Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla

Vilmantas Krikštaponis, www.alkas.lt
2020 08 30 07:53
3
V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą.

Kaip tik tuo metu prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, kuriame teko dalyvauti ir P. Plechavičiui. Karo metu jam teko tarnauti carinės Rusijos armijos 5-jame kavalerijos dalinyje. Kovoti teko su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus, jog atkuriama Lietuvos nepriklausomybė, lietuvių kilmės karininkai, tarp kurių buvo ir P. Plechavičius, gerai suprato, jog atsikuriančiai valstybei bus reikalinga ir sava kariuomenė. Tad tų pačių metų liepos 25 dieną, drauge su broliu Aleksandru, irgi karininku, slapčia parvyko į Tėvynę ir apsigyvenęs netoli tėviškės, pradėjo rengti savanorių partizanų būrius kovai prieš raudonarmiečius ir bermontininkus. 1918 m. lapkričio 15 d. Valstybės Taryba P. Plechavičių paskyrė Sedos apskrities apsaugos vadu. Dabar P. Plechavičius savo suburtus partizanų būrius pertvarkė į savanorišką kariuomenę: sudarė pusantros kuopos pėstininkų ir pusę eskadrono kavalerijos. Šis, palyginti nedidelis kariuomenės dalinys, vadovaujamas drąsaus ir sumanaus savo vado, stojo į atvirą kovo prieš „laisvę ant durtuvų“ nešusią bolševikų kariuomenę.

Štai keletas tos kovos pavyzdžių: 1919 m. sausio 4 d. vakare, per bolševikų revoliucinio komiteto posėdį, su trejetu savo karių, P. Plechavičius įsiveržė į Židikus (dabartinis Mažeikių rajonas) ir čia sumušė raudonarmiečius bei vietos ginkluotus bolševikus, kurių tarpe buvo 28 asmenys. Buvo 3 nukauti ir 24 sužeisti. 1919 m. sausio 23 d. įsiveržė į Renavą (dabartinis Mažeikių rajonas) ir sumušė pusę raudonarmiečių kuopos bet turėjo atsitraukti. Bolševikai negalėjo pakęsti P. Plechavičiaus ir jo vadovaujamo dalinio veiksmų, tad nutarė P. Plechavičių nužudyti. Tam tikslui 1919 m. sausio 24 d. jie išplatino atsišaukimą, kuriame siūlyta, jei kas nušaus bei pristatys P. Plechavičių, tam bus sumokėta 300 tūkst. aukso rublių. Tai sužinojęs, 1919 m. vasario 25- 27 dienomis, su savo kariais P. Plechavičius įsiveržė į Sedą (dabartinis Mažeikių rajonas), kur tuo metu buvo 1,5 raudonarmiečių pulko.

Kautynių metu žuvo apie 15 atėjūnų ir žymiai daugiau jų buvo sužeistų. Tuo pat metu 15 P. Plechavičiaus vadovaujamų karių įsiveržė į Žemalę (dabartinis Mažeikių rajonas), kur išvaikė ten buvusias dvi raudonarmiečių kuopas. Ne visada tada P. Plechavičiaus vadovaujamus karius lydėjo sėkmė. Štai 1919m. Sausio 28 d. raudonarmiečiai vėl puolė Sedą, iš kurios buvo priversti pasitraukti P. Plechavičius su savo kariais, palikę 8 savo žuvusius karius. Apie 1919 m. sausio 29 – 30 d. 30 P. Plechavičiaus vadovaujamų karių įsiveržė į Tirkšlius (dabartinis Mažeikių rajonas) ir iš miestelio išvijo raudonarmiečius, bet netrukus ir patys buvo priversti trauktis, nes iš Mažeikių atvyko 2 latvių batalionai. Tačiau netrukus, gavus iš Liepojoje buvusio Vokietijos kariuomenės dalinio vado paramą, P. Plechavičiaus vadovaujami kariai išmušė raudonarmiečius iš Mažeikių ir juos su savo 30 karių išvijo Viekšnių (dabartinis Mažeikių rajonas), Akmenės (dabartinis Akmenės rajonas) ir Kuršėnų (dabartinis Šiaulių rajonas) link. Vėlesniu laikotarpiu P. Plechavičiaus vadovaujami kariai sėkmingai šiuose kraštuose kovojo su bermontininkais, šiems atėjūnams neleisdami išplisti po Žemaitiją.

1919 m. vasario 18 d. P. Plechavičius buvo paskirtas Sedos, prijungiant ir Mažeikius, komendantu, o 1919 m. lapkričio 11 d. ir Mažeikių miesto bei apskrities komendantu.

Pasibaigus laisvės kovoms, ir tada bolševikai negalėjo už patirtus karo metu nuostolius su buvusia padėtimi susitaikyti. Buvo siekiama per savo bendrininkus Lietuvos Socialdemokratų Partijos gretose, P. Plechavičių nuteisti ir nubausti, girdi už per daug žiaurų priešų naikinimą. Teisme kaltinimą palaikė Seimo narė socialdemokratė Liuda Purėnienė. Kai žodis buvo suteiktas kaltinamajam, jis pareiškė: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte.“ Kaltinamasis buvo išteisintas.

Išvijus iš Žemaitijos raudonarmiečius ir bermontininkus, 1920 m. sausio 17 d. P. Plechavičius buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės 5-jį pėstininkų pulką 7-osios kuopos vadu. 1920 m. vasario 13 d. jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. P. Plechavičiui su savo vadovaujamais kariais 1920 metais nepriklausomybės kovose dar teko kovoti su lenkais ties Seinais, Augustavu, Varėna ir kitur.

1920 m.spalio 18 d. P. Plechavičius buvo perkeltas į ulonų pulką, o tų pačių metų lapkričio 6 d. 2-jį ulonų pulką I-jo eskadrono vadu. 1921 m. kovo 30 d. P. Plechavičius su savo vadovaujamu eskadronu dalyvavo iškilmėse perimant iš latvių Palangą. 1920 m. gegužės 17 d. P. Plechavičius buvo paskirtas eiti I-jo raitelių (nuo 1922  m. balandžio 1 d. I husarų pulkas) pulko vado pareigas, 1922 m. kovo 31 d. buvo patvirtintas pulko vadu. 1922 m. rugsėjo 1 d. P. Plechavičiui buvo suteiktas majoro laipsnis.

Plechavičiui, kaip ir kitiems karininkams, teko nuolatos gerintis, gilinant savo profesines žinias. 1923 metais jis porą kartų buvo perkeltas į Daniją. 1924 m. rugpjūčio 15 d. P. Plechavičius baigė Aukštuosius karininkų mokymus Kaune. 1924 m. spalio 15 d. buvo komandiruojamas į Karo akademiją Čekoslovakijoje. 1926 m. rugsėjo 1 d. jis baigė Generalinio štabo akademiją „Škala valečna“ Prahoje. Ją baigus, P. Plechavičius buvo paskirtas Aukštųjų karininkų DLK Vytauto mokymų vadovu.

Kada Lietuvai grėsė pavojus prarasti savo nepriklausomybę demokratinio parlamentarizmo priedangoje ir kada iškilo būtinybė Lietuvoje valdžią keisti kariniu perversmu, 1926 m. gruodžio 17 d. P. Plechavičius buvo prisiėmęs sunkiausias pareigas: vadovavo perversmui, kuris mūsų Tėvynę tąkart išgelbėjo nuo bolševizmo grėsmės.

Po perversmo, 1926 m. gruodžio 31 d. P. Plechavičius buvo paskirtas Vyr. kariuomenės štabo kavalerijos inspektoriumi, o po keturių dienų pradėjo eiti dar ir Generalinio štabo valdybos viršininko pareigas. 1927 m. vasario 28 d. jam buvo suteiktas generalinio štabo pulkininko leitenanto laipsnis, o tų pačių metų rugpjūčio mėnesio 1 dieną buvo paskirtas generalinio štabo pulkininko laipsnis. 1927 m. kovo mėnesio pabaigoje P. Plechavičius buvo išrinktas į Lietuvos karininkų Ramovės seniūnų tarybą ir į prezidiumą. 1927 m. liepos 5 d. jis buvo paskirtas kariuomenės kavalerijos viršininku. Tačiau 1927 m. rugpjūčio 31 d. P. Plechavičius buvo atleistas nuo vadovavimo generaliniam štabui, paliekant tik kavalerijos pulko viršininku. 1929 m. vasario 10 d. P. Plechavičiui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis (1936 m. gruodžio 28 d. laipsnis pakeistas į brigados generolo) ir pačiam prašant paleistas į atsargą.

Dirbdamas kariuomenėje praktiko darbą, mokėdamas lenkų, čekų, rusų, vokiečių bei latvių kalbas, nuolatos P. Plechavičius domėjosi užsienio šalių kariniais pasiekimais ir tai norėjo jei ne įgyvendinti, tai bent pritaikyti Lietuvos kariuomenėje. Tam tikslui jis parengė ir 1928 metais išleido praktikams skirtą vadovėlį „Jojų tarnyba, divizijos eskadronas ir mišri žvalgomoji rinktinė“.

Tarpukario metais P. Plechavičiaus nuopelnai buvo įvertinti. Už pasižymėjimus kovose prieš raudonarmiečius ir bermontininkus dabartinėse Skuodo, Sedos, Mažeikių, Telšių, Kretingos, Akmenės, Papilės bei Kuršėnų apylinkėse, o prieš lenkus – Lentvario, Rykantų, Varėnos, Gardino, Beržininkų, Seinų, Suvalkų, Augustavo bei Jėvio apylinkėse, 1923 metais P. Plechavičius buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-jo laipsnio ordinu, o už kovas prieš bermontininkus, latvių šauliai 1926 metais jį apdovanojo Latvijos gynybos sąjungos bronzos medaliu. O kur dar kiti apdovanojimai? Pirmojo pasaulinio karo metais P. Plechavičius buvo apdovanotas Šv. Jurgio 4-jo laipsnio kryžiumi ir Šv. Onos 4-jo laipsnio ordinu, o tarpukariu: 1928 metais Savanorio medaliu, Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu, Italijos karūnos 2-jo laipsnio ordinu: 1929 metais Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu.

Pažymėtina, jog 1928 metais P. Plechavičiui buvo paskirtas DLK Gedimino 2-jo laipsnio ordinas. Tačiau tų pačių metų gegužės 10 dieną, generolas atsisakė šio ordino, nes anot jo, jį tai „žemina pagal pareigas kitų karių tarpe“. Gyvenant emigracijoje JAV, savo tautiečių 1952 metais P. Plechavičius buvo apdovanotas Amerikos lietuvių legiono garbės ženklu. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tik po kurio laiko nuo jos atkūrimo, P. Plechavičiaus atminimas buvo pagerbtas ir Tėvynėje, nes tik 2004 metais jis tebuvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties). Tuo tarpu Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, valstybės vadovai pirmiau stengėsi valstybiniais apdovanojimais apdovanoti netgi tuos asmenis, kurie bendradarbiavo sovietinės okupacijos laikotarpiu su sovietų slaptosiomis tarnybomis, vykdė genocidą prieš lietuvius bei priešinosi nepriklausomybės atkūrimui. Tai tebesitęsia iki šiol.

Plechavičius pasireiškė ir kaip šeimos žmogus. Vedė. Su žmona Irena, jau pasibaigus laisvės kovoms, susilaukė trejeto vaikų: dukters Irenos bei sūnų Povilo ir Norberto. Savo vaikus išauklėjo dorais žmonėmis bei karštais savo Tėvynės patriotais.

Jei P. Plechavičiaus kolegos karininkai ir kareiviai tik pradėdavo aptarinėti karininkus, pirmoje eilėje Nr. 1 jie statydavo P. Plechavičių. Šiems jis imponavo savo drąsa bei kariška išvaizda: greitos orientacijos, giliai viską apmąstantis, tiesus, raumeningas, plačių pečių, aukštas. Visos tos savybės atitiko visus karininko bruožus.

Tipiškos karininkui buvo ir P. Plechavičiaus charakterio savybės. Jis niekada nesivaržydavo dėl galios ar įtakos, niekam nesilenkdavo asmeninio požiūrio vedamas, niekada nesismulkindavo dėl menkniekių. Paskutiniais nepriklausomybės metais gyveno nuošaliai, niekada ir niekur nesiekdamas išgarsėti. Bet kai tik pašaukdavo pareiga, jis niekada neatsisakydavo jos atlikti ir būdavo visur, kur jo nuomone, jo buvimas lietuviškam reikalui buvo reikalingas.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1940 m. birželio 15 d. P. Plechavičius su artimaisiais pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, 1941 metų vasarą grįžo į Tėvynę. 1944 m. vadovavo Vietinei rinktinei ir sugebėjo pasipriešinti dideliam vokiečių spaudimui ir tik jo dėka Vietinė rinktinė nepateko į frontą. Panaikinus ją, P. Plechavičius buvo gestapo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to į Dancigą (Gdanską), dar po to į Klaipėdą, kol galop buvo paleistas.

Karo pabaigoje ir pokario metais, su savo šeima P. Plechavičius gyveno Vokietijoje. Nuo 1949 metų, kaip ir daugelis lietuvių pasitraukusių nuo raudonojo maro, taip ir Plechavičių šeima apsigyveno JAV, kur gyveno P. Plechavičiaus motina. Gyvendamas Čikagoje, jis nuolatos domėjosi lietuviška veikla ir kultūriniu gyvenimu, o ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla. P. Plechavičius 1950-1959 metais ėjo šios organizacijos valdybos pirmininko pareigas, o nuo 1962 metų buvo jos garbės nariu.

Grįžtant atgal, pravartu pažymėti tai, jog analogiškai kaip ir gen. Petrą Kubiliūną, sovietų slaptosios tarnybos planavo P. Plechavičių pagrobti ir iš Vakarų Vokietijos išvežti jį į sovietų zoną. Tam tikslui buvo užverbuotas buvęs Kauno miesto komendantas Juozas Mikuckis, kuriam buvo pavesta nugirdyti P. Plechavičių ir jį pagrobti. Tačiau tai neįvyko tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Mirė P. Plechavičius 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje ir buvo palaidotas tenykštėse lietuviškose Šv. Kazimiero kapinėse.

Generolo Povilo Plechavičiaus atminimas gyvas išliko iki mūsų dienų. Apie jį buvo parašytos ir JAV bei Lietuvoje išleistos dvi autorinės monografijos. 2008 m. spalio 4 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo atidengtas jam skirtas paminklas (autorius Juozas Šlivinskas, architektas Kęstutis Linkus). Norisi tikėti, kad šis Lietuvos kariuomenės kūrėjas ir savo Tėvynės gynėjas visada gyvas išliks savo Tėvynę ir jos laisvę mylinčių lietuvių širdyse. Amžina Jam Šlovė!

Šaltiniai:

  1. Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23. – P. 119.
  2. Gen. Povilas Plechavičius. – Brooklyn, 1978. – P. 300.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo nariai prašo įamžinti generolo Povilo Plechavičiaus atminimą
  2. Seime bus paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės (tiesioginė transliacija)
  3. Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės
  4. P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas
  5. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  6. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  7. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  8. Šiandien prasidės Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai
  9. A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V)
  10. A. Verkelis. Svetimi didvyriai (VI)
  11. Prof. Liudas Mažylis pristato virtualią parodą „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“
  12. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  13. Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
  14. 2016-uosius numatoma paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais
  15. Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas
  16. Paminklą dr. Jonui Basanavičiui žadama atidengti per Tautos patriarcho gimtadienį
  17. Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas
  18. R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?
  19. R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą
  20. Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką
  21. Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Gediminas Martišius says:
    6 mėn. ago

    Tikras Lietuvos patriotas. Apie jo gyvenimą ir kovas turėtų būti daugiau kalbama Lietuvos karo akademijos kariūnams, šauliams, savanoriams.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 mėn. ago

      Labai teisingas , Tamstos, siūlymas.

      Atsakyti
    • !!! says:
      6 mėn. ago

      Šauliai ir savanoriai manau kad žino kas yra Plekavičius…turėtų būti jau mokykliniuose vadovėliuose kaip GENEROLAI išgelbėjo Lietuvą 1926m nuo stalino,,saulės”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

2021 02 04
Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

Netekome istoriko, žinomo visuomenininko, sąjūdininko Romo Batūros

2021 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1241; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 613; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
15
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai