V. Vižinis. Apie Baltarusijos revoliucijos veidą

Kaip ir kiekviena revoliucija apibūdinama vienu žodžiu, Baltarusijos revoliucija irgi, tačiau vadintina ne gėline, spalvine, dainuojančia. Ji ypatinga savo moteriškumu.
Jei ankstesni vis retėjančios, smulkėjančios, tirpstančios, besiskaldančios opozicijos lyderiai vien vyrai, tai dabartinių protestų vairą laiko tvirtos ir gražios moterys.

Baltarusijos diktatoriui, dešimtmečiais gebėjusiam grubiai slopinti bet kokią ryškesnę opoziciją, tai visiškai netikėtas reiškinys ir ką su tuo daryti kol kas jam nežinoma.
Viena – tvarkytis geležine jėga be skrupulų su vyrais, sodinti, mušti, šantažuoti, pradanginėti be žinios, kita – lyderiai moterys, kurių negali mušti visuotinėje filmavimo telefonais eroje, ir kurias iki tol buvo stengiamasi palaužti tik psichologiškai, netaikant žvėriško fizinio poveikio.

Tačiau kai dešimtys tūkstančių moterų išeina į gatves, prie kiekvienos nepastatysi po KGB pareigūną, šnabždantį grasinimus į ausį.

Baltarusiai rado gana efektyvų būdą veikti patriarchalinėje visuomenėje, esant patriarchaliniam režimui ir diktatoriui, kurio vyriškumas – savybė, nekelianti niekam jokių abejonių, o kai kuriems ir susižavėjimą.

Tikras „Mužik“, rytiniai kaimynai šį žodį naudoja vyriškumui pabrėžti. Lietuvoje gi – storžieviškumui. Nors gal žodžio prasmės nėra labai toli viena kitos.

„Mužik“ diktatorius pozicionavo savo vyriškumą žiniasklaidoje kaip begalėdamas – prie bulvių maišų laukuose, su dalgiu ir su aktoriumi Depardje, šalia pabrėžtinai jo sūnūs. Natūralu, jog diktatoriui šastelėjo „batios“ pravardė.

Ir štai, sumaniai protestuotojų polittechnologams nusprendus, „batia“ patenka į savo įvaizdžio žabangus – kova su moterimis jam aiškiai nepatogi ir verčianti jaustis netikru.

Berods trečią protestų dienų, kai režimo sargams buvo liepta bet kokiomis priemonėmis pradėti slopinti protestus, į gatvę išėjo vien baltai apsirengusios moterys su gėlėmis rankose ir .. režimas buvo priverstas stabdyti jėgos demonstravimą.

Galiu tik žavėtis šiuo protestų lyderių sprendimu, o ir pats įgyvendinimas, reikalaujantis didelių organizacinių pastangų, buvo nepriekaištingai įvykdytas.

Kraujo liejimas gatvėse sustabdomas, o dar po kelių dienų atsidaro ir į namus paleidžiami pirmomis dienomis sulaikytieji, nešini žinia apie žvėriškumus sulaikymo vietose.

Diktatorius trečiu jausmu suvokė, jog žvėriškai elgdamasis su moterimis jis ne tik sunaikina dešimtmečiais kurtą „rūpestingo ir atsakingo tėvo ar vyro mitą“, bet, o tai kur kas pavojingiau, nuteikia prieš save baltarusius vyrus. Pačią gausiausią, pavojingiausią, fiziškai galinčią veikti visuomenės dalį – tėvus, brolius, sužadėtinius, vyrus.

Stalinas stengėsi sodinti savo sėbrų žmonas, Lukašenkai gi tenka sodinti opozicionierių moterų vyrus.

Režimas padarė didelę klaidą pirmomis protestų dienomis be išimčių sulaikinėjęs ir vyrus, ir moteris. Netrukus pasklidę žvėriškai sumuštų moterų vaizdai ir pasakojimai, itin efektyviai paspartino režimo ardymą.

Patriarchalinėje visuomenėje moters globa neatsiejama vyro pareigos dalis. Ir Baltarusijos protestams vadovaujančios moterys tarsi gyvas priekaištas vyriškąjai daliai. Apgalvotas, sumanytas, gyvai veikiantis.

Juk moterys prašo eiti į gatves, moterys mušamos, jas reikia užstoti, moterims reikia pagalbos, vyriško peties.

Ir opozicionierės lyderės tą pagalbą nenutrūkstamai turi.

Dar nei vienam pasaulio diktatoriui neteko tokia negarbinga dalia – kautis su moterimis. Ir būti niekinamam už tai.

Mažai lietuvių vyrų man prieštaraus – baltarusės gražios. Kai vyksta kova tarp blogio ir gėrio, šiuo atveju gėris dar ir gražus. Labai …