D. Žalimas: Baltarusijos Konstitucinis Teismas padeda užgrobti valdžią A. Lukašenkai

Kaip žinoma, Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Paskelbtame užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešajame sąraše – per šimtą naujų pavardžių, tarp jų – ir visi dvylika Baltarusijos Respublikos Konstitucinio Teismo (BRKT) teisėjų.

Visi BRKT teisėjai įtraukti į Baltijos šalių nacionalinių sankcijų sąrašą po to, kai šis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. savo iniciatyva priėmė „Konstitucinę teisinę poziciją konstitucinei santvarkai ginti“ (toliau – pozicija). Joje 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykę Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimai pripažinti laisvais, demokratiškais ir teisėtais, o Aliaksandras Lukašenka – teisėtai išrinktu Baltarusijos Respublikos prezidentu. Be to, Koordinacinės tarybos sudarymas ir veikla paskelbta antikonstituciniais, dėl to jos narius pradėta persekioti, kai kurie iš jų šiuo metu yra suimti. Pozicijoje BRKT perspėjo Baltarusijos visuomenę, kad piliečiai jau pasinaudojo demokratija ir konstitucine teise pareikšti savo politinę valią, išrinkdami šalies prezidentą, todėl dabar už bet kokius bandymus „pakeisti konstitucinę santvarką ir siekti bet kokiu būdu užimti valstybės valdžią“ baudžiama pagal įstatymus.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, teisiniu požiūriu įvertinęs minėtą poziciją, pabrėžė, kad BRKT, turintis saugoti konstitucinę santvarką ir Konstitucijos bei teisės viršenybę, priimdamas poziciją pats padarė akivaizdų ir sunkų Baltarusijos Respublikos (toliau – BR) Konstitucijos ir bendrojo teisės viršenybės principo pažeidimą.

„Visų pirma, BRKT apskritai nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymus neturi kompetencijos tvirtinti rinkimų rezultatų ir spręsti dėl visuomenės institucijų ir asociacijų konstitucingumo. Be to, BRKT nesuteikta įgaliojimų savo iniciatyva priimti tokį aktą kaip pozicija, kuria išreiškiama BRKT nuomonė aktualiais konstituciniais, teisiniais ir politiniais klausimais. Taigi BRKT akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, priimdamas tokio turinio ir tokios formos aktą, – teigia D. Žalimas. – Kita vertus, žvelgiant iš esmės, rinkimų rezultatų teisėtumas ir Koordinacinės tarybos nekonstitucingumas konstatuotas neatlikus jokio faktų tyrimo ir nepateikus jokių konstitucinių argumentų. Toks sprendimas yra neadekvatus ir netgi priešingas faktinei padėčiai, akivaizdžiai nedera su bendruoju teisės viršenybės principu, kuris visuotinai suprantamas kaip neatskiriamas nuo demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos. Apskritai pozicija prieštarauja ne tik konstituciniams teisės viršenybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principams, bet ir mažiausiai dešimčiai Baltarusijos Konstitucijos straipsnių, todėl BRKT prisideda prie šalies konstitucinės santvarkos pagrindų griovimo.

D. Žalimas pažymi, kad, atsižvelgiant į steigiamuosius Koordinacinės tarybos aktus, ši taryba yra atstovaujamojo pobūdžio pilietinės visuomenės institucija, kurios misija – teisės viršenybės ir demokratijos (at)kūrimas šalyje įveikiant gilią politinę ir konstitucinę krizę, kilusią dėl akivaizdžiai nesąžiningų prezidento rinkimų; šiai misijai įgyvendinti Koordinacinė taryba siekia tokių tikslų kaip politinių represijų prieš pilietinę visuomenę nutraukimas, prezidento rinkimų pripažinimas negaliojančiais ir naujų rinkimų surengimas vadovaujantis tarptautiniais demokratinių rinkimų standartais.

Pasak D. Žalimo, Koordinacinės tarybos įsteigimas ir veikla yra paskutinė taikios pilietinės savigynos nuo valdžios savivalės priemonė. Įprastos demokratinėje valstybėje teisminės rinkimų teisėtumo kontrolės priemonės Baltarusijos žmonėms yra neprieinamos, kaip rodo šios šalies Aukščiausiojo teismo atsisakymas net nagrinėti skundus dėl rinkimų rezultatų klastojimo. „Savaime suprantama, kad tokios demokratinę konstitucinę santvarką ginančios pilietinės visuomenės institucijos kaip Koordinacinė taryba uždraudimas neatitinka būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijaus, kuris yra būtina tokių konstitucinių laisvių kaip saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės ribojimo teisėtumo sąlyga“, – pabrėžia D. Žalimas.

Pasak D. Žalimo, kadangi pozicija neturi jokio konstitucinio ir teisinio pagrindo, ji turi būti suvokiama kaip politinis aktas – A. Lukašenką palaikanti politinė pozicija, kuri įrodo visišką BRKT priklausomybę nuo šio asmens. Be to, esant dabartinei faktinei padėčiai, BRKT pozicijos priėmimas, kaip ir panašūs Centrinės rinkimų komisijos bei Aukščiausiojo teismo aktai, kuriais patvirtinti suklastoti prezidento rinkimų rezultatai ir atsisakyta juos tikrinti, turėtų būti vertinami kaip pagalba A. Lukašenkai užgrobiant valstybės valdžią, t. y., pagal BR Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį, kaip pagal įstatymą baustinas aktas, kuriuo siekiama pakeisti konstitucinę santvarką ir perimti valstybės valdžią smurtinėmis priemonėmis ir darant kitus įstatymų pažeidimus.

„BRKT pozicija yra savivalės aktas. Todėl pagal bendrąjį teisės principą, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, pozicija negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ji negali legitimuoti A. Lukašenkos. Ji taip pat negali suteikti teisinio pagrindo represijoms prieš Baltarusijos žmones, protestuojančius prieš nesąžiningus rinkimus ir reikalaujančius naujų rinkimų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn Koordinacinės tarybos narius ar kitus asmenis, dalyvaujančius Koordinacinės tarybos veikloje ar su ja susijusius“, – sako D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo pirmininko prof. dr. D. Žalimo nuomonę dėl BRKT „Konstitucinės teisinės pozicijos konstitucinei santvarkai ginti“ konstitucingumo ir teisinių pasekmių anglų kalba galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje: https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2020/10/opinion-belaruscc.pdf.