Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

U. Harbackis. Apie kraštovardį Gudija

Uladzislavas Harbackis (Uladzislaŭ Harbacki), www.satenai.lt
2020-10-12 22:08:42
47
Baltarusijoje tęsiasi šalies piliečių pasipriešinimas diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui | TUT.by nuotr.

Gudija kyla | TUT.by nuotr.

Baltarusijoje tęsiasi šalies piliečių pasipriešinimas diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui | TUT.by nuotr.
Gudija kyla | TUT.by nuotr.

Gudiška tema tapo labai svarbi po to, kai Lukašenka suklastojo rinkimus. Tai yra dar viena proga kalbėti tokia svarbia tema kaip paskutinės diktatūros Europoje pavadinimas. Yra žinoma, kad žodžių keitimas sakytinėje praktikoje yra labai sunkus procesas ir dažnai nėra lengvai paveikiamas. Vis dėlto kraštovardis Baltarusija, kurį šiandien vartoja lietuviai, kelia nuostabą. Paprastai lietuviai yra demokratijos ir antisovietizmo šalininkai, jie bando kritiškai pervertinti savo sovietinę praeitį. Lietuva gana greitai sugebėjo atsikratyti sovietinių laikų simbolių, kodų ir veikėjų. Paminklų desovietizavimas vyksta geriau, deja, kalbos gryninimas ir desovietizavimas yra daug sunkesnis procesas.

Kasdienėje kalboje lietuviai nekreipia dėmesio į sovietinį žodį Baltarusija. Tik kalbininkai, pavyzdžiui, Zigmas Zinkevičius ar iki jo Pranas Skardžius pabrėžė, kad šis sovietinių laikų žodis žeidžia pietrytinius kaimynus. Galbūt žodis Gudija sukelia neįprastas sąsajas, tačiau žodis Baltarusija turi daug daugiau neigiamų atspalvių. Lietuvių kalbos istorija, klasikiniai literatūros tekstai, dialektologija ir išeivijos kalba liudija žodžio Gudija naudai.

Manau, kad visas šių dienų lietuvių abejones dėl vardo Gudija vartojimo galima lengvai atmesti žinant, kaip šį žodį vartojo klasikai. Tokie žinomi autoriai kaip Jonas Biliūnas, Balys Sruoga, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė, Petras Klimas, Petras Cvirka ir kt. neabejojo, kai vartojo žodžius gudai, gudiškai, Gudija ir kt. Tarpukario spaudoje ir daugumoje to meto žodynų pirmenybė buvo teikiama žodžiui Gudija. Pavyzdžiui, Antano Lalio „Lietuviškos ir angliškos kalbų žodyne“ (Čikaga, 1915), Jurgio Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyne“ (Vilnius, 1921), Benjamino Sereiskio „Lietuviškai-rusiškame žodyne“ (Kaunas, 1933, 1948!) randame tik žodį Gudija. Juozupo Ambraziejaus „Polsko-litewsko-rosyjski słownik“ (1907) randame tokią versiją – Baltgudija.

Žodynuose ir praktikoje žodis Baltarusija pasirodė tik sovietams okupavus Lietuvą. Dėl bolševikų įtakos pradėtas vartoti žodis baltarusiai buvo pavartotas Lietuvoje leistame laikraštyje „Komunistas“ (1918), paskui Sovietų Gudijoje lietuvių kalba leistame laikraštyje „Raudonasis artojas“. Įdomu tai, kad pirmaisiais šio laikraščio gyvavimo metais redakcijos darbuotojai vartojo žodį Baltgudija, bet po truputį jį pakeitė žodžiu Baltarusija. Ta pati tendencija pastebėta laikraštyje „Tiesa“: nuo 1918 iki 1944 m. redakcija vartojo žodį Baltgudija, tik paskui Baltarusija. Lietuvos spaudoje Baltarusija iki karo pabaigos nepasirodė: išskyrus retas išimtis, visų ideologijų laikraščiuose ir žurnaluose buvo vartojami Gudija, gudai („Varpas“, „Lietuvos aidas“, „Studentų žodis“, „Mūsų Vilnius“, „Gimtoji kalba“, „Naujoji Lietuva“, „Dabartis“, „Vadas“, „Karys“, „Lietuvos žinios“ ir kt.) ir tikrai retai Baltgudija, baltgudžiai. Galiausiai tarpukario akademinėje literatūroje – enciklopedijose, mokslo žurnaluose – aptinkama tik forma Gudija.

Svarbu pažymėti, kad per okupaciją iš šalies išvykę lietuviai vartojo žodžius Gudija, gudai ir kt. Išeiviai išlaikė nerusifikuotas formas: jų spaudoje, pavyzdžiui, „Mūsų kelyje“ ir „Drauge“, žodis Baltarusija nevartojamas nuo laikraščių įkūrimo XX amžiaus pradžioje iki 1970-ųjų. Net ir po to redaktoriai retai vartojo žodį Baltarusija kritikuodami sovietų laikų lietuvių kalbą. Pasak lietuvių išeivijos rašytojo Algirdo Gustaičio, „Baltarusija, baltarusiai yra rusų, juo labiau komunistinių rusų, išmislas“ (1993). Šis autorius aktyviai plėtojo šią temą išeivijos spaudoje. Ta pati tendencija pastebima ir kitose kalbose – po Antrojo pasaulinio karo dėl rusų kalbos įtakos žodis Baltarusija (Белоруссия, Byelorussia, Biélorussie, Weiss-russland) pateko į anglų, prancūzų, vokiečių ir daugelį kitų kalbų. Taigi rusų kalba kaip imperijos kalba gudus pristatė pasauliui rusifikuotu pavadinimu, nes pavadinimas (pristatymas) visada yra galios parodymo būdas.

Kitas lietuvių išeivijos atstovas, kunigas, žurnalistas, vertėjas iš gudų į lietuvių kalbą Kazimieras Matulaitis, vartojo tik žodžius Gudija ir gudai. Remiantis Aleksandro Nadsano, gudų išeivijos kunigo ir dvasinio vadovo, prisiminimais, Londono lietuviai kolegos buvo prieš rusicizmą Baltarusija ir pirmenybę teikė formai Gudija. Pavadinimas Baltarusija paprastai buvo įžeidžiantis.

Žodžio Gudija pėdsakų galima rasti šiandieninėje Lietuvoje, net jei oficialiai žodžio Baltarusija vartojimas išlieka dažnesnis. Viena iš gudų sąsajų Lietuvoje vadinasi Gudų kultūros draugija. Kai kuriose žymių gudų vilniečių atminimo lentose vartojamas žodis gudų (gudų rašytojas Vaclovas Lastauskas-Vlastas, gudų gramatikos autorius Bronislovas Taraškevičius). Pirmaisiais mano atvykimo į Vilnių metais Kalvarijų turguje senutė, pardavusi gėles, uždavė man klausimą: „Ar tu gudas?“.

Žinoma, patys lietuviai turi nuspręsti, kuris žodis jiems priimtinesnis. Tiesiog nereikia pamiršti, kad žodis Baltarusija yra sovietinis paveldas. Be to, mano nuomone, santykiams tarp lietuvių ir gudų kurti rusų kalba kaip tarpininkė nereikalinga. Galiausiai esu nustebęs, kad lietuviai, kurie paprastai labai kritiški dėl rusų ir sovietinio paveldo, taip lengvai priėmė šį barbarizmą. Gal laikas vėl pakalbėti šia tema ir pasekti Sakartvelo vardo įteisinimo pavyzdžiu, ypač dabar, kai naujoji Gudija bando atsikratyti diktatoriškos sovietinės praeities?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  2. Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį
  3. D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
  4. S. Aleksijevič: Karas – tai žmogžudystė
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  7. K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
  8. Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža
  9. Z. Zinkevičius. Bezdonių gyventojų tautinė kilmė
  10. Č. Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu
  11. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  12. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje
  14. Z. Zinkevičius: To negalima leisti
  15. Talka kalbai ir tautai, „Vilnijos“ draugija. Įžymiausio Lietuvos kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 47

  1. Algis says:
    5 metai ago

    Tai gal pradėkite nuo Alko.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    Nesu šios temos žinovė, tačiau iš pačių jų girdėjau, kaip jie su pasididžiavimu balse aiškino, jog šiuo pavadinimu (Belarusj) jie atsiskiria nuo RU, pabrėždami dėmeniu „Bela-”, jog jie atsilaikė prieš tamsesnio gymio Čingischano armiją, todėl jų kraujas, priešingai rusiškam, su užpuolikų krauju nesumišęs.
    Žinoma, pasirinkus šalies vardą be dėmens „rus-” bambagyslė nedviprasmiškai nukerpama. Logiška rinktis vardą tautos, kuri čia iki BY gyveno (kaip dalis vokiečių pasivadino savo užkariautų prūsų žemių vardu). Bėda tik ta, kad bent jau vyresnioji lietuvių karta dar jaučia kartėlį dėl prarastų aisčių žemių, o po Stalino padalijimo dar didelės teritorijos BY naudai netekus. Net ir posakį negerą apie gudus išsaugojo. Nebent daliai jaunosios kartos, nepripažįstančiai nei tautų ir tautybių, nei kilmės, trokštančiai Lietuvą galutinai išdalinti (Lietuva visiems!), o pati globaliai pasklisti, tai nerūpi. Kol vieną dieną supras, jog nieko savo neturi. Net pėda žemės po jos madingu batu ne jai priklauso, ir jau bet kas gali liepti VALKATAI nukelti nuo jos savo batą.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      …o gal tada vadinti BaltųRusija?.. Juokauju, Gudija tai Gudija, kaip Sakartvelas, kad tik patiems gudams tiktų… Jūs čia pasižiūrėkite į ką “istorinė” Gudijos vėliava pavirto??? Ir kaip tai paaiškinti? Lietuva Gudijos sudėtyje ar Gudijos ateitis su Lietuva?..
      https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/istorine-veliava-atsinese-balarusiai-i-lff-stadiona-neileisti-bet-sulauke-malonios-staigmenos-24-1390486

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Ne veltui gi ne tik šiuos 30 metų, bet visą sovietmetį BY mokyklose, universitetuose ir įv. lektoriumuose buvo kalama apie slavams priklausančius plotus, jų vėliavas, jų kunigaikštijas, kurias kiti pasivogė.

        Atsakyti
  3. Stebėtojas says:
    5 metai ago

    Na, tikrai – kuo čia dėtas pavadinimas “Baltarusija”?! Kodėl ta valstybė yra Rusija ir dar balta?! Logikos nerasta!!!

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    O kaip jums patinka Lithuanija? Aišku, įvairiausiai tariama, švepluojant ir kitaip, bet ar ne keista jums ta Lithuanija?

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      5 metai ago

      Manau, kad turėtų būti “Lituania”, be “h” (prie ko čia ta “h”?!) ir tarimas turėtų būti paraidinis, o ne “angelskas” kaip su karšta bulve burnoj.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Kaip čia dar troliai nepasinaudojo, dar vieną J garsą įterpę?

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Tai kaip ištarti Lithuania, būnant JAV ir nenusilaužiant liežuvio? Lituanija, Lituania, Lithuanija, Litvanija, Litvenija, Lifenija ar dar kaip? Ta Lithuania man labai keista ir visai svetima. Bet kitiems „OK“. Tik kodėl ne LIETUVA visomis kalbomis? Lithuania anglas, pvz., niekaip neperskaitys, kaip Lietuva. Nors aš tariu Ingland ir jis supranta, kad tai England. Turėtų būti Lietuva visomis pasaulio kalbomis. Bet, aišku, tai neįgyvendinama.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Jei jau pajutote sielos šauksmą, tada universalus variantas būtų LITUA, pagal natūralias garsų raidos taisykles vėliau peraugęs ir į Litva, ir į Lietuvą.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            Ačiū, pamėginsiu kada nors, kur nors, kai baigsis kaukių balius.

          • Algis says:
            5 metai ago

            Na ir bukenų pliauškalai. Siutas ima kiek visi apanglėjo.
            Pirmiausiai supraskite kad “Lithuania” yra ne lietuviškas ir ne angliškas užrašas. Blogiausia kad visa mūsų žiniasklaida ir visi kiti valdžios atstovai ir liaudis užrašą skaito ne lotynų kalba, o kaip neša jų apanglėjęs protelis. Čia “h” kietina “t”, dar buvo toks vėlesnis romaninis užrašymas “Littuania”.

          • Algis says:
            5 metai ago

            Žemyna, o gal sutikite, kad nebuvo jokio peraugimo, kad 1000m vienuolės išgirstą žodį Lietuva pasistengė pagal skambesį užrašyti kaip mokėjo ir gavosi joms Litua. Įsivaizduokite, kas vyktų jei jos raidę “u” būtų užrašę kito ilgumo “u” t.y. “v” kaip Evropa ar Rvsia.
            Čia pas slavus galimai irgi galėjo įvykti toks Litvos tarimas dėl raidžių raidyno peršokimo.
            Gal kas žinote šio slavų raidyno postūmio istorija, kilmę?
            Iš U į V, T į F, B į V

        • mociute says:
          5 metai ago

          jei ko, tai Anglijoje tariant Lithuania “h” netariama o tiesiog tariama Litiueinia o kodel JAV reika tarti “h” nezinau nors siap jau amerikietiska anglu nelabai jau nuo motinines anglu kalbos skiriasi…..
          O LIETUVA anglas perskaitys Laitiuva…..
          Mes juk irgi nevadiname England o Anglija, Prancuzija France ar Vokietija Deutsch………

          Atsakyti
  5. jo says:
    5 metai ago

    Pavadinimas „Gudija“ neturi nieko bendra su belorusais. Gudai vienareikšmiškai – ne slavai. Gal gudai kažkada ir yra pramigravę ten kažkur palei Dneprą, bet vien už ta tie slavikai nenusipelno pasiglemžti gudų vardą. Vadinti „baltgudžiais“ – apskritai naujadarų gamyba su neraštingumo apraiškomis.

    Atsakyti
  6. Romas says:
    5 metai ago

    Šitas “liepto galas” tiesiog neišvengiamas. Jis akivaizdus ir šio straipsnio, šitame sakinyje:
    “Be to, mano nuomone, santykiams tarp lietuvių ir gudų kurti , rusų kalba, kaip tarpininkė nereikalinga.”

    Tai, kaip susikalbėsime? Lietuviškai? Gudiškai? Nesigaus… Kaip be tarpininkės? Gal angliška, lenkiška ar dar kitos tautos “tarpininkė” geresnė už rusišką?
    Bet kuri nacionalinė kalba LYGIATEISIAMS (paritetiniams) santykiams nėra tinkama. Nes vienai nacijai, kitų atžvilgiu, suteikia pranašumą. Kitas tautas pasmerkia surusinimui, suanglinimui ar sulenkinimui…

    Todėl, patinka ar ne, neutrali – esperanto kalba, kaip mažiausias “blogis” yra geriausias sprendimas.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      Jūs kai išmokinsite kiniečius esperanto pasižadu išmokti ir aš 😉 …

      Atsakyti
      • Romas says:
        5 metai ago

        Jie jau ir be manęs pramokę. Tarybinių laikų pabaigoje prenumeravau žurnalą “El popola Činio” – “Iš liaudies Kinijos”. Praeitą žiemą perskaičiau knygą “Montara viladžo” – “Kalnų kaimas”, apie kiniečių senovinius papročius, prietarus, kaip atėjo “raudonieji”…
        Japonai irgi neatsilieka, nes jų, kaip ir kinų kalbos į tarptautinės statusą nepretenduoja.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          5 metai ago

          Taip, taip, juk šiuo metu apie 99 nuošimčiai kinų ir japonų kalba ir rašo tik esperanto kalba.

          Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      5 metai ago

      Man esperanto yra tokia pati dirbtinė kaip guminė pripučiama moteris.

      Atsakyti
      • Romas says:
        5 metai ago

        Taip (teoriškai), iš distancijos atrodo ne tau vienam, o daugeliui. Tik “pačiupinėjus”, pamatai, kad jos dirbtinumas sąlyginis, nes visi šakniniai žodžiai ne sugalvoti, o paimti iš žinomų kalbų – 60% iš romėnų-lotinų, 30% – iš slavų ir likę 10 – iš kitų, pvz:
        alta homo – aukštas žmogus
        granda domo – didelis namas
        forta viro – stiprus vyras
        “Dirbtina” galima laikyti gramatiką, bet greičiau unikalia ar tobula, nes logiška (mažai kalimo), greitai “perkandama”, pvz: visų daiktavardžių galūnė – o (arbo – medis, kato – katinas, auto – automobilis), visų daiktavardžių galūnė – a ( nigra – juodas, bela – gražus).
        Nigra kato – ….jau suprantama…
        Moteriška giminė padaroma pridėjus priesagą in – viro (viras) – virino (moteris), koko (gaidys) – kokino (višta)…
        Ir t.t. ir pan.

        Todėl ji žymiai greičiau nei bet kuri nacionalinė kalba, tampa suprantama ir sava.

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          5 metai ago

          Vienu žodžiu, kažkoks šūdas…

          Atsakyti
          • Romas says:
            5 metai ago

            O ką siūlai tu? Kokia kalba kalbėsime su broliukais latviais, su gūdais, lenkais, kinais ir visu likusiu pasauliu?

          • Stebėtojas says:
            5 metai ago

            Su rusais aš kalbu rusiškai, su lenkais – lenkiškai, su vokiečiais – vokiškai, su latviais – kažkiek latviškai ir rusiškai, su italais – itališkai, o su tais, kurie nekalba nė viena tų kalbų – angliškai. Beje, su lietuviais kalbu lietuviškai (čia buvo angliškas humoras!). O ta esperanto kalba, kaip sakoma, nei į tvorą, nei į mietą…

          • Romas says:
            5 metai ago

            Labai logiška…

          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            Viskas, kas yra dirbtina, yra dirbtina ir laikina: krūtys, sėdmenys, vienkartinės politinės partijos, vienalytės santuokos, visokos priesaikos ir įžadai, svetimi tikėjimai, dar dirbtinės šypsenos, dirbtinės kalbos ir t.t.

          • Romas says:
            5 metai ago

            O monitorius prieš tavo akis? Televizorius, automobiliai, bustas kuriame gyveni? Tai nedirbtina?

            To kas iš gamtos ar nuo Dievulio, rasime ne per daugiausiai. Visos nacionalinės kalbos, taip pat dirbtinos (žmogaus kūrinėlis)…

          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            Nuo dievulio viskas, tik nuo dievulio, prisiminiau Mozę and Sinajaus kalno, Palestiną, Egiptą… Jau tokia čia mūsų tautinė (?) religija, iš ten primesta prievarta…

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Įdomu, kaip tamsta, angliškai nemokėdamas, lietuviškai su LRT laidų vedėjais susikalbėtumėte? 🙂 Seimo nariai jau tinklakalbę įsisavina – kad ir Šimonytė TV laidoje apie rinkimus tai postina, tai šėrina

          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            end skrolina

          • Algis says:
            5 metai ago

            “Įdomu, kaip tamsta, angliškai nemokėdamas, lietuviškai su LRT laidų vedėjais susikalbėtumėte?”
            :)))) štai čia tai kaip spragilu per kepalą!
            Prisipažinisiu, dažnai ir skaitau mūsų žiniasklaidos kūrinius su 1978m anglų-lietuvių žodynu, nes gūglinis tai visiškai susiprastinęs iki varnos čiulbėjimo. Ir kas įdomiausia, kai išsiverčiu, suprantu, kad tie kurie rašo – nesupranta.
            Kalbos komisijai gal nereikia prie žmonių ar verslo kabinėtis, o bauduoti visas viešas institucijas kaip jos bauduoja mus.

          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            Virtualios edukacijos deficitas marginalinio kapitalizmo šeipinge!

      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Stebėtojui: o man, kaip balionėlis su kregždutėmis virš tulpių.

        Atsakyti
        • !!! says:
          5 metai ago

          Gerbiami komentatoriai kažkodėl pamiršot lotynų kalbą,ar nebūtų geriau ją atgaivinti ir naudoti bent jau europoj.

          Atsakyti
          • Kęstutis says:
            5 metai ago

            Keleriopai geresnis pasiūlymas, tik nesugebėjau suskaičiuoti kiek kartų 🙂

  7. Adeimantas says:
    5 metai ago

    Kai gudai susiprotes turetu vadinti save :
    Litva, Litua, Litvania,litvini
    Tai istoriskai teisingiausias pavadinimas ju dabartineje kalboje.

    O ta rusu naujadara privalome samoningai ismesti is zodyno!
    Ir vadinkime juos Gudija arba rytu Lietuva.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Varšuvos radijas naktimis per ,,Znad Wilii” transliuoja laidas savo ,,tautinėms mažumoms” R. Europoje, taip pat ir laidas baltarusių k. Tos laidos ne tik paremia opoziciją, bet ir kt. temomis pašneka…
      Sykį atkreipė dėmesį vieno baltarusio kalba ne bendrine jų kalba, bet kažkokia tarme. Suglumino tai, kad iš pradžių (neįsiklausius) pasirodė, jog girdžiu dzūką dzūkiškai kalbant. Įsiklausiau – visgi ne visai dzūkiškai, lyg ir kažkokia tarpine tarme: daugiau, negu pusiau dzūkiškai, bet su atkreipiančiais dėmesį slaviškais atspalviais … Reikia manyti, jog tas žmogus buvo iš Gardino žemių.
      Tai čia buvo pastaba tema, ko daugiau šiandienėje baltarusiais save laikančių BY gyventojų kalboje, jos šaknyse

      Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Pavadinimas Gudija yra kilęs iš labai senų laikų. Mat, žiūrint iš 7275 m. pr. Kr. struktūrinės astronomijos observatorijos Stalo kalne (Vilnius) pozicijų, baltrusių kryptimi nuo Vilniaus žvelgia iki šio laiko išlikęs ten miestelis vardu Gudakojis – Kutakojis. MIestelis stovi to meto “kutoto” Liūto (Vilko) žvaigždyno ženklo spektre. (prasi-guglinti “Vilniaus Perkūno kunigaikštija”).
    Šių dienų Baltarusijai, turint omenyje baltišką jos gyventojų prigimtį, iš mūsų pusės tiktų anksčiau pasiūlytas jai vardas Baltrusė. Iš jų pusės, gal, Baltorusj. Tarptautiniu lygmeniu gal tiktų angliškas jų būsimos valstybės pavadinimas Balticrus (Boltic’rus). Tačiau tai – būsimas jų pasirinkimas ateityje. Dėkoju.

    Atsakyti
  9. Dainius Razauskas says:
    5 metai ago

    Etnogeografinė sąvoka „Baltoji Rusia“ vartota jau XVII a. Tik, žinoma, tai buvo aiškiai ne „Baltoji Maskolija“, todėl ir ne „Baltoji Rusija“ – ne Baltarusija. Skiriant pačių gudų Беларусь nuo rusų Белоруссия, kažkieno iš kalbininkų (dabar nepamenu, kieno) buvo pasiūlyta lietuviškai irgi sakyti ne Baltarusija, o Baltarusià (Baltarusiõs, Baltarùsiai ir t.t.). Tokį patikslinimą įsivesti būtų galima visai lengvai ir „neskausmingai“. „Alkui“ siūlyčiau pradėti nedelsiant…

    Atsakyti
    • Ade says:
      5 metai ago

      Pagal Dainiaus logika gal reiketu
      juos pavadinti NEMASKOLIAI….
      o lietuviams pasivadinti NERUSIAI …
      Dainiau isigyk kiausus …VARDAS yra savimones saknys.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        5 metai ago

        Gal pačiam teko girdėti tokius senuosius pavadinimu kaip rasai, rusėnai?..

        Atsakyti
        • GUDIJA says:
          5 metai ago

          Rasai grazus zodis, bet
          Rutai arba Rutenai, Ruthenia skamba teisingiau,
          Juk RuRikis o ne RusRikis…ir cia dar sasaja su Prutenia,Prutai,Prusai,Brutai,Bruzzai

          Bet ju nereiketu suplakti su Gudais,getais,gotais….galindais ir jotvingiais
          Jau tuo labiau vadinti Baltais Rusenais ar Baltais Rasais…

          Atsakyti
    • Neskausmingai nieko gero negimsta says:
      5 metai ago

      Alkui reikia pradeti nedelsiant ir Skausmingai…..nes
      neskausmingai net ir vaikai negimsta…
      Issivaduokime is sovietines mastysenos po galais,
      mums jie yra GUDAI, GUDIJA

      Atsakyti
  10. mykolas says:
    5 metai ago

    žodyje gudai galima įžiūrėti visai kitą prasmę. Nė vienas čia pasisakiusių jos neįtarė. Kai bus proga, pakalbėsime apie tai. Kol kas pažiūrėsiu, kokie bus povandeniniai, giluminiai akmenys.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Kaip mus mokė, kai dar jauni tėvai buvom, nepasakyk vaikui per daug apie savo įtarimus, nes jis gal dar ne tiek sugedęs, kad apie tai galvotų, ką tu įtari… Taigi, svarbiausia, kad per anksti nuo liežuvio nenusprūstų…

      Atsakyti
  11. Bartas says:
    5 metai ago

    Kažkas iš Alko bendruomenės mintijo , kad Gudija , kaip Žemaitija, Dainava, Sūduva ir smulkesni dariniai , yra Lietuvos žemės. Vadinau ir vadinsiu Gudijos gyventojus gudais.

    Atsakyti
  12. Susitikimas Seime says:
    3 metai ago

    Gudų kultūros draugija Lietuvoje – LR Seime
    – voruta.lt/gudu-kulturos-draugija-lietuvoje-lr-seime/
    ,,LR Seime birželio 29 d. vyko Seimo laikinosios grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininko Žygimanto Pavilionio susitikimas su Gudų kultūros draugija Lietuvoje, kurijoje dalyvavo aktyvesni draugijos nariai.”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt
Lietuvoje

Vykdomi skubūs Gariūnų viaduko taisymo darbai, galimos spūstys

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų
  • Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

Kiti Straipsniai

K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

E. Sabutis ragina EK imtis veiksmų dėl navigacijos trikdžių

2025 06 10
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos
  • P.Skutas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aplinkosauga | thesleuthjournal.com nuotr.

Daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie atliekų deginimą ir netinkamą tvarkymą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai