Lietuvą su pasauliu jungiančių oro uostų darbas priklauso nuo įvairių įvykių, kuriuos neretai nulemia orai, ypač žiemos metu. Pavyzdžiui, šį sausį Europoje žiemos sukelti iššūkiai sutrikdė didžiausių oro uostų darbą Vokietijoje, o Norvegijoje dėl stiprios pūgos ir gausaus snygio Oslo oro uostas buvo visiškai uždarytas. Sudėtingos situacijos užsienio oro uostuose arba pavojingos vietinės oro sąlygos sukelia grandininę reakciją ir gali daryti įtaką Lietuvos oro uostų Vilniuje, Kaune ir Palangoje veiklai.
Tokių pavyzdžių pirmąjį šių metų mėnesį nestigo visoje Europoje. Į žemyną atslinkusi arktinių orų banga sukėlė iššūkių Frankfurto oro uostui, kur per parą buvo atšaukta apie 700 skrydžių, o tai paveikė per 110 tūkst. keleivių. Dėl smarkios pūgos Oslo oro uostas Norvegijoje buvo visiškai uždarytas, snygis sostinės regione taip pat sutrikdė traukinių eismą ir kito viešojo transporto paslaugas.
Šie atvejai rodo, kad stichija gali sutrikdyti net didžiausių ir technika puikiai aprūpintų oro uostų darbą. Be to, žiemos sezonu į procesus įsijungia daug kitų orlaivių aptarnavimo mechanizmų, kuriems tenka skirti papildomo laiko. Be abejonės, tiek oro linijų bendrovės, tiek oro uostuose dirbančios komandos yra pasirengusios spręsti šiuos nesklandumus, tačiau keleivių ir įgulų saugumas visada yra ir bus svarbiausias.
Lietuvos oro uostų specialistai pasidalino tuo, kada ir kaip yra ruošiamasi žiemos metui ir kokios pastangos dedamos, kad lėktuvai kiltų ir nusileistų laiku.
Žiemai ruošiamasi vasarą
Nepalankios oro sąlygos yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žiemą sutrinka skrydžiai Europoje. Skrydžiai paprastai vėluoja, yra atidedami ar atšaukiami, kai oro uostuose siaučia pūga, itin didelis snygis, pučia neįprastai stiprus šoninis vėjas. Staigiai susidarantis plikledis taip pat priskiriamas prie aviacijai pavojingų reiškinių, nes dėl to suprastėja lėktuvo ratų sukibimas su tako danga.
Lietuvos oro uostai yra prižiūrimi visą parą septynias dienas per savaitę, o žiemos iššūkiams yra pasirengiama dar pavasarį ar vasarą: įsigyjama reikiamų priemonių, atnaujinama technika ir jos pajėgumai. Prieš žiemos sezoną visada atliekama oro uostuose veikiančios technikos patikra, perkama papildomų priemonių, rengiami papildomi žiemos operacijų mokymai.
Oro uostuose veikia ir nemažai technologijų, kurios padeda čia ir dabar įvertinti išorines sąlygas. Pavyzdžiui, ir Vilniaus, ir Kauno, ir Palangos oro uostuose nuolat veikia įrenginiai, kurie matuoja labai svarbų parametrą – dangos sukibimo koeficientą. Jie duoda žinią oro uoste esančias tarnybas ir orlaivių įgulas, kokios sąlygos yra aerodrome ir kilimo–tūpimo take.
Kad skrydžiai būtų saugūs, oro uostuose lėktuvai šaltuoju metu yra nuledinami ir padengiami specialiomis medžiagomis, todėl oro linijų bendrovėms tenka apskaičiuoti ir atsižvelgti, kiek gali trukti orlaivio šios procedūros prieš išriedant į pakilimo taką.
Vienu metu gali veikti 14 įrenginių
Lietuvos oro uostai oro prognozes ir aerodromo dangų būklę stebi realiu laiku. Kad nesusidarytų ledas, aerodromų takai visada prevenciškai padengiami specialiu reagentu. Skirtingai negu gatvėse, valyti sniegą oro uostuose pradedama iškart, vos tik ima snigti.
Bendrovės duomenimis, vien Vilniaus oro uoste žiemos sąlygomis vienu metu gali dirbti apie 14 specialios ir oro uostams pritaikytos technikos vienetų: sniego valymo automobiliai, aerodromo dangų nuledinimo automobiliai, žiburių valymo įranga, sniego rotorius, sniego krautuvai ir savivarčiai. Šios technikos turi dirbti labai sparčiai ir suderintai, dėl to mašinos yra specialiai pritaikytos darbui oro uostuose – yra didesnių gabaritų, našesnės, vienu metu gali atlikti daugiau veiksmų.
Vis tik, kai žiema užgula gausiais krituliais ir galinga arktine jėga, tuomet belieka vienintelis sprendimas, galiojantis net ir pažangiausiems Europos oro uostams – palaukti, kol stichija aprims.
Saugumas – visada svarbiausias
Oro uostų ekspertai taip pat mini ir kitas priežastis, kurios gali sukelti nesklandumų skrydžių tvarkaraščiuose. Tai – operacinės veiklos iššūkiai ir netikėtai kylančios problemos dėl techninių gedimų. Pavyzdžiui, jeigu per orlaivio patikrą prieš skrydį nustatoma techninė problema, oro linijų bendrovė turi atlikti papildomus patikrinimus ar remontą.
Operacinės veiklos iššūkių kyla ir dėl kitų įvairių veiksnių: nuo įgulos tvarkaraščių sudarymo problemų iki bagažo transportavimo ar degalų pildymo sistemos sutrikimų ir kitų priežasčių.
Ne visos oro linijos, nutikus rimtesniam orlaivio gedimui, gali operatyviai atsiųsti kitą lėktuvą, o reikiami papildomi patikros ar tvarkymo darbai gali trukti ir kelias valandas. Natūralu, jog šie procesai daro įtaką skrydžio laikui, nes techninės priežiūros specialistų komandos privalo užtikrinti techniškai tvarkingą orlaivio būklę, kad kiekvienas skrydis būtų saugus.
