Liberalų žodžiai, kad jie ruošia vaikus pasauliui, o ne šiam taškui – supraskime, Lietuvai – papiktino daugelį patriotų. Visgi vargu, ar pyktis arba kiti jausmai veda ką nors link tiesos. Geriau ramiai susėsti ir pamąstyti: kas čia pasakyta, ką tai reiškia ir kokios galėtų būti išvados?
Pirmas kylantis klausimas, kiek liberalai nuoširdūs, kalbėdami apie žmogų pasauliui? Juk liberaliu požiūriu vienintelė socialinė tikrovė yra individas, o visos kitos kategorijos, geriausiu atveju – išvestinės. Jei taip, liberalizmas veikiau siaurina žmogaus pasaulį, nei jį plečia. Tautininkai, konservatoriai, net socialistai kalba apie žmonių grupes, bendruomenes, o liberalizmas žmogų uždaro savyje.
Kitas klausimas. Tarkime, kad liberalams išties rūpi pasaulio problemos – klimato atšilimas, tolimi karai, badas kokioje nors egzotinėje šalyje ar kokios nors gyvūnų rūšies nykimas. Bet juk bet kuri šių problemų prasideda nuo kokio nors vietinio taško. Net klimato atšilimas, kiek jis vyksta, tai dėl vienos ar kitos pramonės įmonės, veikiančios konkrečiame taške. Taigi, sprendimai pirmiausiai turi būti lokalūs ar kalbant lietuviškai – vietiniai.
Trečias klausimas. Kiek nuoširdu kalbėti apie meilę žmonijai, kai tos meilės trūksta savame „taške“, savai bendruomenei – šeimai, draugams, tautai? Kalbant griežtai kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi, tai – žmogus, kuriam vienodai į visus nusispjauti. Ar tai būtų kaimynas už tvoros, ar badaujantys Somalio vaikai. Neskaičiuokime savanorių, vykstančių gelbėti kitų šalių žmonių nuo skurdo ar bado, kai savoje šalyje – minios varguolių. Šie savanoriai bent jau kažką daro – kažką gero ir konkretaus. Tuo metu, kai kiti – tiesiog pliurpia.
Savanoriauti egzotinėse šalyse – madinga, galima pasifotografuoti žurnalams. Nuotrauka iš Afrikos kosmopolitizmo propagandos apdorotai auditorijai bus veiksmingesnė, nei iš Lietuvos kaimo. Bet palikime savanorius ramybėje. Dėl mados ar dėl kitų priežasčių geras darbas lieka geru darbu. Daug rimtesnis akcentas čia būtų toks, kad ir šie žmonės veikia labai konkrečiame taške.
Visa tai reiškia, kad kiekvienas konkretus darbas prasideda nuo konkrečios vietos ir nuo konkretaus adresato. Žmonės, besirenkantys artimesnius adresatus – vietos, kilmės, kultūros ar giminystės požiūriais – tiesiog elgiasi natūraliau, nei besirenkantys svetimus. Juk natūralu pirmiau mylėti savo tėvus, sutuoktinius, vaikus, nei žmogų iš tolimos tikrovės. Ar tai – geriau, ar blogiau objektyvios moralės požiūriu – kitas klausimas. Turbūt būtų dora padėti tam, kam labiau reikia. Tik ar išties mūsų taške jau visiems pakankamai padėta?
Dar vienas ir, ko gero, esminis klausimas – ar liberalai ruošia žmogų padėti pasauliui, ar tiesiog įgyvendinti savo individualius įnorius? Juk pagrindinė, o gal ir vienintelė tikrovė jiems – individas. Taigi, individas ruošiamas tam, kad galėtų sėkmingiau ieškotis sau geriau apmokamos darbo vietos ir daugiau malonumų. Paradoksalu, bet toks tariamas išlaisvinimas – iš savo valstybės, vietos, bendruomenės – kaip tik įvergina. Žmogus tampa tiktai globalios rinkos raikoma ir parceliuojama darbo jėga ir jos produktų vartotoju.
Masinė migracija sukelia socialinį dempingą. Vietiniam žmogui trukdoma siekti adekvataus atlyginimo, nes už durų laukia krūva svetimšalių, pasirengusių dirbti už minimumą. Taip lietuviai vyksta į Vakarus, o Lietuvoje juos keičia žmonės iš Rytų ar Pietų. Lieka klausimas, ar individualiai nuo savo vietos ir bendruomenės atskirtas žmogus tampa kokybiškesnis? Ar kokybiškesnis jo gyvenimas? Individualių vartotojų ir savanaudžių kultūroje depresijos ir neurozės pasiekė beprecedenčius mastus. Neįmanoma gyventi kokybiškai gyvenant tik sau.
Žmogus į žmoniją, į pasaulį, gali žengti tik per savo šalį ir bendruomenę, su kuria tapatinasi. Atėmus šias tarpines grandis lieka vienatvė iš esmės svetimoje globalioje erdvėje. Vienatvė ir didelė dvasinė tuštuma. Teoriškai plečiant pasaulį praktiškai jis tik siaurėja. Iki beprasmio savęs.
Visiškai pritariu autoriui. Ir dar pasakysiu – liberalų brukama individo viršenybė prieš bendruomenę yra apgailėtinas nesusipratimas. Nes tik bendruomenė yra individo saugumo garantas. Juk visų mūsų teisės ir laisvės baigiasi ties savosios nosies galiuku. Tam, kad asmeninis ego nenukentėtų nuo kito tokio paties, be visuomenės susitarimo (t.y. valstybės, valdžios ar pnš.) neišsiversi.
Taip individas negali būti aukščiau visuomenės. Kiekvienas visuomenės narys turi bendrą netresą priešpastatyti asmeniniams. O dabar esminis klausimas iškeldamas visuomenės interesus virš individo į kurią pusę suksi? Į dešinę – į nacional socializmą t.y. fašizmą ar į kairę – socializmą-komunizmą t.y. internacionalizmą. Trečio kelio nėra.
Yra ir trečias kelias – demokratija. Kada kur sukti nusprendžia ne koks nors hitleris ar stalinas su savo chebritėm, o visuomenės dauguma. Kada valdžia bus daugumos rankose, tada nebus perlenkimų, kurie įvyko abiem (nacių ir komunistų) atveju.
Kas pagal tave yra demokratija? Jei remiesi klasikiniu demokratijos suvokimu, kuri buvo senovės Graikijoje tai turėtum žinoti, kad balsavimo teisę turėjo tik piliečiai, o piliečiais buvo ne visi žmonės, o privilegijuotieji. Tokioje demokratijoje spendimą priėmė ne visuomenės dauguma o privelegijuotieji. Toliau liberali demokratija t.y. liberalų primetama diktatūra. Yra kapitalistinė demokratija t.y. kapitalistų ir oliharchų diktatūra primetama visuomenės apačioms – dirbantiesiems. Ir yra socialistinė demokratija – tai dirbančiųjų (daugumos) diktatūra primetama kapitalistas ir oligarchams (mažumai). Kito kelio nėra.
Socialistinės demokratijos nebuvo, ji tik buvo deklaruojama. Buvo labai gražūs lozungai (nuo šarvuočio patiomkino) – žemę valstiečiams, gamyklas darbininkams, valdžią taryboms…
Bet ar kas tarėsi su anų laikų “tarybiniais” piliečiais? Juokingas klausimas. Nei vienas iš šių pažadų nebuvo ištesėtas. Ne valstiečių ir darbininkų valdžia buvo “Tarybų Sąjungoje”, ne daugumos, o mažumos – partinės nomenklatūros.
Ta pati istorija kartojasi ir laisvoje Lietuvoje. Kurios konstitucija teigia, kad Lietuva yra demokratinė respublika, o jos suverenas (šeimininkas) – Tauta (visi piliečiai). Nei kiek ne prasčiau…
Bet tikrovėje ta pati apgaulė. Pirmuoju atveju visus reikalus tvarkė partinė nomenklatūra, dabar – oligarchinė, o piliečiai (irgi abiem atvejais) lieka “ne prie reikalų”… Su visom iš to išplaukenčiom pasekmėm.
Abu šie atvejai pilnai atitinka “demokratijos” apibūdinimą pagal Aristotelį:
– “kada hienos valdo asilus”
Bet jis minėjo ir antrąjį, tikros, tiesioginės demokratijos apibūdinimą – “pilietyją”… Kurioje dalyvaus ne tik privilegijuoti, o visi piliečiai. Kurioje valdžios vertikalė bus sulenkta į ratą. Toks pilietinės visuomenės simbolis – gyvatė apžiojusi savo uodegą rastas Egipto piramidėse. Tai “špargalkė” nebrandžiai žmonijai…
Atėjo laikas ja pasinaudoti.
Nebuvo Graikijoje visi piliečiais . Piliečiai buvo išimtinai privelegijuot. Taip TSRS nomenklatūra iškreipė visą socializmo idėją, nes į ją sulindo miesčionys karjeristai, kuriem nerūpėjo komunizmo idėjos, pvz Linkevičius, Grybauskaitė. Juos ir šiandien renkate į valdžią bet tikitės pokyčių. Bet tai nekeičia socializmo esmės – dirbančiųjų (daugumos) primetama valdžia kapitalistams (mažumai). Ir tai teisingesnis kelias žmonijai, bet viskas priklauso kokie žmonės bus valdžioje. O visuotinės demokratijos nebuvo, nėra ir nebus, nes skirtingi socialiniai sluoksniai (klasės) turi skirtingus interesus, todėl ir kalbama kuriam socialiniam sluoksniui turi atitekti valdžia, jei vadovaujantis daugumos principu, tai turi būti dirbantieji – išnaudojamieji, o ne verslininkai – išnaudotojai.
Koks skirtumas, kaip pavadinsi – pilietyja, socializmas ar demokratija. Svarbu esmė. Kad valdžia priklauso daugumai. O mažuma jai paklūsta.
Kitas klausimas, kad tokius žodžius, kaip – socializmas, komunizmas, draugas, anų laikų materialistai, nuvalkiojo, suteršė, kompromitavo…
Ir dabar daugumai žmonių šie žodžiai sukelia alergiją…
Šių laikų materialistai, tą patį daro su demokratijos sąvoka. Du žodžiai “atstovaujama demokratija” yra nesuderinami, jie vienas kitam prieštarauja. Demokratija – daugumos valdžia. O atstovai – mažuma. Kai valdžia (po rinkimų) atsiduria jų rankose – demokratijos nebelieka…
Kova vyksta ne tarp klasių. Bet koks darbas yra garbingas. Kova vyksta tarp idealizmo ir materializmo, Tarp dvasios ir materijos.
Kas labai akivaizdžiai matyti ezoteriniame Dovydo žvaigždės simbolyje:
Dovydo žvaigždė
Ją sudaro du trikampiai. Vienas, viršūne nukreiptas į apačią simbolizuoja involiuciją. O kitas, kurio kryptis į viršų – evoliuciją. Involiucija, tai kryptis į materiją, o evoliucija – į dvasią. Iš esmės, tai du energijų-sielų srautai.
Kelionė prasideda iš pirminio šaltinio, „Tėvo namų“, „rojaus“, „keter“(kabalistinis terminas). Čia, amžinos palaimos ir meilės vandenyne viskas yra – Viena… Nei mažiausio šešėlio atskirtumo. Tik vėliau, pradėjus kelionę link materijos, per kelis etapus – (chochma, bina, tiferet) , palaipsniui pradeda reikštis atskirtumas, taip atsiranda individualios sielos. Paskutiniame lygmenyje – „malchut“ randasi fiziniai pasauliai, tokie, kaip mūsų. Tokiame grubios materijos „poligone“, kur viskas atskira ir unikalu, veikiamos aplinkos, jaunos, nesavarankiškos sielos, per daugelį įsikūnijimų, praeidamos įvairias gyvybės formas, vis labiau prisitaiko prie fizinio pasaulio. Tai ir yra involiucija, judėjimas į materiją. Šitame etape, su kiekvienu įsikūnijimu, vis daugiau įgaunama individualumo, savarankiškumo, užsiauginamos savos „šaknys“, savas „stuburas“.
Involiucijos pabaiga
Šį etapą individuali siela prieina turėdama žmogaus pavidalą. Involiucijos pabaiga reiškia evoliucijos pradžią. Protas, kuriuo žmogus išsiskiria iš savo „jaunesniųjų brolių“, suteikia galimybę ne tik pasiekti maksimalų individualumą, bet ir pakeisti vertybinę orientaciją iš materializmo į dvasingumą.
Anksčiau ar vėliau, net būdamas didžiausiu egoistu ir savanaudžiu, žmogus imantis, pajaus nepatogumą, gėdą, savo menkumą prieš tą, kuris duoda. Duoti yra dieviška. Duodama iš stiprybės, iš pertekliaus. Kodėl imti pasidaro nepatogu? Tam trukdo užsiaugintas orumas.
Sakoma: „Duoti – palaimingiau“. Palaimingiau todėl, kad duodant, galvojama apie kitus, o imant – tik apie save. Pirmuoju atveju plečiasi sąmonė. Iš to ir laimės pojūtis. Tuo labiau, jeigu apie tuos, kuriems duosi galvojama su užuojauta ar meile.
Ši riba, kada žmogus imdamas pradeda jaustis nepatogiai, o duodamas priešingai – patyria pakylėjimą, kabalistų vadinama „cimcum-alef“. Nuo jos prasideda pakilimas, evoliucija. Iki šios ribos žmogaus dar nėra, yra tik „padaras“ – „dvikojis padaras“.
„Turiu dvi kojas, o ypač – dešinę“. Ši frazė iš Vytauto Kernagio dainuškos ne tik šmaikšti.
Turime ne tik kūnus. Esame, kaip lazda su dviem galais. Kuris „galas“ storesnis, ką` turime „ypač“? Materija ar dvasia? Kam suteikiame prioritetą? Involiucija ar evoliucija? Kuriam sielų srautui priklausau aš?
Atsakymai į šiuos klausimus nulemia ir visuomenės būseną. Pakilime ji ar nuosmukyje.
Savaime kyla klausimas, kokia gi tokių „kelionių“ prasmė? Iš pradžių į materiją, paskiau atgal į dvasią. Matyt tame, kad į „Tėvo namus“ sugrįžtama jau savistoviu dvasiniu vienetu…
Bet kas gi tas Dovydas? chochma, bina, tiferet, cimcum-alef, keter? Kokia čia kalba, tamstos gimtoji? Tačiau juk ne visi ją supranta. Išverskite, prašau, į lietuvių kalbą.
Ne viskas (tiksliai) verčiasi į Lietuvių kalbą, kaip ir iš jos. Svarbu esmė. O ji čia suprantama, parašyta – terminai iš kabalos – (ezoterinio mokymo).
Bet orientuotas į paviršių, mato tik religijas, o dvasingumo – ne, mato tik skirtingas kalbas ir tautas, o žmoniškumo – ne. Tai konkuruojanti ego sąmonė, dar nepriaugusi iki bendradarbiavimo.
Kokia čia kalba? Kaip galima rasti dvasingumą, jei negali suprasti, ką žodžiai reiškia? Kas tas Dovydas? Izraelio karalius? Vikipedija: „Dovydas išgarsėjo savo žiaurumu, klastingumu ir daugpatyste. Jis išdavė savo globėją Saulių, užgrobė sostą ir apsistatė pulkais moterų. Jis nužudė savo karo vadą Urijų, norėdamas pasiimti jo gražuolę žmoną Betsabėją. Nukariavęs Užjordanę, Dovydas įsakė nužudyti kiekvieną trečią tos srities gyventoją.“ Tai tas Dovydas ar koks kitas?
“Kova vyksta ne tarp klasių. Bet koks darbas yra garbingas.”
Tai kodėl lentpjūvės savininkas pats nepjauna lentų, o samdosi darbininką? Ne iš oro gamybos priemonės (pvz staklės) atsiranda, joms pinigs uždirba darbininkas. Darbininkui už sukurtą prekę savininkas sumoka tik maks 25%jo sukurtos vertės, o pats pasiima 75% darbininko sukurtos vertės. Tai yra išnaudojimas. Todėl gamybos priemonės turi būti suvisuomenintos, kad nebūtų ponų, kurie ant svetimos kupros jodami, patys nedirbdami prabangiai gyvena.
Gamybos priemonių nusavinimą, plačiau – nacionalizavimą jau turėjome… Nepasiteisino. Nes “visų” yra nei kieno, ne mano… Žmogaus egoistinė prigimtis tam nepasiruošusi. Nelieka motivacijos…
Kapitalizmas ir socializmas, tai du priešingi kraštutinumai, kurie būdingi nebrandžioms visuomenėms (švytuoklės principas). Beje šiuo pavadinimu “Švytuoklė”, čia -Alke yra mano straipsnis. Siūlau perskaityti. Romas Cibas – “Švytuoklė”. Greičiau išsiaiškinsim.
Tu pats sau prieštarauji. Kapitalizme kaip tik ir sudarytos salygos gobšumui, vagystėms, apgavystėms ir išnaudojimui. Paprastais žodžiais tariant, socializmo esmė – pamaitinti alkanajį žuvimi.
Kapitalizmas vaizduojamas kur kas labiau apgalvotai: alkaną žmogų reikia ne žuvimi maitinti, o duoti jam meškerę, kad jis pats sužvejotų žuvį. Tikrai geniali idėja deja realiame gyvenime kapitalizmas mums pasirodo visai kita forma. Alkanam žmogui meškerė neduodama, bet parduodama lizingu, nuslepiant faktą, kad jis neturi prieigos prie tvenkinio ar teisės žvejoti, nes ir tvenkinys, ir žuvys priklauso tiems, kuriems jis skolingas už meškerę. O dabar turi mokėti ir už žuvis ir už teisę žvejoti. Žmogus tampa kapitalo savininkų vergu. Ir dar niekasneteigia, kad socializmo idėja buvo idealiai įgyvendinta TSRS, bet tai yra patirtis, kurią reikia analizuoti, padayrti išvadas ir nekartoti praeities klaidų. Jei tikite, kad kapitalizmą galima padaryti teisingesnį, tai kodėl tada socializmo negalima padaryti gersniu?
Geros įžvalgos ir autoriaus, ir Virginijaus. Labai jau vienpusiška, iš ego sąmonės, ta pasaulėžiūra…
Straipsnio autorius pateikė teisingas ir prasmingas įžvalgas,-ačiū . Šiuometinis liberalizmas ,tiksliau-neoliberalizmas arba liberalmarksizmas- tai marksizmo ideologijos bjauri atšaka,raudonos saulės nešėjai.Tad, klasikinio liberalizmo ,nebeliko.Apgailėtina tai,kad Kovo 11-osios Lietuvoje sparčiai plinta liberalmarksizmas,beveik visas valstybės pagrindines gyvenimo sritis užvaldė šios pasaulėžiūros išpažintojai.Lietuvoje šio ,,laisvamaniško” liberalizmo išdava tai ,pvz.: sisteminė nomenklatūrinė žiniasklaida su LRT prieškay, pakrantės vamzdžio kult0ra, Atviros Lietuvos fondo veikla,Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030″ / TS-KD partijos politinis vaisius/,Lukiškių aikštės Vilniuje smėlio paplūdimys, aukštųjų mokyklų /ypač VU, VDU/ veikla turinti ištautinimo ir išvalstybinimo požymių,daugelio pagrindinių partijų kenksminga politinė veikla …Viltinga tai,kad Lietuvoje yra kritinė masė lietuvių,piliečių sugebančių priešintis liberalglobalizacijai ir ginti tautos bei valstybės interesus.
…kad Lietuvoje yra kritinė masė lietuvių,piliečių sugebančių priešintis liberalglobalizacijai ir ginti tautos bei valstybės interesus…
Nėra. Lietuvoje stebėtinai daug sovietžmogiu ir bukų kvailių, kurie negali suvokt paprasčiausių dalykų, kurie aiškūs kaip du kart du. Netikit? Pabandykit su pažystamais ne iš savo rato pakalbėt rimtais valstybiniais klausimais. Būsit pritrenkti blėnių, nusišnekėjimų ir buku abejingumu valstybės likimu kratiniu. Mes galim pavėluot, manau jau pavėlavom. Todėl didelių vilčių neturiu. Bet viltis tik tai ir beliko. Tik vardan to ir daroma kažkas.
Dronai, aš tarybinis žmogus ir stebėtinai daug alko auditorijos yra buki, neturintys argumentu įžeidinėtojai, nesugebanys pagrįstai ir mandagiai debatuoti, pasitelkiant faktus, o ne asmeninius įsitikinimus. Darai loginę klaidą apibendrintai vadindamas tarybinius žmones kvailiais. Tarybiškumas neturi nieko bendro su žmogaus protiniu potencialu, erudicija – smegenų keliamąja galia. Priešingai tarybiniai žmonės buvo labiau išsilavinę už kapitalistinio pasaulio žmones-vartotojus, todėl kad TSRS visos ssritys – švietimas, medicina, menas, žmogiškųjų gebėjimų vystymas buvo priešpastatomas pelnui, kuris kapitalizme reikalingas kapitalistui. Kapitalstui nereikia protingų žmonių-kūrėjų, kapitalistui reikia jo prekę prekančių ribotų interesų vartotojų, kurie nejaustų poreikio siekti aukštesnių tikslų. Ir kitas kelias jums nesišviečia šioje santvarkoje.
Aš – bukas, neturintis argumentų įžeidinėtojas.
Išsilavinęs “tarybinis žmogau”, kur tavo “tarybinė valstybė”? Negi sunku atsakyti į tokį paprastą klausimą. Kodėl sugriuvo “socialističieskij lager’.
Kodėl sugriuvo mano svajonė gyventi ; “iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius”.
Tik bukas liberalas gali sukergti marksizmą su liberalizmu, dvi visiškai skirtingas filosofijas. Kitaip tariant jei tau kažkas nepatinka tai uždedi etiketę komunizmas, marksizmas. Infantiliška.
Kundrotizmas (Kundrotinis šovinizmas) plečia ar siaurina žmogaus pasaulį?
Štai ir liberalmarksistinis aktyvas pasirodė. Straipsnis taikliai pataikė, atėjo ukazas išreikšt apmokamą nuomonę. 😀
Pasikartosiu: tik bukas liberalas gali sukergti marksizmą su liberalizmu, dvi visiškai skirtingas filosofijas. Straipsnis taikliai prašovė pro šalį kaip ir komentatorius dronas.
Nereikia čia vandenėlio drumsti. Bet ką gi, tamsta čia atidirbinėji. Rinkimai ant nosies, o tas sulyginimas, dabartinių “liberalų” su komunistais, labai ne laiku. Dar plebsui kokių “netinkamų” minčių ir sąsajų iškils. Ar ne? Reikia kailiuką balinti, kad kumečiai tikėtu nekaltu liberalkomunistų prasidėjimu ir “tinkamai” balsuotu. Apgailėtina. Senelis komunistas, anūkėlis “liberalas”. Labai būdinga nūdienai. Bet deja, tai įprastas reiškinys. Kaip, tamsta senelio partbilieta dar laikai stalčiui, kaip grąžų ir šviesų prisiminimą apie “gerus” laikus? O gal prieš kameras, parodomai sudeginai, bet svajoji turėt tokį patį, tik dabar jau ES antspaudu? Klausimas retorinis be abejo. Visiem kas turi akis ir smegenis suvokt ką mato ir taip viskas akivaizdu. Bet juk tu čia dirbi, reikia… Kaip ten? Ach taip, reiki lenkti partinę liniją. 😀
Yra didelė tikimybė, kad paties seneliai buvo kumečiai. Skirtingai tik nuo tavo senelių tu turėjai visas galimybes gauti išsilavinimą ir tapti mąstančiu protingu žmogumi. Belieka apgailestauti, kad XXI a likai tamsuoliu beraščiu, kurio pasaulio suvokimas paremtas mitais ir legendomis. O erudicijos stoka pasireiškia oponento šmeižimu. Būk ramus su tokiu elektoratu kaip tu ir alko auditorija liberal kapitalistinė diktatūra tvirtai laikosi.
O gal mano senelius represavo komunistai? Tagi liberali stribena. Niekas nepamiršta ir niekada nebus.
Kumečių niekas netrėmė. Komunistų partija kumečiams žemę dalino. Nepamiršk.
Dalino? Nuo kada? Kada nuvarė visus ūkininkus nuo žemės, pusę ištrėmė, o kitus suvarė į kolūkius dirbti kolūkio žemės. Tos pačios nuo kurios juos nuvarė. Tik ta žemė jau tapo valstybine ir jiems gal net davė lopinėlį buvosios jų žemės, gerokai mažesnį, o iš dešimties gerų karvių, paliko vieną, kuri daugiau mėsai tiko nei pieno davė. Jooooo, gerai “dalino”. Eik istorijos mokytis, tamsuoli. Nors ką ten, nei tu mokysiesi nei tau rūpi. Tiesa. Komunistams-neoliberalams, tiesa yra nuodas, šviesa, nuo kurios jie kaip žiurkės bėga slėptis, kuria jie bando užgesint visom išgalėm, palaidot po nešvarumais ir purvu. Tiesa tau nuodas ir priešas, todėl tu niekada jos nenorėsi pažint.
Žemes per 4 mėnesius išdalino 70 000 naujakurių nuo 1940 birželio rinkimų Paleckio valdžia. Kolūkiai logiškas sprendimas, dirbdami bendrai žmonės gali daugiau pagaminti nei dirbdami atskirai, ir kolūkiai tai nelygybės panaikinimas kaime tarp buožės ir kumečio. Tie kaimai kuriuose savanoriškai kūrėsi kolūkiai gyveno turtingai, ir atitinkamai tie kaimai kurie priešinosi jungimuisi į kolūkį, vos galą su galu sudurdavo ir buvo nepatenkinti.
Kvailo bolševiko kliedesiai.
Bartui: labai švelniai pasakėte. Kodėl kruviniausio bolševizmo propoganda laisvai sklinda komentaruose?
Vienas iš geriausių „Alko“ autorių, iš tų, kuriuos visuomet pirmiausia skaitau. Įžvalgus, nuosaikus ir, svarbiausia, nespjaudo tulžimi. Beveik visais konkrečiais klausimais pritariu Mariui. Džiugu, kad yra kas be paliovos sustato taškus ant „i“ (kurie šiaip jau ant tokio smaigalio sunkiai laikosi ir vis nurieda…)
Pritariu.
Nors mano ir Mariaus pažiūros dažnokai nesutampa (kartais net kardinaliai skiriasi), bet aš Jį nuoširdžiai gerbiu. Rašo tikrai įdomiai ir labai pagarbiai.
Pagarba Jums, Mariau. Ir nepykite dėl mano neoliberalių pažiūrų.
LRT ekrane ne tai reklama, ne tai klausimas
,,Kur prasideda ir baigiasi demokratija. Vytis ar kalvelė?”
O tada adresą nurodo:
– nepatoguskinas.lt/
Užėjau į puslapį, bet nieko susijusio su kalvele ar Vyčiu nepamačiau.
O vakar kažkur (išankstinio balsavimo vagonėlyje?) mačiau užrašą ,,parduok savo balsą”.
Nenoriu vėl veltis į diskusijas. Ypač – su socialistais.
Tik gerb. Mariui rekomenduočiau perskaityti jam gerai žinomą nedidelės apimties knygelę:
F. Hayek “Kelias į vergovę”.
Čia pirmiausia. O po to – psichologinius veikalus, kuriuose atskleidžiama žmogaus prigimtis. Gal tuomet suprasit, kad ŽMOGUS IŠ PRIGIMTIES YRA INDIVIDUALISTAS IR LINKĘS KONKURUOTI SU TOKIAIS PAT, KAIP IR JIS. Visos bendruomenės buvo reikalingos tik tuomet, kai pasaulyje buvo daug agresijos ir santykiai tarp žmonių buvo prastai reguliuojami. Dabar gi tai nebėra būtinybė (bent jau “mūsų paltumose”). Tiesa, žmones labai įvairūs – vieni ekstravertai, kiti – intravertai. Vieniems gal ir reikia bendruomenių, kitiems – gal ir ne. Manau, kad Pasaulyje pakankamai vietos irtiems, ir tiems.
Ir nereiktų manyti, kad uždarų intravertų pasaulis yra mažesnis, nei besiblaškančių ekstravertų.
Tiek daug, kad net adresų nekopijavau (ilgokai užtruktų) – viskas iš tiesos.lt –
DĖMESIO! Per mendax ad astra? –
– Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija
– Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“
– Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai
– Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų privačią žmogaus sferą
– Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą
– Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai
– Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga
Ir tai dar ne viskas. Dar yra krikščioniško požiūrio. Autoriai pasistengė būtent šioms dienoms – šaunuoliai. Tikiuosi, pravers bent akimis permesti.
O Viešpatie! Laisvė siaurina žmogaus pasaulį. Beprotybės viršūnė. Atsisukti į pasaulį reiškia siaurinti savo akiratį, savo pasaulį. Užsidaryti savo kiaute, savo mažytėje valstybėlėje ar tautelėje – reiškia platinti savo pasaulį. Diena – tai tamsa, naktis – tai šviesa. Balta yra juoda, o juoda yra balta. Kuo ne marksizmas-leninizmas, tiksliau jo stalininis variantas?
Laisvė savaime nėra vertybė. Ji nesuteikia žmogui nei didesnio aprūpinimo, nei saugumo, nei kitų žmogui reikalingų dalykų. Siūlau paskaityti anglų ekonomisto Londono universiteto profesoriaus Guy Standing, knygas „Prekariatas: nauja pavojinga klasė“ (2011) ir „Prekariato chartija“ (2014).
Ne laisvė siaurina žmogaus pasaulį, o liberalus požiūris, pagal kurį vienintelė vertybė yra individas, jo laisvės. O kitos socialinės kategorijos, kaip bendruomenė, tauta jo nedomina…
(tokia autoriaus mintis straipsnio pradžioje)
Dėmesio į Alko komentatorių gretas įsimetė kandis – socialistas. Paleckis pasirinko šį puslapį. Manau todėl, kad nori pabendrauti su inteligentiškais žmonėmis. SIŪLAU IGNORUOTI, KĄ JIS BERAŠYTŲ. Kuo daugiau su juo kalbi, tuo daugiau nesąmonių. Tiesiog visa erdvė aplink apvemta.
Ačiū už dėmesį, kuriuo ignoruojate mane 😀
AČIŪ autoriui. Aiškiai ir paprastai atskleistos kai kurios liberalizmo savybės. Kviečiu autorių kuo plačiau paplatinti šį straipsnį, net rajoniniuose laikraščiuose. Mūsų žmonės nuzombinti, ypač jaunimas. Neturi reikiamos įvairiapusės apšvietos. Pagrindinės medijos ir net švietimas liberalų ideologijos gniaužtuose.
nei socialistai nei liberalai savo paciu elgesiu absoliuciai nepalaiko ju paciu skleidziamu ideju kadangi ir vieni ir kiti pusdami migla zmonems i akis patys elgiasi priesingai.
Pinigai, turtai ir asmenines naudos siekima meginama slepti po nieko vertais lozungais ir meginimais juoda paversti balta ir atvirksciai o tos liberalu skleidziamos laisves savokos aniems patiems kaip ir negalioja o is kuklumo mirti anie irgi nesirengia….
Juokinga kad socializmo-komunizmo tevas Karl Marx pats po isvarymo is Vokietijos nuleke ne kur kitur o i kapitalizmo lopsi Britanija ir apsigyveno paciame Londone ir ne kokiame neturtinguju rajone o paciame prabangiausiame Londono rajone ir visai neprastame “nemelyje” o prabangiame….
Netgi palaidotas ne kur nors siaip o prabangiausiose Londono East Highgate kapinese o paminklinis akmuo tikrai ne viena tona sveria…. Todel nereikia stebetis kad ne tik buvusios cccp “proletarai” gyvena Lauru kvartaluose ar prabangiausiuose pamaskves ir kt. vietose milijonu vertes “trobelese”(razlive???)
Panasi padetis ir pas liberalus – pavyzdziui britu liberal demokratu ne tik “grietinele” yra ypac turtingi.
Todel per praejusius rinkimus gavo “net” 1 vieta o i Armonaite labai panasi reksne libdemu vade Jo Swinson is viso nebuvo isrinkta…
Didziausias paradoksas nutiko Britanijoje 2001 -ais kuomet T.Blairo leiboriastai ivede 40% paveldejimo mokesti nekilnojamam turtui o neigaledami jo susimoketi savininkai paveldetojai buvo priversti parduoti kadangi NT kainos issoko labai aukstai.
Idomiausia tai kad visus tuos prabangius namus, pilaites susipirko ne kas kitas o tie patys “kuklieji” leiboristai.
Ex premjero D.Cameron’o zmonos kuri yra artima Elizabeth II giminaite, seimos pilis Lincolnshyre buvo padovanota valstybei kadangi sumoketi 40% nuo desimtis milijonu vertes paveldeto turto neisgalejo net premjeras todel kad pili nesigytu koks nors “kuklus” socialistas, buvo priimtas sprendimas objekta padovanoti valstybei Ir tai ne vienintelis atvejis….
Močiute tau senatvinis marazmas, nesąmones rašai.
Žiū , balševikas jau “daktaru” patapo.
Geriau pasakyk. Kas sugriovė “socialističeskij lager”?
Praėjo tiek dienų, bet vis dar nesupratote, jog PRIVALOTE ATSIPRAŠYTI???