Armėnijos teroristiniai veiksmai prieš Azerbaidžaną. Sustokite, kol nevėlu! (nuotraukos)

Armėnija atakuoja taikius Azerbaidžano miestus, versdama Azerbaidžaną imtis atsakomųjų veiksmų. Pirmą kartą per visą Karabacho karo istoriją Jerevanas pradėjo karinius veiksmus prieš taikius gyventojus, apšaudydamas Azerbaidžano miestus vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis. Jerevanas pažeidžia ne tik tarptautinę teisę, išreikštą jau praradusiomis prasmę ir reikšmę konvencijomis, bet ir nerašytas bendražmogiškas teises ir vertybes, praneša „Eurasiadiary“.

Azerbaidžano ginkluotės arsenalas gerokai lenkia Armėniją. Tiek, kad Azerbaidžanas galėtų dulkėmis paversti pagrindinius Armėnijos miestus. Bet karas su armėnų tauta neįeina į Azerbaidžano vyriausybės tikslus ir planus. Dar daugiau, oficialusis Baku supranta, kad tokiomis teroristinėmis akcijomis, kurios yra N. Pašiniano vyriausybės karinės politikos dalis, bandoma išprovokuoti atsakomuosius veiksmus, siekiant parodyti Europai ir civilizuotam pasauliui naują armėnų genocidą, vykdomą „barbariško Azerbaidžano“ kartu su „janyčarais“. Apie tai visiškai neseniai rašė Margarita Simonian, priekaištaudama N. Pašinianui išduodant protėvių palikimą.

Azerbaidžanas apsiriboja tam tikru karinių operacijų Karabache spektakliu. Jam nereikia karo su armėnų tauta, nes šį karą pradėjo ne azerbaidžaniečiai. Prisiminkime: jau pirmą antitetoristinės operacijos dieną Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija išplatino atvirą keipimąsi į savo šalies piliečius – Kalnų Karabache gyvenančius armėnus. Taikių gyventojų paprašytada atsitraukti nuo karinės infrastruktūros objektų, okupacinės kariuomenės pozicijų ir jų administracinių pastatų.

Azerbaidžanas atakavo tik karinius objektus, inžinerinius statinius, separatistų karių gynybos ešelonus. Be abejo, per karo veiksmus galėjo nukentėti ir civiliai. Juk kulka – kvaila, o durtuvas – protingas.

Tačiau Azerbaidžano armija neturėjo tikslo atakuoti civilius gyventojus, ypač Armėnijoje. Teisėta karinė operacija vyko už Armėnijos taikių gyventojų gyvenamosios zonos ribų – miestuose vaiduokliuose, kuriuose buvo dislokuoti tik Armėnijos armijos kariai. Kaip Armėnija reagavo į antiteroristinę operaciją Baku? Valstybiniu terorizmu! Šiuolaikinėmis balistinėmis raketomis šaudydama į tankiai apgyvendintas vietoves – miegamuosius rajonus, turgų, mokyklas, administracinius pastatus. Vien tik Tartaro mieste buvo numesta daugiau nei 2 tūkstančiai raketų ir bombų! Armėnai šaudo į taikius azerbaidžaniečius, Azerbaidžanas ir toliau šaudo tik į armėnų karius.

Tačiau neseniai Armėnija peržengė raudoną liniją. Jau buvo apšaudomi Baku priemiesčiai. Pasirinktas dar vienas taikinys – Mingečiaūro hidroelektrinė. Armėnija neslepia antižmogiškų ir niekšiškų planų sukelti humanitarinę katastrofą Azerbaidžane. Dievas pasigailėjo, Azerbaidžano oro gynyba veikė profesionaliai. Tačiau panašu, kad N. Pašinianas ir jo aplinka visiškai prarado atsakomybės ribas. Jie bando griebtis paskutinio šiaudelio, bet koko lošimo, kad išvengtų neišvengiamos politinės katastrofos Jerevane.

N. Pašinianas ir jo aplinka turės atsakyti už visus savo nusikaltimus. Ir visų pirma, prieš savo tautą. O kas, jei Azerbaidžano Vyriausybės nervai neišlaikys ir Baku atsakys tuo pačiu neapgalvotu ir neatsakingu būdu? Ar N. Pašinianas ir jo aplinka nesupranta, kas gali nutikti pačiai Armėnijai? Juk regionas primena vieną didelę parako statinę.

Kol nevėlu, N. Pašinianas turi sustoti. Pirmiausia, atsisakyti terorizmo bei keršto ir apsiriboti dabartiniu operacijų spektakliu. Jei N. Pašinianas nuspręs išplėsti karo veiksmus, pirmiausia nukentės pati Armėnija. Sunkiai nukentės! Antra. Galiausiai, turės sutikti su Azerbaidžano ir Minsko grupės sąlygomis ir grįžti prie derybų stalo pagal visuotinai pripažintų „Madrido principų“ formatą.

Ilhamas Alijevas pateikė savo paskutines sąlygas. Besąlygiškas kariuomenės išvedimas iš Azerbaidžano miestų už Kalnų Karabacho zonos ribų. I. Alijevas yra pasirengęs priimti net karių išvedimo planą pagal šalių nustatytą ir suderintą grafiką. Galiausiai, Kalnų Karabacho statuso apibrėžimas Azerbaidžano valstybė sudėtyje. Bet, žinoma, tai ateities klausimas …

Kaip atsako Armėnijos pusė? Dekoratyvinis separatistų lyderis, atstovaujantis tik vienos Karabacho bendruomenės – armėnų – interesams, neatstovauja kitų, išvytų iš jų gyvenamosios vietos – Azerbaidžano civilių gyventojų interesams. Be to, Araikas Arutunianas, remiant N. Pašinianui, nusprendė paversti Azerbaidžano šventovę Karabache, Šušoje, separatistų sostine.

N. Pašinianas ir A. Arutunianas, ko gero, patys to nesuprasdami, paspaudė karo mygtuką savo avantiūriška politika atmesdami azerbaidžaniečių teisę gyventi naujajame Kalnų Karabache. Tai reiškia, kad ketindamas mesti iššūkį Azerbaidžanui įsitraukti į teisingą karą, šis duetas pasirodė šventvagiškesnis ir klastingesnis nei Karabacho lauko vadų Kočariano ir Sargsiano klanas.

Nei vienas Armėnijos lyderis nekalbėjo su Azerbaidžanu taip niekšingai ir žeminančiai. N. Pašinianas ir A. Arutunianas padarė viską, kad karas būtų atnaujintas. Dabar šis duetas griebiasi aktyvaus terorizmo ir raketų atakų prieš Azerbaidžano miestus, bandydamas paskutinėmis jėgomis sustabdyti pergalingą Baku puolimą. Tuo pat metu skelbdami ultimatumą, kad jie kovos tol, kol bus gyvas bent vienas armėnas.

Kyla klausimas – ar patys klausėte armėnų, savo tautos? Ir galiausiai, kaip N. Pašinianas ir A. Arutunianas paaiškins Armėnijos žmonėms raketų atakas iš Azerbaidžano, jei Azerbaidžano nervai neatlaikytų? Sustokite, kol nevėlu!