Atsikūrusios Lietuvos jaunimo sąjungos pirmininkė Karina Džermeikaitė nurodo, kad peticijos sukūrimą lėmė organizacijos įsitikinimas, jog laisvoje demokratinėje valstybėje neturi būti piktnaudžiaujama padėtimi, įtaka ir politine galia, nes prieš įstatymą visi yra lygūs.
„Pilietinė visuomenė netoleruoja neliečiamumo ir kovoja už lygias galimybes bei visiems vienodą teisingumą. Visi klausimai, kurie kyla visuomenei, turi būti atsakyti, dėl to yra nesuvokiama, kodėl konservatorių pirmininkas G. Landsbergis bei jo sutuoktinė iki šiol nepaaiškino uždarosios akcinės bendrovės bei jai priklausančio sklypo pardavimo už vieną eurą aplinkybių. Jei nėra ko slėpti – kodėl iki šiol nepaaiškinta, kad įmonė kartu su jai priklausiusiu 1.3 mln. vertės sklypu kainavo tik simbolinę kainą? Todėl mes, kaip pilietinės visuomenės dalis, ir norime išgirsti atsakymus bei kviečiame pasirašyti peticiją kitus žmones, kuriems šis atsakymas yra taip pat svarbus,“ – sako Karina Džermeikaitė.
Peticijos.lt paskelbta peticija, kuria pilietiškas jaunimas kviečia visuomenę prisijungti prie iniciatyvos ir kartu paraginti Valstybinę mokesčių inspekciją bei teisėsaugą atsakyti į klausimus, susijusius su sklypo už vieną eurą pardavimu, kuriame šiuo metu statoma Karalienės Mortos mokykla bei „Vaikystės sodas“ darželis. Šių mokyklų bei darželių tinklo steigėja bei savininkė yra konservatorių lyderio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Lietuvos jaunimo sąjunga – Marijampolėje atgaivinta gilias tradicijas istorijoje turinti organizacija. Ją dar Kazio Griniaus laikais šiame mieste įkūrė Lietuvos valstiečių ir liaudininkų sąjunga. Tai jaunoji LVŽS karta, kurios tikslai: puoselėti demokratines vertybes, Tautos tradicijas, skatinti jaunų žmonių užimtumą, organizuotumą, iniciatyvumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, ugdyti pilietiškus jaunus žmones, visuomenės lyderius ir prisidėti prie valstybės ir savivaldos politikos formavimo, atitinkančio kaimo ir miesto žmonių bei jų grupių interesus.
Lietuvos jaunimo sąjungos inicijuotą peticiją galima pasirašyti čia.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.]](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
Kas tai sustabdys??? –
,,To dar nebuvo: Vilnius turės paplūdimį pačiame miesto centre”
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/dar-nebuvo-vilnius-tures-papludimi-paciame-miesto-centre-973467
Paplūdimys LUKIŠKIŲ aikštėje? Virš kapsulių su Laisvės kovotojų pelenais? Ir maudymukais pasipuošęs meras šoks ,,kazačioko” su ,,krakoviaku” kokteilį?
Ar tai suderinama su padorumu, sveiku protu? Ar tam netinka vieta vos už kelių žingsnių, prie Baltojo tilto?
Ar tai nėra PUTINIŠKAS TYČIOJIMASIS iš Kovotojų, iš Tautos istorijos?
Ar tai nėra VIEŠOJO INTERESO PAŽEIDIMAS?
Savo ĮNORIUS bei SIEKIUS šis asmuo finansuoja iš Vilniaus m. kišenės (keliems metas patupdys Vilnių į skolų duobę?). Šis jo RINKIMINIS reklaminis siautėjimas irgi bus iš miesto kišenės apmokėtas
Ką čia nusišnekat. Lūkiškių aikštė ir turėtų būti vilniečių bei miesto svečių paramogų aikšte. Juk praeityje tai buvo turgaus aiškštė. Turgaus, aišku, čia nereikia, bet fontanai, pramogos, kad ir pliažas – tikrai tiktų! Tai gerokai geriau, nei bet kokie monumentai – paminklų jau ir taip per daug.
Atvirai sakant pirmą kart girdžiu apie pliažą Vilniaus centre. Bet jei jis atsiras – bus riebus pliusas Šimašiui. Šaunuolis!
O dėl “Laisvės kovotojų pelenų” – tai ten tokių nėra. Carinės Rusijos okupacijos metu ten buvo vykdomos egzekucijos, sovietmetyje – šalia KGB kalėjimas – tai tiesa. Tačiau nereikia tos aišktės paveersti kažkokia liūdesio zona. Jau ir taip Lietuva nuo tokių zonų kenčia ir jaunimui vis nuobodesne tampa.
Tad pliažas Vilniaus centre – SVEKINTINAS dalykas. Manau, kad dauguma vilniečių, o ypač – jaunimas tikrai tokią Šimašiaus idėją palaikys 🙂
Laisvės kovotojų pelenai ten YRA. Kaip ir iš kur – pasidomėjęs rasite.
Ar užmiršote, kaip viena kapsulė paryčiais buvo pavogta? Ir kur ją rado?
Tiesa, o pats ar esi vilnietis, kad taip rūpi mūsų miesto biudžeto pinigai?
Jei vilnietis – tai gali rūpintis, bet mūsų nuomonė (manau – daugumos vilniečių) priešinga. O jei ne vilnietis – tuomet ne tavo reikalas, kaip mes panaudosi mūsų miesto lėšas!
O dėl viešo intereso – tai bene paties nuomonė ir yra tas “viešas interesas”? Nemanau, kad taip kaip tu manančų yra daug.
Oficialių ceremonialų aikštė valstybės sostinėje, jos centre ir yra viešas interesas.
Neįsivaizduoju, kad aikštėje, kurioje – taip, buvo turgus, bet čia pat buvo ir KARTUVĖS, ir net KAPAI krašte palei bažnyčią buvo, o dabar ir kapsulės su pelenais palaidotos, – neįsivaizduoju, kad šiandien lyg zombiai joje pliki ir tokie ,,šiuolaikiški” vartytumės. Užmiršę (ar nežinodami), kad čia ir mano, ar mano sutuoktinio propropro… buvo žiauriai nubaustas, kad jo paskutinis riksmas per šią aikštę skriejo.
Senovės miestai taip planuoti: centre bažnyčia, teismas, rotušė, nuovada, turgus, o jame bausmių atlikimo vieta – giljotina, kartuvės, nuplakimo vieta. Ir Vilniuje iki dabar liko kalinimo ir tardymo rūsiai pastate kitapus Gedimino pr., o jų sienos ir asla ligi šiol ten kankintų žmonių aimanų ir kraujo įsigėrusios… Tose aikštėse buvo garsinami potvarkiai ir nuosprendžiai, ten žmonės buvo suvaromi žiūrėti, kaip bus įvykdyta bausmė – bus pakartas ar nukirsdintas nusikaltėlis ar sukilėliai.
Lukiškių a. ne šiaip tarp pastatų likusi tuščia erdvė – ji turi savo kraupią istoriją. Ar dar esame pajėgūs tą suvokti, jausti?
Šiandien ji neteko daugelio savo buvusių funkcijų, šiandien iš kitapus gatvės neatvelkamas tardytojų nukankintas prasikaltėlis, kad būtų viešai užplaktas ar pakartas, šiandien aikštei liko tik jos solidžioji funkcija – oficialių iškilmių, ceremonialų, minėjimų aikštė. O visomis kitomis dienomis ji atvira kultūringoms pramogoms, miesto švenčių renginiams, ramiam poilsiui, susitikimams. Inteligentiškam ir subtiliam nesunku atskirti, kur kas nedera ir jis tai priima, kaip savaime suprantamą dalyką. Dar mokykla turėtų vaikams ir tai išaiškinti, jog naktinio klubo ir filharmonijos salės paskirtys skirtingos. Ir kad paplūdimio vietą nusako paties šio žodžio skambesys, nusakantis, jog jo vieta ant kranto natūralios vandenvietės, o ne šalia intensyvios transporto arterijos, kurios skleidžiamos taršos jokie fontanai nesugers.
Gerb. Žemyna,
Taip šią informaciją radau čia pat, Alke:
https://alkas.lt/2018/01/12/laisves-gynejai-pasventino-lukiskiu-aikste/
Tikrai šio fakto nežinojau. Kaip ir fakto, kad Lukiškių aikštės pakraštyje būta kapinaičių. Tačiau jos juk užėmė ne visą aikštės plotą, o tik pakraštį.
Tad iš tiesų būtų prasminga toje vietoje, kurioje palaidota kapsulė – įrengti memorialą, o kapinių vietą išskirti kaip atskirą, geriausiai augmenija apsodintą ir prižiūrimą aiškštės zoną.
Tačiau didžiojoje Lukiškių aikštės dalyje iš tiesų prasminga įrengti pievelę, kur žmones galėtų trumpam nuo darbų atitrūkę (pvz., per ilgesnę pietų pertrauką) pagulėti pievėlėje, pailsėti. PUIKUS PAVYZDYS – BERLYNAS. Ar buvote kada, matete? Nuostabu. Puikia Berlyno praktiką derėtų perkelti ir Vilniui.
Na, kad ier deginsis su maudimukais, o gal net ir nuogi. Kas tame blogo? Ar tai kažkaip pažemintų žuvusiųjų atmintį? Manau, kad tikrai ne nei trupučio. Veikiau jų žygdarbius nuo dabarties labaiu atitolintų rimties zonos (visoje aikštėje) sukūrimas. Tokią aikštę ratu apietu dažnas vilnietis ypač jaunimas. Gal ir neapeitų, bet kirstų iš esmės nesustodamas. Liudesio, memorialinės nuotaikos ir taip Lietuvoje per daug. O kai greta paminklinio akmens žuvisims (laikantis tam tikro pagarbaus atstumo) degintųsi, linksmai šnekučiuotųsi jaunimas – ar tai blogai? Atvirkščiai – tai didelis privalumas, kuris tik paskatintų pagarbą Lietuvos laisvės kovotojams. Juk jiems skirtas memorialas būtų aiškiai matomas ir prižiūrimas, o lankytojų gausa tik padidintų tam dėmesį.
Tad tikrai nereikia didelių memorialinių plotų, ypač – miesto centre. Lūkiškių aikštėje galėtų būti išskirtos kelios zonos (tame tarpe – ir meorialinės), ir vietos skirtos degintis ir t.t.
P.s., nesidomių žodžių kilme, bet kartais pagalvojų, iš kur kilo mūsų Tėvynės pavadinimas? Nuo nedidelės upelės prie Jonavos, nuo žodžio “lietus”? O gal nuo žodžio “liūdnas” – juk taip pat siekasi. Liūdnas kraštas, liudna mūsų visuomenė. Kodėl mes negebame sukurti daugiau linksmesnės, nuotaikingesnės aplinkos?
Visų pirma ši aikštė – ir architektūrinio, ir istorinio paveldo dalis. Vadinasi, jai galioja tam tikros apsaugos normos, taisyklės, o Lietuva įsipareigojo jų laikytis.
Kultūringa tauta laikosi taisyklių, vykdo įsipareigojimus, ir meras, net ir labai neišsilavinęs, nelabai galėtų savo ,,gerą skonį” čia demonstruoti bei tai sau leisti, ką jis jau ten sunaikino ir pridarė.
Žinoma, kitas reikalas, jei savivaldybė užgrobta grupelės tų, kas savo postus asmeniniam turtėjimui naudoja. Tokiu atveju vilniečiai ir LT piliečiai arba laiku pabus ir ATSIIMS mieste valdžią, arba bus per vėlu, senoji Vilniaus dalis iš architektūrinio perlo galutinai virs stiklo ir betono ,,europalečių” sandėliu, kokių pilni Europos ir Azijos didmiesčiai, sandėliuojantys tokiuose savo ,,žmogiškuosius išteklius”. Per vėlai atsipeikėję, dabar vakariečiai plaukus nuo galvų rauna.
Dėl ilgo gulinėjimo čia, aikštėje, – nesuvokiu, už ką ima algas visuomenės sveikatos centras, kodėl tyli, kodėl neuždėjo VETO? Jų pareiga matyti tokius dalykus ir laiku sustabdyti tai, nuo ko mieste dar padaugės plaučių invalidumo.
Apmaudu, kad mūsų švietimo sistema duoda tokį vaisių – baigę net ir aukštąsias mokyklas vaikosi prasto skonio madų, kurias jiems kaip ,,pažangą” bruka tie, kam svarbu ,,mažiausiom sąnaudom didžiausias pelnas” bei nepražiopsoti progos pinigus ,,įsisavinti”. Kad ir prigriozdinus savąja ,,estetika” pigių stiklo bokštų, užgožiančių tikrąsias miesto vertybes.
Kai čia atvykę vakariečiai mūsų gatvėse pamatydavo Sąjūdžio kartos moteris, stebėjosi, ko čia pamatyti nesitikėjo – jų išskirtiniu skoniu, mokėjimu būti ir atrodyti elegantiškai, nors parduotuvės buvo tuščios, arba jose buvo neskoningas, grubus šlamštas.
To meto mūsų moterims vaikytis madų buvo NEORU – jos turėjo SAVO aprangos ir SAVO namų stilių, gebėjo suderinti viską iki smulkiausių detalių ir atrodyti kaip damos. Apmaudu, bet užauginome neorią palikuonių kartą, kuriai ,,garbės reikalas” paversti savo aplinką, savo miestą tokiu, kaip Vakaruose matė. Bet Vakaruose siaučia, deja, ne aukštoji, o masinė ,,kultūra” ir ,,estetika”! Pažįstamas, prieš daug dešimtmečių apsilankęs JAV, grįžo paklaikusiomis akimis – jis pataikė ant pirmos ,,masinės kultūros” bangos, ir buvo įsitikinęs, jog, jei tai nebus sustabdyta, Vakarų kultūrai galas. Taip pat ir elgsenos kultūrai.
Šiandien, deja, mes pačiame to paties virsmo sūkuryje.
Ar galime turėti paplūdimį Vilniuje? Kodėl ne? Bent jau anksčiau turėjome, ir dabar galėtume turėti, ir ne vieną, o po vieną kiekviename miesto rajone, pro kur teka Neris ir Vilnelė. O kur dar tvenkinukai, ežeriukai? Tik vieno reikia – neišpjauti miesto šimtamečių medžių! Plačios, nepermatomos parko ar giraitės medžių galiūnų sienos atskirti, poilsiautojai gali ir patys jaustis kaip gamtos dalis. Bet ne viduryje miesto štai taip PLIKAI NUSKUSTOJE aikštėje!
Orumo nepraradęs ir pats sau neleis plikam staipytis, kur vos per ištiestą ranką šaligatviais praeiviai, o gatve mašinos zuja! Ne visai praradęs gamtos duotas jusles, žmogus ir pats nejaukiai jaustųsi, čia savo plikas mėsas demonstruodamas, ir kitą, priverstą jį matyti, verstų lygiai taip pat nejaukiai jaustis. O tie, kas bent per TV Vakarų miestuose besideginančius matė, turėjo pastebėti, jog jie deginasi parkuose, nuošalesnėje jų zonoje, o ne bet kur atviroje vietoje išsidrėbę lyg eksponatai.
Gal Šimašius sau atrodo pažangus. Bet tokia ,,pažanga” turėtų būti jo, o ne miestiečių, juolab, ne valstybės sostinės bėda!
Iš LKŽ:
paplūdimỹs:
1. vieta, pavasarį paplūstanti vandeniu.
2. jūros pakraštys, kurį užlieja bangos; smėlėtas krantas, pliažas:
Na taip, parašėte tikrai argumentuotai bei išsamiai. Tad pritariu. Gal ir iš tiesų nereiktų “brukti” į miesto centrą nuogalių.
Matau, kad tikrai nesate “užkietėjusi konservatorė” ir sutinkate su mano nuomone, kad Vilniui tikrai trūksta paplūdymių (ar kaip kitaip juos pavadinti), kur žmones galėtų ir pagulėtii pievutėse ir pan. Sutinku, kad jie galėtų būti prie upių, tvenkinių. Vinius negali pasigirti tokių vietų gausa, bet labai norint, galima jų rasti – kad ir miesto centre – pvz., kur nors Vingio parke, Žvėryne ar net prie Baltojo tilto.
Bet turime už ką padėkoti ir dabartiniai Vilniaus valdžiai – pagaliau Vilniaus miesto ribose atsirado ir nūdistų paplūdimys. Dabar man tai neaktualu, nes vaikai pakankamai dideli, tad eiti kartu į nusistų paplūdimį būtų nejauku. Tačiau kai buvo viisai dar beveik kūdikiai, kur nors Palangoje ar Nidoje su žmona visuomet eidavome į nudistų paplūdymius. Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje jie yra ir niekaip nesuprasdavome, kodėl tik pajūryje? Kodėl jų negali atsirasti ir prie Vilniaus ir kodėl mūsų valdžia tokia keistai perdėtai konservatyvi.
P.s., Man patinka Jūsų komentarai. Jie niekada nebūna pikti ir visuomet – labai argumentuoti. Nors mūsų nuomonė dažnokai išsiskiria, tačiau matau, kad Jūs, Žemyna, esate pajėgi įtikinti net ir oponentus 🙂 Smagu, sėkmės, gražios ir malonios vasaros!
Dėkoju už malonius žodžius. Malonu bendrauti su gebančiu pažvelgti į objektą iš priešingų kampų ir daryti išvadas.
Ir man, ir kiekvienam malonu, kai net ir skirtingai mąstančių draugijoje galima viską protu ir įsijautimu, o ne kumščiais aiškintis. Pabuvimas skirtingai mąstančių draugėje praturtina kiekvieną kitų gyvenimų patirtimis, kitų sukauptomis žiniomis. Juk kiekvienas mes turime tik savo gyvenimo patirtį. To mažoka net ir vien savo paties gyvenimo klausimus sprendžiant.
Ir Tamstai malonios vasarėlės! 🙂
,,Gyventojai sukūrė, o atiduos verslui”
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/gyventojai_sukure_o_atiduos_verslui/
Tskant, atėjau, pamačiau ir sunaikinau
Daugiau kaip 25-erius metus puoselėtas parkas sostinės Pilaitės rajone gali būti atimtas iš jį sukūrusių gyventojų. Čia planuojama statyti daugiabučius.
Peticijos.lt yra peticija dėl Nadruvos parko. Pasirašykime!