Rugsėjo 10 d. Lazdijuose vyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų išplėstinis posėdis, kuriame vienas iš svarstomų klausimų buvo „Dėl etnografinių regionų heraldikos sklaidos atsižvelgiant ir EKGT patvirtintas etnografinių regionų vėliavų ir herbų naudojimo tvarkas.“
Posėdyje svarstyta Etnografinių regionų heraldikos sklaida atsižvelgiant į EKGT patvirtintas etnografinių regionų vėliavų ir herbų naudojimo tvarkas. EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė pranešė, kad pakeitus Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymus, juose buvo įrašyti etnografinių regionų herbai ir vėliavos, o jų naudojimo tvarkas nustato EKGT.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos gyventojų, organizacijų ir įstaigų, siekdamos parodyti savo regioninę tapatybę, naudoja etnografinių regionų vėliavas ir herbus, EKGT siekia supažindinti visuomenę su etnografinių regionų vėliavų ir herbų naudojimo tvarka.
2019 m. rugsėjo 10 d. buvo patvirtintos etnografinių regionų herbo ir vėliavos naudojimo tvarkos jau yra įkeltos Teisės Aktų registre ir yra viešai prieinamos: Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarka, patvirtinta EKGT 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. TN-8 „Dėl Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkos patvirtinimo“, ir Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarka, patvirtinta EKGT 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. TN-7 „Dėl Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos patvirtinimo“ .
Šiuose teisės aktuose nustatyti Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tikslai ir atvejai, kada jie naudojami, leidimų naudoti etnografinių regionų herbus juridiniams asmenims suteikimo sąlygos, apibrėžtos etnografinių regionų herbų ir vėliavų ypatybės.
Štai, pavyzdžiui, etnografinių regionų vėliavos iškėlimo tvarka nurodo, kad Lietuvos etnografinių regionų vėliavos iškeliamos per tam tikro etnografinio regiono atmintiną dieną miestų aikštėse, prie pastatų, tvirtinamos šalia automobilių. Taip pat etnografinio regiono vėliava gali būti naudojama miestų šventinėse eitynėse, uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose bei sporto arenose, kai per čempionatus, pirmenybes ar varžybas dalyvauja tam tikro etnografinio regiono komandos ar sportininkai.
Etnografinių regionų vėliavos nuolat iškeliamos šalia EKGT būstinės, taip pat gali būti iškeltos prie tam tikram etnografiniam regionui priskiriamų savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų pastatų.
Etnografinių regionų herbai, kaip žinia, naudojami siekiant parodyti regioninę tapatybę, todėl tam tikro etnografinio regiono herbą galima naudoti etnografinio regiono herbiniame antspaude, institucijų ir įstaigų pastatuose, šventėse.
Etnografinio regiono herbas gali būti vaizduojamas jį reprezentuojančiuose suvenyruose ir meno kūriniuose bei leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse. Būtina paminėti, kad juridiniai asmenys, norintys naudoti etnografinio regiono herbą savo oficialiuose dokumentuose, logotipuose ir antspauduose, privalo pateikti prašymą EKGT ir gauti leidimą.
Kol kas Lietuvos etnografinio regiono herbo ir Lietuvos etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkose aprašyti tik keturių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos) heraldiniai ženklai. Mažosios Lietuvos vėliava ir herbas nereglamentuoti, nes nėra baigtas šio regiono heraldinių ženklų kūrimo ir derinimo su LHK procesas.
Štai kaip atrodo patvirtinti etnografinių regionų herbų ir vėliavų etalonai:
Kuršiai kur?
Tai ne tik kuršiai.
Pvz, man apmaudu ir dėl kitų žemių: Sėlos, Žiemgalos, Skalvos. Pvz, Žiemgala tikrai turi savo heraldiką. Teko matyti. Ką tik pagooglinau “Žiemgalos vėliava”. Žalios spalvos, centre mėlynami fone baltas vilkas (ant dviejų kojų) su kardu. Turi ir Žiemgala savo vėliavą bei herbą.
Deja, iš nepatvirtintų pavyko rasti tik Žiemgalos vėliavą. Sėlos ir Skalvos lyg ir nėra. O Kuršo – radau tik Kuršo hercogystės.
Bet dėl Žiemgalos. Juk pilnai pasvalio, Pakruojo, Joniškio ir Akmenės rajonai, o dalinai – Šiaulių, Mažeikių (tik mažas gabaliukas), Radviliškio, Panevėžio ir Biržų rajonai yra istorinė Žiemgala. Tad nereiktų pamiršti ir šio regiono.
Nesutinku su tokiu paskirstymu. Pritariu, kad Žemių pavadinimų per mažai. Čia ne visa Lietuvos praeitis.
Juokas pro ašaras , bet tik vieną Lietuvišką vėliavą pamačiau.
Iš tiesų etnografiniai regionai (ypač – Aukštaitija) neturi tos prasmės, kurią turėjo senosios žemės. Etnografiniai regionai dažnai formuoja silpną identitetą. O jų kultūros bruožai yra nykstantys. Vigi fundamentaliau yra žemės. Pvz., Anglijoje, kituose vakarų kraštuose jos ilikę ir formuojamos ne kultūros bruožų, o identiteto pagrindu.