Pastarosios vasaros Lietuvoje pasižymi tiek pakilusia oro temperatūra, tiek vėjuotais ir audringais orais. Audrų ir liūčių padariniai keliuose tampa kliūtimis eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ per paskutinius kelis mėnesius nuo kelio šalino daugiau kaip 150 įvairių kliūčių. Rekordas – per parą gauti 25 pranešimai.
„Sudėtingos oro sąlygos – iššūkis ne tik vairuotojams, bet ir kelių tarnyboms. Esame įsipareigoję užtikrinti saugų eismą keliuose, todėl tenka reaguoti į situaciją greitai ir koordinuotai, dažnai pasitaiko situacijų, kuomet darbuotojai jau būna baigę savo darbo laiką – tokiu atveju būtina suorganizuoti komandą. Sunkiausia užduotis – kliūtis įveikti tamsiuoju paros metu, gausiai lyjant ar pučiant stipriam vėjui visoje Lietuvoje. Su tokiomis situacijomis pastaruoju metu susiduriame vis dažniau”, – teigia Kelių priežiūros valdymo centro (KPVC) vadovas Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Kliūtys kelyje – žala keliams ir eismui
Daugiausiai pasitaikančių trikdžių keliuose yra medžiai, užkrentantys ant kelio važiuojamosios dalies. Taip pat po liūčių keliuose būna didelės išplovos. Išplovos neretai pasitaiko ir šalikelėse, nuokalnėse, įkalnėse – ten kur vanduo susikoncentruoja. Didelis gūsingas vėjas dažnai pridaro žalos kelio ženklams ar skydams, stovintiems kelyje.
„Yra pasitaikę atvejų, kuomet audros metu, dėl didelio debito vandens prisineša įvairiausių susikaupusių nešvarumų. Dėl to vandens kiekis ženkliai padidėja ties pralaidomis ir jas užkemša šakomis bei visais kitais nešvarumais, kurie būna nešami vandens srovės. Yra pasitaikę ir tokių situacijų, kai vandens lygis pakilo virš kelio ir sugadino dangos konstrukciją, dėl ko ji buvo nuplauta bei atsirado kelio pločio išplova, o kelias tapo nepravažiuojamas. Dažnai žemose vietose, kur kelias yra iškasoje ar nedideliame pylime, smarkios liūties metu būna užtvindomos kelio atkarpos dėl ekstremalaus vandens debito, o drenažiniai šuliniai tokiomis sąlygomis nespėja sugerti viso vandens, tokiose vietose patartina pasirinkti saugų greitį. Žinoma, po kurio laiko padariniai nuslūgsta”, – pasakoja K. Sakalauskas.
Kaip pažabojami gamtos padariniai?
Gavus pranešimą apie artėjančią audrą, kelių tarnybos yra perspėjamos, kad galėtų iš anksto pasiruošti operatyviam kliūčių šalinimui.
„Sulaukę informacijos apie kliūtį kelyje, kelininkai vyksta į įvykio vietą. Jeigu atsiradusios kliūties atsakingas darbuotojas patraukti negali, tuomet jis užtikrina eismo reguliavimo priemones ir sudeda reikiamas eismo reguliavimo priemones dėl eismo dalyvių saugumo. Jeigu kliūtį darbuotojas patraukti gali – tuomet ji yra patraukiama. Bet kokiu atveju kliūtis kelyje turi būti pašalinama per 1 – 6 valandas, priklausomai nuo kelio priežiūros lygio”, – tvirtina AB „Kelių priežiūra” atstovas.
Kaip elgtis kelyje pamačius kliūtį?
Pagal kelių eismo taisykles (KET) eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Tokiu atveju, jeigu nėra įmanoma pašalinti, eismo dalyviai turėtų skambinti į Eismo informacijos centrą – 1871.
Jo, tai didžiulė nac. problema…NATO tankai negalės pravažiuoti.
Taip ir bus, kol pakelėse ir gatvėse bus kertami ne medžiai, kur jau savo amželį nugyveno ir stipresnės liūties ar vėjo neatlaikys, bet būtent jauni, tvirti, baldų ir ktk. gamybai tinkami medžiai.
Šeštadienio „Respublikoje“ skaitykite: Miškų genocidas tęsiasi
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/sestadienio_respublikoje_skaitykite_misku_genocidas_tesiasi/