Rugsėjo 22 d. jau penkioliktą kartą ant piliakalnių, minint Baltų vienybės dieną, sužibs vienybės ugnys.
Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.
1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
2000 metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei, bei bendriems renginiams.
2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770–ąjį jubiliejų, pakvietėme prie sąšaukos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje uždegti ugnis ant piliakalnių, bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir apjungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja. Sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu.
2019 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė virš 200 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose šalyse. Lietuvos–Latvijos vienybės draugijai pasiūlius sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20-21 val. (Lietuvos laiku). Dalyviams siūloma tinkamai paruošti ugniavietę, uždegti ugnį, iškelti vėliavas, sugiedoti tautines giesmes, prisiminti baltų gentis, istoriją, kalbas, papročius. Jei yra netoliese kitų kalvų, ant kurių renkasi bendraminčiai, siūloma iškelti degančias kartis, iššauti fejerverką ar paleisti ugnies žibintus, kad būtų matomi vieni kitų ženklai. Verta prisiminti ir Rudens Lygiadieniui artimų kalendorinių švenčių papročius.
Sąšaukos dalyviai praneša kur bus uždegtos ugnys. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame matosi, kur degs vienybės ugnys ir kas jas uždegs. Žemėlapį lengva surasti internete per paiešką „Baltų sąšauka“. Daugiau žinių apie sąšauką http://www.aukuras.lt/sasauka/.
Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant piliakalnių ar kitose su baltų istorija, kultūra susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes. Šiandien baltų paveldui trūksta įprasminimo ir globos. Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir Šventos Ugnies. Padėkime joms įsižiebti vardan mūsų praeities ir ateities.
Susiję straipsniai:
- Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
- Šiandien vyks baltų vienybės ugnies sąšauka
- Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
- Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
- Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
- Palangoje vyks šventiniai renginiai, skirti Baltų vienybės dienai
- Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalba (video, nuotraukos)
- Baltų vienybės diena bus paminėta ir Jelgavoje
- Baltų vienybės dienai – liepsnojančios skulptūros Juodkrantėje
- R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
- Kultūros ministras Bauskėje sveikino Baltų vienybės dienos dalyvius
- „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
- Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“
- Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
- Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
- Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas
- „Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti
- Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas
- Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui
- Lietuva ir Latvija steigia Baltų apdovanojimą
- Ministras L. Linkevičius Rygoje įteikė pirmąjį Baltų apdovanojimą
- Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes
- Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
- Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
- A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
- Baltijos šalių ir Lenkijos verslą vienijančios organizacijos ragina atverti sienas tarp regiono valstybių
- Atidaroma nauja paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“
- A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
- Baltų vienybė: reali ar mitinė?
- V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
Kiek bent artimiausių mokyklų moksleivių su mokytojais sudalyvauja?
Labai prasmingas renginys, jei jo esmės nemaišytų vokiečio rašeivos primesta ir mūsų istorijos klastotojų `vieningai` priimta sąvoka “baltai”. Anot prof. A Butkaus, ta sąvoka jungia tik lietuvius ir latvius. Tai pripažįstama ir šiame pranešime, jei atidžau paskaitysite. Gi toliau kalbama ir siekima apjungti ir lenkus, ir “gudus”, o tai jau netelpa po baltų sąvoka. Tad gal baikime keliaklūpčiavę preš mūsų istoriją užmarštin varomą sąvoką ir naudokime daug senesnę ir daug mažiau klaidinančią sąvoką “Aisčiai”. Ir rengio prasmė padidėtų, ir skatintų nepamiršti senąją mūsų istoriją.
Keista kažkaip, nors kodėl Lenkija ir Baltarusija įtrauktos (taip supratau pagal 2019 m.), galima suprasti. Bet vis tiek keista, nes ten slavai šiandien ir tiek. Ar ne daug svarbiau būtų stiprinti įtaką Lietuvoje, ypač pažangaus, sąmoningo jaunimo tarpe, taip pat stiprinti ryšius su broliais latviais?
Suprantu, jog žodis Aist, artimas dūšiai. Bet gal Baltai geriau ? Baltai, tai Baltija, tai Baltoji rasė. Nepatinka ? 🙂
“Aisčiai” ar “Baltai” vartosena labiausiai priklausytų nuo temos konteksto. Tačiau ar visada? Lyg ir suprantama, kad aisčių sąvoka kiek platesnė, tačiau neaišku, ar geografine prasme, ar genčių prigimtine, ar kalbos palikimo (semantikos, semiotikos, etc), ar dar kaip nors apibrėžta. Todėl mėginti ką nors “prigydyti” be gilios ir įvairiapusės mokslinės diskusijos bei sutarimo, ko gero, nepavyks. Pavyzdžių apstu, kai kryžiuojami kardai dėl, atrodytų, mažlietuviams aiškesnių dalykų: Klaipėda-Memelis, Danė-Danija-Dangė,..
P.S. Mano ausiai mielesnis būtų aistiškasis, tačiau kada kurį vartoti – nežinau ir panašu, negreitai sužinosiu.
Man ,,baltai” labiau siejasi su kelių pastarųjų amžių laikais užimama teritorija – kai mūsų liko tik prie Baltijos.
Kai sakome ,,baltai”, turime galvoje visus pamarėnus, prūsus. lietuvius, latvius. Kai sakome ,,aisčiai”, turime galvose visas iki Uralo, arabuose ir Europoje gyvenusias gentis. O kaip geriau – tegu daugiau išmanantys pasako.