mažesnę paramą žemės ūkiui?
    Įdomu, kaip tie patys Švedijos bankai ar saviems piliečiams švedams irgi nemoka palūkanų už terminuotus indėlius?

    Lygiateisiškumas ir diskriminacija, tai kertiniai akmenys, kurie reiškia TAIP arba NE šios sąjungos egzistencijai.

    Atsakyti
  7. ŽEMAITIS says:
    10 mėn. ago

    Manau, kad problemos laikinos.
    ES ir toliau neišvengiamai didins integraciją. Ir tai yra gerai.
    Argi blogai yra bendra valiuta EURAS?Manau, kad tikrai rimtas žingsnis į priekį – ji ineš stabilumo bei patikimumo ES finsaų sektoeiuje.
    Ar būtų blogai fereralinė ES kariuomenė? Manau, kad jos suformavimas (palaipsniui) būtų puikus sprendimas. Nes nacionalinės kariuomenės yra labai neefektyvu (daug valdymo struktūrų, generolų ir t.t.). Būtų galima optimizuoti įsigijimus – pvz, įsigyjant kad ir brangią, tačiau pačia moderniausią ir naujausia ginkluotę ir pan. Tik svarbu, kad federalinės ES ginkluotosios pajėgos išliktų sąjungoje su JAV ir kt demokratijomis. Net nesvarstytina – jos automatiškai turėtų būti NARTO dalimi. O neefektyvių nacionalinių verta palaipsniui atsisakyti.
    Ar būtų blogai bendras ES diplomatinių atstovybių tinklas? Aišku, pirmiausia reiktų panaikinti vienų ES narių ambasadas ir kt. atstovybes kitose ES narėse (pvz., kam mums ambasados Lenkijoje, Vokietijoje ir t.t.?P). Po to, trečiosiose pasaulio šalyse kurti ES ambasadas ir kt. atstovybes, lygiagrečiai panaikiinant nacionalines.
    paliečiau tik tris aspektus (finasinį (valiuta), karinį ir diplomatinį). Tačiau ir visais kitais aspektais ES integracija (federaizacija) bus puikus pasirinkimas.
    Tiesa, šiame kontekste būtina nepamiršti savo etninio tapatumo. Tačiau jis neabejotinai išliks, nes iš prigimties žmogus nori kažkuo išsiskirti. Tad gilesnė ES integracija mūsų etniniam tapatumui jokios grėsmės nekelia.
    Dar vienas aspektas – EUROPOS SĄJUNGOJE PER DAUG SOCIALIZMO, FEMINIZMO IR KITOKIO LEFTIZMO. Nera gerai, kai ES pirmu smuiku grieža kairieji (socialdemokratai ir pan.). Sėkmingam ekonomikos augimui ir sėkmingai konkurencijai reikia daugiau laisvos rinkos. Tuo tarpu bene svarbiausia ES problema – per didelė kariųjų (pvz., socialdemokratų įtaka). Daug kas baiminasi nacionalistų. Tačiau nacionalizmo “rankos” gerokai trumpenės – jis apima ir apims tik nedidelę visuomenės dalį, tad ES klestėjimui jis didesnės grėsmės nekelia. GEROKAI DIDESNĖ GRĖSMĖ – KARIEJI.IR SU JAIS GLAUDŽIAI SUSIJĘ VISOKIE ŽALIEJI. Tai jų “reformos” stekeną Europą, stabdo jos vystymąsį. Ir bijau, kad kairuoliška ideologinė liga apėmusi didžiąją dalį ES visuomenės. manau, kad ji buvo ir išliks didžiausia ES problema.
    Tad, manau, reikia siekiti, kad ir ES, ir jos narėse būtų kuo daugiau dešiniosios liberalios politikos.

    Atsakyti
    • sprendimu pasekmes says:
      10 mėn. ago

      EU kariuomene?
      Siunti vokiecius Italijos ndpriklausomybes judejimo malsinti.
      Vengrai nenori migrantu?
      Siunti EU kariuomene, viska sutvarko.
      Bendra valiuta€?
      O valstybiu skolos atskiros. Ne USA:)
      Sprendimas: Brexit.
      Po to Italija.

      Atsakyti
  8. Vidinis Balsas says:
    10 mėn. ago

    Prancūzų ponas Makaronas išsireikalavo, kad Viduržemio jūros šalims ES pasiskolintų 500 milijardų ir dar jų valstybines skolas gražintų. Štai kas labiausiai stiprina pasitikėjimą ES. Bėdoje nepalieka. Reikia būti solidariems: vienodai dalintis ir atbėgėliais ir skolomis. Tik įsivaizduokit: kaimynas prisikvietė babajų ir jų nebe išvaro. Siaubia viską. Pats užsilėbavo ir prasiskolino. Negi jūs nepaimsit jo bėdos dalį ant savęs ? Ko jus mokė bažnyčioje ? Juk esam komunistai, viena komuna.

    Atsakyti
  9. Romas says:
    10 mėn. ago

    +++

    Svarbiausia, kad šitas Makaronas tariasi nebent tik su Merkel. O kitų, kaip ten jie, latvių, lietuvių, nuomonė niekam neįdomi…
    ir taip visais klausimais.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      O kodėl jis turi tartis su šalimi, kuri savo nuomonės apie nieką neturi, kurios „elitas” kaimynėms klapčiukauja, kuri ne savo sau pritaikytus, o jai svetimų primestus įstatymus priima?

      Atsakyti
  10. Žemyna says:
    10 mėn. ago

    „K.Masiulis Europoje žaidžia tarybiniais žaislais”
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/kmasiulis_europoje_zaidzia_tarybiniais_zaislais/

    O juk tai mintis! – Norėjote pabėgti nuo SSSR? – O mes jums jį į ES implantuosime!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      „Baltijos šalys suerzino Briuselį ”
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/baltijos_salys_suerzino_briuseli/
      „Nejaugi Briuselio biurokratija nori, kad Europos Sąjungos valstybės narės derintų su Briuseliu bet kokį savo veiksmą? Kol nėra leidimo iš viršaus, toliau žlugdytų savo ekonomikas?”

      Atsakyti
  11. T0mas J. says:
    10 mėn. ago

    Mane vimdo visi, kurie vietoje “Europos Sąjunga” sako “Europa”.
    Europa yra žemynas. Taškas. Ne IDĖJA.
    Europos Sąjunga būtų = Europa tik tuo atveju, jei visos žemyno valstybės įstotų į ES, ir dar 1 būtina sąlyga – kad į ES neįstotų nė viena ne Europos žemyno valstybė.
    Tačiau to niekada nebus.
    Neatsakinga, netikslu ir nemandagu Europos šalių, ne ES narių atžvilgiu – ES vadinti EUROPA.

    Atsakyti
  12. Kas paaiškins says:
    10 mėn. ago

    kuo tai kvepia:
    D. Grybauskaitė: ES būtina A. Merkel siūloma fiskalinė integracija
    – diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/d-grybauskaite-es-butina-merkel-siuloma-fiskaline-integracija-968717

    Atsakyti
  13. Žemyna says:
    10 mėn. ago

    Migracijos departamentas vėl priims prašymus atkurti pilietybę
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/migracijos-departamentas-vel-priims-prasymus-atkurti-pilietybe-56-1321786?copied

    Atsakyti
  14. Kitas praeivis says:
    10 mėn. ago

    Turėdamas LT pasą , darai bendrą projektą su Vokiečių kompanija Lenkijoje. Kurio rezultato gavėjas Vengrijoje ir Danijoje , darbus vykdys ukrainiečiai , logistiką spręs Rumunijos transporto kompanija. Laisvalaikiui paskaitai marazmus ” Alke ” apie EU žlugimą . Tada gušteli pečiais ir galvoji apie Ispanijos ir Prancūzijos rinkas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

2021 03 04
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Lėktuvas | sam.lt nuotr.

Vasarį nuo pandemijos kenčiančiai aviacijai vilčių suteikė ir gėlės

2021 02 28
P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

2021 02 26
Pixabay.com nuotr.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba nepraranda svarbumo

2021 02 23
Kaziuko mugė keliasi į internetą

Kaziuko mugė keliasi į internetą

2021 02 21
Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

2021 02 21
Vienas iš šešių šalies gyventojų nėra nė karto iškėlęs kojos iš Lietuvos

Gido diena: kokios naujovės laukia keliautojų?

2021 02 20
VESK: judėjimo ribojimai tarp savivaldybių dar tęsis

VESK posėdžiai nuo šiol vyks kas dvi savaites

2021 02 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1270; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1188; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 917; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 497; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo žinių rinkimo technikas,...

Skaityti toliau

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

by Ditė Česėkaitė
2021 03 03
0
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą

Vyriausybei posėdyje patvirtinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti vienkartinę 300...

Skaityti toliau

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų
Kitas straipsnis
Su gyvūnais augintiniais keliaukime saugiai

Laisvėjant karantinui būtina pasirūpinti ir automobiliu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai