Vieni aistrą aviacijai jaučia jau nuo vaikystės ir tiksliai žino, kad jų darbas ateityje bus susijęs su šia sritimi, kitus ši sritis sužavi vėliau, tačiau lygiai taip pat stipriai. Vis dėlto išgirdus apie norą sieti ateitį su aviacija, dažniausiai pirma kilusi mintis būna apie lėktuvo piloto profesiją, tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas skrydžių vadovo specialybe, kuri garantuoja ne tik darbo dinamiškumą, bet ir perspektyvias karjeros galimybes.

VĮ „Oro navigacija“ Vilniaus skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas Donatas Žibutis, taip pat atsakingas už VGTU Antano Gustaičio Aviacijos institute vykdomos skrydžių valdymo studijų programos studentų praktikų dėstymą ir vertinimą, pasakoja, kad stojančiųjų į šią studijų programą skaičius kasmet skiriasi.

„Skrydžių valdymo studijų trukmė – penki metai, jas baigę studentai įgyja magistro laipsnį. Pastaraisiais metais susidomėjimas šia studijų programa pamažu auga: pavyzdžiui, šiemet trečiame kurse yra 11 studentų, o ketvirtame – 14. Šiais metais skrydžio valdymo studijų programą pabaigė 16 studentų. Studentų skaičius kinta ir studijų metu, kadangi kartais dalis jų supranta, jog ši profesija – ne jiems“, – pastebi D. Žibutis.

Anot pašnekovo, norintys stoti į skrydžių valdymo studijų programą, turi pasižymėti nepriekaištinga sveikata: stojantiesiems reikalingas 3-ios (arba 1-os) klasės sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda ir sveikatos patikrą atlieka vienintelis Aviacijos medicinos centras, įsikūręs Vilniuje. Atvykstant į Aviacijos medicinos centrą, reikia turėti šeimos gydytojo pažymą apie 5 metų sveikatos būklę, taip pat Priklausomybės ligų centro bei Psichikos sveikatos centro pažymas. Po to atliekamas nuodugnus sveikatos būklės patikrinimas, kurio metu pildoma išsami anketa apie asmens bei jo šeimos narių ligas, operacijas, alergijas.

Taip pat būsimi studentai turi išlaikyti profesinio tinkamumo testą, kuriuo patikrinama, ar norintys studijuoti turi šiam amatui reikalingų charakterio savybių ir gebėjimų, tokių kaip dėmesio sutelkimas į atliekamas užduotis, jausmų tvardymas, gera erdvinė orientacija, lankstumas sprendimų priėmime. Testas vyksta trimis tarpsniais: pirmajame, griežtai ribojant laiką, kandidatai atlieka užduotis grupėje, antrajame kandidatai atlieka tris asmeninius testus, o trečiajame – vyksta pokalbiai su kiekvienu komisijos nariu.

D. Žibutis atkreipia dėmesį, jog pirmus dvejus metus universitete studentai daugiausia mokosi bendrųjų universitetinių chemijos, matematikos, fizikos ir kitų dalykų. Trečiame kurse, prasidėjus profesinei praktikai, studentai turi galimybę išbandyti studijuojamą specialybę tiesiogiai.

„Praktikai skrydžių valdymo bokšte yra skiriama 60 valandų, iš kurių 38 valandas studentas mokosi būsimos profesijos pagrindų – įvairių procedūrų, taisyklių, pavyzdžiui, kaip išvengti konfliktinių situacijų, o likusios 22valandos yra skiriamos žinių gilinimui apie nestandartines arba avarines situacijas. Ketvirtame kurse oro uosto prieigų skrydžių vadovo praktikai yra numatytos 76 valandos, o penktame – 70 valandų, kurių metuįgyjama regiono skrydžių vadovo kvalifikacija“, – sako pašnekovas.

Palangos skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas Paulius Kripas, baigęs VGTU Antano Gustaičio Aviacijos institutą 2016 metais, pabrėžia didelę profesinės praktikos reikšmę universitete.

„Įdomiausi studijų metai prasidėjo nuo trečiojo kurso, kadangi buvo dėstomos konkrečiai su būsimu darbu susijusios studijų disciplinos, taip pat tiek treniruokliuose, tiek Kyviškių aerodromo skrydžių valdymo bokšte atlikome profesinę praktiką, kuri leido susipažinti su skrydžių vadovo darbu iš arčiau ir suprasti, kokia yra ta tikroji aviacinė duona“, – prisimena P. Kripas.

Skrydžių vadovo profesija – ne kiekvienam

P. Kripas išskiria kelias būtinas charakterio savybes skrydžių vadovo darbui: „Kiekviena skrydžių vadovo darbo diena yra labai kintanti ir visiškai skirtinga, todėl kasdien susiduriama su naujais iššūkiais. Apskritai, skrydžių vadovo profesija pasižymi kūrybiškumu, kadangi kiekvienam kebliam įvykiui yra daugybė sprendimo būdų, kurie nors ir skirtingi, visi gali būti teisingi. Vis dėlto tokia darbo specifika kelia nemažą įtampą, todėl sugebėjimas valdyti įtampą yra svarbi šio amato dalis. Iš tikrųjų, neeilinių įvykių metu svarbiausia susitelkti į sprendimų paiešką, kadangi tai geriausiai padeda suvaldyti įtampą“, – teigia pašnekovas.

Kalbėdamas apie skrydžių vadovų darbo metu patiriamą įtampą, D. Žibutis pabrėžia pasitikėjimo savimi ir psichologinio atsparumo svarbą. Pasak jo, nemažiau svarbus ir nesavanaudiškumas bei gebėjimas dirbti bendruomenėje, kadangi visi Lietuvos oro erdvę prižiūrintys skrydžių valdymo centrai glaudžiai bendradarbiauja.

„Ne vienerius metus dirbantys skrydžių vadovai dėl sukauptos patirties dažniausiai tokios įtampos ir spaudimo nebejaučia. Svarbu tai, kad įtampos suvaldymas yra itin asmeninis dalykas, todėl vieno sprendimo kaip tai padaryti nėra. Vis dėlto studentams, kurie ateina atlikti praktikos, visuomet primenu – tu žinai taisykles, žinai, ką ir kaip reikia daryti, todėl pasikliauk savo jėgomis ir daryk“, – dalinasi D. Žibutis.

Aistra aviacijai – dažnai lemiantis veiksnys

Pasak Palangos skydžių valdymo centro skrydžių vadovo Pauliaus Kripo, rinktis skrydžių vadovo amatą dažniausiai paskatina didžiulė aistra aviacijai, tačiau kitas svarbus veiksnys – pomėgis spręsti sunkumus ir kylančius iššūkius. Nuolat kintančios darbo aplinkybės užtikrina iššūkių gausą, todėl šis amatas nėra nuobodus.

„Daugybę kolegų į šią profesiją atvedė didžiulė aistra aviacijai, kuri nesvetima ir man pačiam. Skrydžių vadovo specialybe susidomėjau dar būdamas mokykloje, kai ekskursijos metu lankėmės Palangos aerodrome, kuriame buvome pakilę į skrydžių valdymo bokštą. Tik pakilęs į jį iškart supratau, kad čia mano vieta – sužavėjo visa įranga, ypač ekranuose matomi skrendantys lėktuvai, taip pat skrydžių vadovai, kurie kaip darbo įrankį profesionaliai naudojo anglų kalbą. Visa tai padarė labai didelį įspūdį, todėl nusprendžiau, kad ši profesija yra mano pašaukimas“, – prisimena pašnekovas.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS