Seimas posėdyje paminės Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70-ąsias metines

Rugsėjo 23 d., 10 vl. Seimo posėdyje bus minimos Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70-osios metinės.

Renginyje kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys, buvęs Kauno geto kalinys Tobijas Jafetas. Taip bus rodomas pokalbio su buvusia Kauno geto kaline Polina Zingeriene vaizdo įrašas.

Kauno getas įkurtas 1941 m. Vilijampolėje. Jame buvo uždaryta apie 30 tūkst. asmenų, kurių dauguma buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti. Nuo karo pradžios iki geto įsteigimo (1941 m. rugpjūčio 15 d.) Kaune galėjo būti nužudyta apie 8 tūkst. žydų. Masinės žudynės buvo tęsiamos ir po geto įsteigimo. Žydai buvo žudomi Kauno IV ir IX fortuose. Didžiausia žudynių akcija surengta 1941 m. spalio 29 d. IX forte: jos metu sušaudyta 9200 žydų. Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduotas – pastatai sudeginti, 6-7 tūkst. žydų išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas (Dachau, Štuthofą ir kt.), apie 1 tūkst. buvo nužudyta geto likvidavimo metu; išsigelbėjo tik 300-400 geto kalinių. Karo pabaigos nacių koncentracijos stovyklose sulaukė vos keli šimtai Kauno žydų.

Šiauliuose buvo įrengti du getai, pradėti steigti 1941 m. Getui buvo parinktos dvi vietovės: Kaukazas (Šiaulių priemiestis) ir ruožas tarp Ežero ir Trakų gatvių. Galutinai žydų perkėlimas baigtas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Abiejuose getuose atsidūrė apie 4 000-5 000 žydų. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas. Keli tūkstančiai žydų keturiais etapais pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Karo pabaigos sulaukė 350-500 Šiaulių žydų. (Parengta pagal Arūno Bubnio straipsnius).

Minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, LRT Kultūros kanalu ir per LRT radiją.