Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kelia klausimą dėl miestuose kursuojančio viešojo transporto nuostolių atlyginimo. Vyriausybė gana dosniai skiria lėšų kitoms nuo karantino nukentėjusioms sritims, taip pat investuoja į ekonomikos skatinimą, tačiau nenori matyti problemų, kurios iškilo keleivių vežėjams, o kartu su jais – ir socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą užtikrinančioms savivaldybėms.
Dviejų didžiųjų miestų merai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad visos šalies savivaldos vardu būtų inicijuojama diskusija su Vyriausybės atstovais dėl miestų keleivių vežėjų patirtų nuostolių atlyginimo (kompensavimo). Kaip žinia, šalyje paskelbti karantino apribojimai turėjo įtakos miestų autobusų parkų veiklai. Norint išlaikyti saugius atstumus, tam tikru laikotarpiu autobusuose buvo galima vežti tik 50 proc. keleivių. Viešuoju transportu vykstančių žmonių srautai žymiai sumažėjo. Savivaldybių prievolė yra užtikrinti keleivių judėjimą, taip pat, įstatymai sako, kad savivalda privalo atlyginti (kompensuoti) ir lengvatinį keleivių vežimą, taigi ši piniginių (finansinių) nuostolių našta tiesiogiai gula ant miestų pečių.
Vadovaudamosis Vyriausybė nutarimu, savivaldybės kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamos atlyginti (kompensuoti) dėl keleivių vežimo mieste karantino sąlygomis patirtus nuostolius. Nors valstybės parama jau skaičiuojama ir dėl pandemijos nukentėjusiems verslams, papildomos lėšos naudojamos įvairiausiose viešojo gyvenimo srityse, tačiau Finansų ministerija atsisakė prisidėti prie keleivių vežimo nuostolių atlyginimo.
Palaikydama Visvaldo Matijošaičio ir Artūro Visocko pastangas (iniciatyvą), Lietuvos savivaldybių asociacija raštu kreipėsi į Vyriausybę, pabrėždama, kad Finansų ministerijos elgsena (pozicija) šiuo klausimu yra nepriimtina ir prašydama kuo greičiau apsvarstyti galimybę keleivių vežėjų netektis atlyginti (kompensuoti) valstybės iždo (biudžeto) lėšomis.
