Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninio-architektūrinio sumanymo varžytuvių komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“.
Šio projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
1. 622522 | Pirmoji vieta
Antroji vieta paskirta Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ (autoriai Gintaras Čaikauskas ir Gediminas Piekuras) projektui „Kabinetas“.
2. Kabinetas | Antroji vieta
Ttrečioji vieta – Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Rimienės projektui „Vizija“.
3. Vizija | Trečioji vieta
Ketvirtoji vieta konkurse atiteko autorių Luko Šiupšinsko, Mato Šiupšinsko ir Ievos Cicėnaitės projektui „Daugiabriaunis“.
4. Daugiabriaunis
Penktoji vieta – VšĮ „Demokratinės bendruomenės resursai“ (autoriai Šarūnas Arbačiauskas ir Andrius Kenstavičius) projektui „2etas“.
5. 2etas
Pirmosios vietos laimėtojams bus įteikta 5000 eurų premija, antrosios – 3000, trečiosios – 2000 eurų premijos. Ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams atiteks 1000 eurų premijos.
Buvo vertinamis 7 varžytuvių reikalavimus atitikę pasiūlymai. Varžytuvių rezultatai įsigalios spalio 22 dieną, jei iki to laiko nekils ginčų.
Varžytuvės surengtos Vyriausybei pritarus Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl Vilniaus miesto viešosios erdvės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos paminklui pastatyti ir šio paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo.
Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos varžytuves rengė Lietuvos architektų sąjunga.
Kiti du iš 7-ių A. Smetonos paminklo varžytuvių projektai:
6. Juosta
7. Prie Smetonos
P
Susiję straipsniai:
- Jau įsibėgėja paminklo Prezidentui Antanui Smetonai gamyba
- Paminklo Antanui Smetonai varžytuvėse pristatyti septyni sumanymai
- Paskelbti paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje varžytuvių laimėtojai!
- V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai?
- Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai
- Pasirašyta sutartis su paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui varžytuvių nugalėtojais
- Į Užulėnį atgabentas ir pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui Antanui Smetonai
- Vilniuje iškils paminklas Antanui Smetonai
- D. Grybauskaitė: Mūsų garbės reikalas pastatyti paminklus J. Basanavičiui ir A. Smetonai
- Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
- Vyriausybė patvirtino 2019-ųjų pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos metų renginius
- Paskelbtos varžytuvės paminklui žydus gelbėjusių lietuvių įamžinimui
darbas (kūrybinis), t.y. meninis padirbinys ant “prožekto” (svetimybiškai) ir šiuolaikiškai, akropoliškai-rūdiška iškarpa ir patrauklus, bet VIETA NE ta, pakanka “įkalto” kampe Sleževičiaus, o Tarybos veikloje Smetona tikrai nebuvęs pirmūnu; net Sleževičius paskirtas jam nesant 1918-12-26 S.Šilingo (kadangi apu Petrapilėj dirbę labai glaudžiai ir itin s ė k mi n g a i LDNKŠ veiklose ir politinių darinių bei Kariuomenės lietuviškosios sudaryme, pavartom 1917 m. “Laisvės karininkas”, “Santara”), todėl ne Gedimino 13 Prezidento Antano Smetonos “bunkerines užsklandas” Prožėktint-statint”, o ..Patys
žinom, kad dar nežinom – KUR BUS 1990 m. atkurtosios Lietuvos būsima Prezidentūra. Bet bus :))
ten ir vieta Smetonai-Stulginskiui-Griniui-Žemaičiui-Ramnauskui/Vanagui, Brazauskui
(vėlgi t.p. Landsbergiui, Adamkui, Grybauskaitei, Nausėdai bus tinkanti… kada nors)
Čia vienas alkinis įrodinėjo, kad fašizmo Lietuvoje nėra. Paminklas Smetonai, tolygu paminklui Hitleriui.
Smetona 1PK pradžioje garbinęs carą, o Lietuvos teritoriją okukpavus vokiečiams nepaisydami, kad lietuviai engiami ir plėšiami vokiečių pradėjo lenktis okupantams. Po TSRS žlugimo matome tuos pačius virsmus: Linkevičiai, Grybauskaitės, Lansbergiai, Čekuoliai buvę ala uolūs komunistai, dabar didžiausi rusofobai. Paminklas šitam veikėjui nesusipratimas dar ir todėl, kad Smetona atsisakė petenzijų į Vilniaus kraštą ir be priekaištų atidavė Klaipėdą savo šeimininkui – Hitleriui.
Na, su Adolfu tikrai nedera lyginti. Tačiau sutinku, kad demokratiškoje žmogaus teises gerbiančioje šalyje paminklai diktatoriams neturėtų būti statomi. Tikiuosi, kad vilniečiai neleis, kad toks paminklas atsirastų Vilniuje.
Taip, jei ne Smetonos išrinkimas po perversmo, kurį įvykdė karininkija, Lietuvoje jau 1927 m. būtų pradėtas statyti socializmas. Kadangi Smetona griežtai pasielgė, kad suvaldyti palaidą demokratijos balą, socialistų buvo pavadintas fašistu. Jei komentatorius “socialistas” žino to meto kontekstą, tai kaip galima lyginti Smetoną su kaimyninių šalių vadais: Stalinu, Pilsudskiu, Hitleriu? Socialistas tiesiog apsivardžiuoja.
Balševiko darbas toks. Meluoti , meluoti , meluoti. Kai pavargsta meluoti , tada pradeda žudyti, o kai pavargsta žudyti , vėl meluoja.
Laikai pasikeitė , o balševikas ne.
Jei norit balševiką užtildyti , klauskit – kodėl sugriuvo jo ” cccp”.
Paskaitykit istorines knygutes. Matosi kad žinios neteisingos. Smetona net su kademais nesiskaitė, dėl ko pastarieji labai įsižeidę jautėsi. Antra Smetona kaip ir Hitleris su Pilsudskiu atstovavo sambiojo kapitalo (pvz. oligarchų Vailokaičių) interesus ir vykdė nacionalistinę politiką. O svarbiausia tai, kad Stalinas buvo darbininkų ir valstiečių interesus atstovaujantis valstybės vadovas t.y. visiška priešingybė Hitleriui, Pilsudskiui ir Smetonai. TSRS buvo proletariato diktatūra oligarchams, o Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje oligarchijos diktatūra darbininkams ir valstiečiams.
Nu tikras socialistas. Gal Paleckiukas būsit?
1-ji vieta: klasiška, lakoniška, santūru, gražu.
Kaip komi Vaiduokli parudijusi iremino.. geda!!!!
Maniau, kad tai akmenyje iškaltas kaip bareljefas. Jei bus surūdijęs metalas – tai bus ir neoriginalu, atsibodę, nepagarbu.
Matyt, kad valstybės pinigus projektui finansuoti Skvernelis išleido, tuo viskas ir baigsis. Juolab, kad Smetonos valdymo nuopelnai Lietuvai, juolab Vilniui, abejotini, jis pats kaip lietuviškos dvasios asmenybė prieštaringa… Taigi tinka tik į bendrą Prezidentų plejadą muziejuje.
Smetonos namai buvo atbudusiu dvasia lietuvių susirinkimo vieta Vilniuje. O kodėl reikia rašyti: “jis pats kaip liwtuviškos dvasios asmenybė prieštaringa”? Ar todėl, kad populiarinamas A. Kasparavičiaus stilius – visą 1918-1940 m. periodą menkinti, nusitveriant kokią smulkmeną, bet nevertinant visiškai bendro konteksto.
Kažką painiojate, – A. Kasparavičius Smetonos atžvilgiu, kaip savo metu Burokevičius komunizmo atžvilgiu, yra apologetiškas. O tai, kad “Smetonos namai” buvo kaip lietuvių rinkimosi vieta Vilniuje, savaime nieko nesako kam tai iš tikrųjų galėjo tarnauti…
Faktas – tas, kad lietuvybė nebuvo Smetonos politiko širdies rūpesčiu, priešingu atveju nebūtų 14 metų nepamatęs esant Lietuvą su išplėšta širdimi Vilniumi…
Kas iš tiesų buvo tautos patriotas?
Caro valdžia 1905 m. paskelbė demokratines laisves bei kitas nuolaidas žadėjusį manifestą. Buržuaziniams Lietuvos inteligentams, antai Jonui Basanavičiui ir Antanui Smetonai, sutikus jį teigiamai, anot V. Mickevičiaus, manifestas tebuvo apgaulė. Paskesni įvykiai – revoliucijos dalyvių žiauriausias represavimas bei žadėtųjų laisvių ir teisių atšaukimas – šitokį vertinimą tiktai patvirtino.
Išsivaduoti iš caro patvaldystės liaudis galėjo tiktai ginklu ją nuverčiant. Mickevičius-Kapsukas tai suprato ir aiškino žmonėms.
Pogrindyje Kapsukas išsilaikė vienus metus dirbdamas tiek organizacinį, tiek žurnalistinį darbą LSDP leistuose „Naujojoje gadynėje“ bei „Skarde“. Suimtas jis buvo 1907 m. gegužės 19 d. V. Mickevičių išdavė jo buvęs bendramokslis iš gimnazijos, tuomet LSDP priklausęs, bet iš tiesų „ochrankai“ dirbęs, o paskiau, tarpukario metais Lietuvos žemės ūkio reikalų ministru tapęs Jonas Aleksa.
Kapsukas buvo velnias ir krito gedingai..
Taip – dėl vietos ir man nejauku. Kažkas a la ,, pro šalį bėgau ir probėgšmais kažką lyg ir mačiau” (projezdom v Pariž).
Pati mintis čia kažką pasodinti ar pastatyti, kad galėtum stabtelėjęs jam pasiguosti, pasišnekučiuoti, ar ką gero pasakyti – visai nieko. Bet ne prezidentui tai vieta.
Juk ateityje niekas nesakys, kad ponas Š. nerado prezidentui pagarbios erdvės. Sakys, jog VILNIUS, LIETUVA SOSTINĖJE jos jam nerado. Skyrė panašiai, kaip neminėsiu čia, kas, vietas savo valdose skiria – ,,ponams” priekyje, o elgetoms – prie laukųjų durų.
Panas Š šį kartą tikrai galėtų rimtai pasipriešinti, kad tokie paminklai bent jau Vilniuje neatsirastų.
Negerai. Nereiktų statyti paminklų diktatoriams. Gaila, kad lietuvos valdžia taip nemąsto.
Galėjo gi tą variantą, kursai šiek tiek Leniną primena. Paminklų diktatoriams gerbėjams tai patiktų 🙂
Baikite nesąmones rašinėti – chomentatoriai – Antanas SMETONA – Lietuvos Didvyris. Be jo nebūtų buvę Lietuvos ir jūsų niurgzlių.
Tikrai taip.
Gaila, kad taip nubiednėjo mūsų skulptoriai ir komisijos. Kaip atrodo rūdijančio plieno skulptūros pjaustinėtos lazeriu galima pamatyti Kaune. Žiede prie Vilijampolės tilto bėginėja surūdiję žirgeliai…Keista, kad Kapsukų ir aleksų ainiai ir žemaičiai net tokio gaili. Gal vietą vel Vincui rezervuoja.
Deja, taip.
Įtariu kad čia suveikė ekonominiai svertai,lazerio darbai pinga o samata ta pati…kvepia auksiniais šaukštais…
įkvėpė prie stalo sėdinčio Smetonos projektas ir šovė į galvą ,,planas chuliganas”. Tik gal jau pavėluotai? Ar dar veikia, ar nesunaikinta ,,Palangos” vasaros kavinė?
Pagalvojai, jog būtų visai linksma ten, prie kavinės vartų, už stalo su bokalu sėdinčio P. Širvio statula. Va, šalia jo atsisėdus, bokalą išlenkti, jo eiles padeklamuoti ar paniūniuoti, širdį išlieti ir sau eiti toliau ne vienam gal patiktų?
Dabar visokiai slunkiai nori atsisėsti šalia Širvio, Smetonos ir Kernagio… todėl kuria tokias sėdimas „skulptūras“ kaip šimašiaus pliažas ant Tautos didvyrių kraujo prisisunkusios žemės.
Šimonytė pasisakymu Lukiškių a. tema net save ,,peršoko”. Dar negirdėjau jos taip nuvažiuojant. Konservatoriai ją savo veidu laiko? Ar po to galima už juos balsuoti.
Turgaus “pliacius” ant lunkų-daržų netgi kadai, iš po Šventaragio, ne cypliams, rėksniams – paradistams tipo bravūrai pilsudskiai-leninai.
Jau soviet-bolševikija suprato, kad puiki ten “rinka-erdvė”, bet… Šventaragio aura “DOM SOVETOV” kokių keliolikos aukštų
(žr. projektus iki Pergalės obelisko, dar iki monumento Černiachovskiui).
Dabar jau genzbygel-burokinė pažangija, savu visišku nusikryžiavimu,
u ž s i k a t a l i k i n i m u s “VYČIU” iš savęs ir visa aplink iškalt gviešiasi (vos ne spyg-bolševikizmo štilium). Tai ir naudojasi kas tik netingi po carų ivazinio Vilniaus perraižymo, kad “užklot” atmintį po 1864 m. vykdytų toj erdvėj egzekucijų (ne veltu bolševikinio “rūselio” egzekucijoms vieta susitapatinusi su c a r ų.
O mes, tyčiojamės iš senų seniausiai žinomo pasauliui Šventovių Miesto (tik 1322 m. i š v i e š i n t o, bet žymiai anksčiau aprašyto ir nuostabiai įvertinto, – lyginant su anuomete Krokuva, pilių bokštų grožiu ją lenkiant…), iš esminio pagrindo, iš po Kreivosios pilies aukštųjų gynybinių įtvirtinimų ryžtingai Didžiojo Vytenio – Vilniaus, sostinei Lietuvos parengiant Piliakalnio naujo (su visa upės Vilnios perkasa) įtvirtinimus ir viską užduotimis perdavusio Gediminui vykdyt.
Taip ir su A.Smetona, norimu nepripažint ir būtinybę valstybingumo išsaugojimui 1926 m. įvykdžiusio K.Būgos su A.Voldemaru Petrapilyje graikų kalbos ir filosofijos dėstytojui; neįvertinta dar ir visa visa 1914-1915 lietuvių politikos Nepriklausomybės priešaušrio veiklų pradžia, “lenktyniaujant” iš po lietuvių politikos centro, jo globėjui ir įkūrėjui “Gintarine deklaracija” išviešinant kuo aiškiau ir atviriau Valstybingumo atkūrimo, ir netgi su Prūsų Lietuva susijungimo siekį (ką A.Eidintas gan atsargiai, bet visai sąžiningai užsiminęs užvakarykščiame kinuke apie Steigiamąjį Seimą, ir esmiškąją priešistorę – Kovo 20-osios Prūsų Lietuvos atstovų į VALSTYBĖS TARYBĄ, įtraukimą.
Alkui, jo r ė d y t o j a m s (“red’akcijai”), derėtų kuo skaidresne, aukštąją inteligencija palaikyt ir aiškų, gryn skaidriau nei skaidrų Lukiškių rinkos, pramogų, gal sueigų, atokiau nuo Aukų memorialo būsimųjų erdvių,
p e r t v a r k y m ą.
Dabar visiškai šimašiškas-bolševikiškas (kiti sakys armonaitiškai-viršbolševikiškas a l a s a s.
Ir… įn tokį “alasą” l i e t u v i s vestų VYTĮ???
(ne, geriau “nuleisti garą “ant Smetonos”< – į šalikelę, ant šaligatvio,
lyg į patvorį, pagriovį n u r i t a n t. Kas atsakys už "patvorinvietę" Prezidentui!!??
O už žodelį “rėdytojai” nuoširdi dėkavonė. Neužmiršiu.
ar be žodžio “slunkiai” sakinys būtų nereikšmingas? Ar būtina kitaip matančius žeminti? Ir sėdimas „skulptūras“ ir iš surūdijusio metalo kuria skulptoriai, norėdami pateikti savo supratimą. O jos visos gali patikti ar visos gali nepatikti, ne tik “slunkiams” …
Kažkaip Vilniuje įsivyrauja parūdijusio metalo technika ,visiškai man nepriimtinas pirmos vietos variantas, iš karto ir krito mintis: derinasi prie visų peikiamo “Vamzdžio” o iš tolo žiūrisi kaip spinta, argi tik to vertas A.Smetona. iš tų visų man regis labiau tiktų 4 variantas (jei nuimt nuo krūtinės tas žvaigždes- jis nebuvo karo vadas ) arba 3 variantas tik galėtų būti inteligentiškesnis
Ko Vilnius nusipelnė, tą ir turi – pliažą Lukiškių aikštėj, paminklą Prezidentui “ant kampo”, š… merą.
Tokio ten jo ir Prezidento tebūta, jeigu, regis, nei Birželio 23-osios sukilimo, nei Partizanų, pagaliau nei Sąjūdžio dokumentuose jis nėra užsimenamas… Tad archyvui faktas, kad formaliai toks Prezidentas A. Smetona buvo, ir tiek…
Kovo 11-ąją Lietuvos valstybės neatkūrėme ant Smetoniškų jos 1938 -1939-1940 metų vištos kojų… Ją atkūrėme tokią, kokią atkovo ir paskelbė Birželio sukilėliai, už kokią kovojo partizanai, aukojosi ir kentėjo disidentai, pagaliau kokia yra paskelbta Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Tautos Tarybos Vasario 16 -osios akte su sostine Vilniuje… Taigi tinkamiausia vieta Smetonos paminklui būtų ne Vilniuje, o “vištakojinės“ jo Lietuvos sostinėje – Kaune…
Beje, nepasakysi, kad ir apsisprendusieji dalyvauti lenkybiško Skvernelio skelbtame paminklo projekto Vilniuje varžytuvėse būtų deramai įsigilinę į to meto Lietuvos istoriją, į Smetonos atsakomybę dėl jos tokios susidarymo, ypač to, kas joje yra vykę dėl Vilniaus… Todėl Lietuvai statyti Smetonai paminklą Vilniuje, mano supratimu, būtų Tautos įžeidimas (paminklas jam Vilniuje labiau taptų nuo Lenkijos negu Lietuvos), o ir nepagarba – tiems vilniečiams, kurie per 50 sovietinės okupacijos metų sukandę dantis kęsdami kalbinę priespaudą atlietuvino okupacijų sulenkintą Vilnių, – 1990 metais skelbiant Nepriklausomybę, lietuvių jame jau buvo apie 63 %, kai apie 1960 metus jų tebuvo apie 13-15 %.
Antrą vietą užėmęs projektas geresnis ir tinkamas būtų statyti Ogminų skvere, o ne pakelėje..
Kodėl valdant Š. pirmą vietą užėmę paminklai ar pastatai yra prastesni už kitas vietas užėmusius projektus(pvz. Lukiškių a., Tautos namai) Basanavičius jau stovi tarp restoranų staliukų. Dabar ir Smetona tarp La Crepo lankytojų. Kad tik viską nužeminti.
Prezidentas Antanas Smetona – labiausiai Lietuvos Nepriklausomybei ir Vilniaus krašto susigrąžinimui nusipelnęs asmuo. Paminklas be abejo būtinas.