Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Apalianskienė. Tikrai ne „senjorai“!

Dijana Apalianskienė, www.alkas.lt
2020 06 10 11:00
8
Skelbiamos 3 priemonės pensininkų skurdui mažinti

Pensininkai | socmin.lt nuotr.

Pensininkai | socmin.lt nuotr.
Pensininkai | socmin.lt nuotr.

„Senjorų avilys“? Kodėl „senjorų“? Iš kur tas, toks ausį ir protą rėžiantis – aiškiai nelietuviškas žodis.

Kodėl Lietuvoje siekiama  visus žmones kažkaip sugrupuoti, surūšiuoti – pabrėžtinai netgi ir pagal  amžių? Kodėl mūsų šalyje taip akcentuojamas žmogaus amžius? Kodėl taip skubama žmones kuo greičiau nurašyti į kažkokius tai „senjorus“?

Kiek žinau, daug vyresnio amžiaus žmonių, kaip kad  ir mano tėveliai – pagaliau užauginę savo vaikus, džiaugėsi  savo nepriklausomu,  savarankišku gyvenimu, nes jie pagaliau jau galėjo pagyventi sau. Juk daugumos jų visada buvo svajota – sulaukus  garbaus amžiaus  pakeliauti, pamatyti pasaulio – „dar pabūti su pasauliu“, o ne „rymoti“ kažkur sugrupuotais su panašaus amžiaus ir nebūtinai labai optimistiškai nusiteikusiais žmonėmis (beje, labai pateisinama, jei ne optimistiškais), nes pabūkime atviri:  ir aklam aišku,  kaip toji  gyventojų dalis  valdžios ir  pačios visuomenės palaipsniui vis labiau stumiama į gyvenimo kelkraštėlius,  į tam tikras „antrarūšes“ grupes (atskira visuomenės kategorija?) – „senjorų aviliai“, „senjorų darželiai“ ir t.t.

Taip, bendravimas vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu (o kam gi ir nesvarbu?),  bet tas jų bendravimas nebūtinai turi būti tik su panašaus amžiaus žmonėmis.

Jei jau šalyje yra toks begalinis noras visus kažkaip sugrupuoti, surūšiuoti – tai gal junkime vyresnius žmones – jei jau jie  patys  to pageidautų – tik į mišrias grupeles, kur  būtų visokio amžiaus žmonių – jaunų ir vyresnių, ir kur kiekvienas galėtų save  atrasti pagal  pomėgius, poreikius – pagal norus kažką naujo išmokti, sužinoti,  pagaliau save realizuoti. Ne amžius turi būti ašis apie kurią  sukasi žmonių gyvenimai.

Suburkime žmones į tokias grupes, kur jie  nesijaustų seni ir „nurašyti“, ir kur jiems nebūtų primenamas jų amžius. Nesodinkime jų  į kokias tai „senjorų rogutes“, kurios, nesunku įsivaizduoti, kur vėliau jau  turėtų sliuogti!

Kas dėl  bet kokios pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms, taip – tokiems žmonėms labiau nei jauniems, sveikiems reikalinga bet kokia ai pagalba. Bet tokius savipagalbos centrus neturėtume  pavadinti žmogaus orumą menkinančiais pavadinimais. Galima parinkti neutralius – žmogaus amžiaus nepažyminčius pavadinimus, kur kiekvienas ten atėjęs, jau  sulauktų jiems reikiamos pagalbos  ar  atrastų ir  savo  bendraminčių.

Taigi nenustumkime žmonių į kokias tai atsargėles, negrūskime jų į šiuolaikinius „geto“, neakcentuokime jų amžiaus – toks žmonių skirstymas labai jau „atsiduoda“  žmogaus DISKRIMINACIJA PAGAL AMŽIŲ! 

Visi esame lygūs  prieš Dievą ir Tėvynę – ir niekas neturi teisės kitam nurodinėti, kur jo vieta šioje visuomenėje, kur jis tinka ar  netinka. Nustokime tokias socialiai žalingas, žmogaus orumą žeidžiančias praktikas.

Žmogus jaunas, kol jis jaučiasi  jaunas. Žmogus gali  visą savo gyvenimą būti jaunas. Raukšlės veide, tai tik jo patirtis – dienos, praleistos dirbant po saulę ir  naktys, prarymotos prie sergančio vaiko lovelės.  Gražūs, be galo gražūs man tokie žmonės!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto…

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Diedas says:
    10 mėn. ago

    Niekaip nesuprantu kam šovė į galvą, vyresnius žmones vadinti itališku žodžiu “senjoras” kuris Italijoje tikrai su pencininkais nieko bendra neturi.

    Atsakyti
  2. Ona Voverienė says:
    10 mėn. ago

    O man visai gražu, kai mane senjore pavadina. Bjauru, kai pensininke vadina. jau tada atrodo ir skamba: “Ta parazitė pensininkė skriaudžia jaunimą… Galėtų jau ir mirti… Mokėk jiems pensijas” Nors aš tikrai nieko neskriaudžiu: atidirbau sąžiningai 42 metus, nei vienos dienos nepraleidusi tame 42 metų darbo laikotarpyje,Neprašau paramos nei vaikų, nei anūkų. Užsidirbau. Džiaugiuosi gyvenimu. Kai noriu ir į Palangą nuvažiuoju. O ko daugiau reikia?Mūsų kartos žmonės kuklūs. Vargo matėme sočiai. Dabar tik ir džiaukis gyvenimu, kol ligos nepjauna. Kol dar vyras buvo gyvas ir buvo dvi pensijos namuose – jautėmės bajorais. Dabar, kai esu viena, butas didelis, šiek tiek sunkiau, ir šiek tiek kukliau. Bet užtenka Ypač dar, kai taip gražiai jaunimas senjore pavadina. Pagarbiai O.V. Vilnius, 2020.06.10

    Atsakyti
    • s.m. says:
      10 mėn. ago

      Ponia Voveriene, o kokios kliūtys trukdo neribotam asmenų ratui Jus vadinti lietuviškai “Ponia”, ką itališkai ir reiškia senjora (it. – signora)?
      Galgi imkimės lietuviais būdami tarpusavyje mizėmis ir misteriais vadintis? Ar gaspadynais ir gaspažomis?
      Tas, kas paleido į apyvartą Lietuvoje vyresnio amžiaus ponus vadinti “senjorais” (atsiduoda leberastinių viso svetimo vergų smarve…) yra tiesiog glušius, išsižadantis gimtosios kalbos.

      Atsakyti
  3. mollas says:
    10 mėn. ago

    tik nereikia vadinti senjorais tų 60-mečių ir +, kuriems pensijinis amžius globalistiškai prailgintas ir kurių užtarnauta pensija atitenka kitiems įvairiausių neužtarnautų išmokų pavidalu…

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    10 mėn. ago

    Nerašykite straipsnių skaudžiomis temomis, tai nerašysiu čia tokių ilgų komentarų.

    Šiuo žodžiu mus apdovanojo Zuokas – nugirdo jį ten, kur laikė savo jachtą. Jam patiko, tad atvežė šią „kontrabandą“ Lietuvon ir kažkokiame reportaže pasiūlė, nes jam tai gražu…
    O Lietuvoje dabar toks metas – kad tik ne lietuviškai kalbėtume, ar bent svetimą, importuotą kalbos logiką, nelietuvišką reikšmę žodžiui ir sakiniui taikytume, net nejausdami, kokiu absurdu paverčiame sakinį, juo išsakomą mintį. Na, o LRT, naudodamasi savo išskirtine padėtimi, labiausiai stengiasi sujauktos kalbos „kultūrą liaudžiai nešti“. Tokie, žinote, „kultūrtrėgeriai“.
    Pvz., šiandien net išsižiojau – jauna VDU antropologė(!) LRT 10-12 pokalbio metu nepraleido progos pamokyti* į radiją paskambinusį brandaus amžiaus žmogų „ideologiškai teisingos“ kalbos dalykų, mat, jai skaudu(!) girdėti jo pavartotą žodį „negras“!
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000111368 , 1:19:30
    Dalies kalbos „žinovų“ manymu, mes „privalome“ tą žodį suprasti Amerikai būdinga prasme (ir todėl jį atmesti). – Nežiūrint, kad lietuviams, nuo tada, kai jis „imigravo“ į LK, į gamtos mokslus, šis žodis kitką reiškė, ir nieko bendro neturėjo su arogancija, juolab rasizmu**! Deja, ne visiems svetimos kalbos pramokimas į naudą išeina: užuot platinusi jų akiplotį, kai kuriuos tai veikia priešingai – siaurina 🙁 . Apmaudu, bet laidos viešniai paantrino ir į LRT sugrįžusi Agnė S. kurią dar nuo ŽR laikų laikiau gerokai giliau išsilavinusia, profesionalia, blaivios galvos žurnaliste. Įdomu, kodėl nepataisomi kalbėtojai, katrie kone vien svetimkalbiais žodžiais kalba, tik lietuviškas galūnes pridėdami, ir nuo kada lietuvių kalbai privalomos amerikietiškos anglų k. taisyklės ir logika?
    Į kalbos tvarkybą pas mus kėsinasi visi, kas tik nori, kas su naivia arogancija įsivaizduoja, jog „žinodamas“ svetimą kalbą, gal net universitetą užsienyje baigęs (ir supratęs dėstomą medžiagą tiek, kiek pajėgus ją suprasti „žinantis“ anglų k.), gali žilagalviams gimtakalbiams lietuviams bei kalbininkams pamokslus skaityti. O štai iš kalbininkų, dedančių pastangas, kad LK pasaulyje apskritai išliktų (būtent ji, o ne jos hibridas, ne neatpažįstamos, nežinia kuo lopytos LK nuodėvos, ne iš visų pasviečių suvežtų žodžių skiautinys, kur iš buvusios LK liks!) – iš jų atimta teisė į savo specialybės dalykus – į valstybinę, o kartu ir į gimtąją jų kalbą.*** Jiems maloningai palikta teisė tik pritarti kalbos „pažangai“.
    Žodį „senjoras“ mūsų LRT pasistengė kuo greičiau paplatinti. Gal tai susiję su keletą metų itin brutaliai brukta lietuviams nebūdinga nepagarba žilagalviams, visi pagarbūs žodžiai, susiję su garbiu amžiumi, su patirtimi buvo išmesti lauk iš viešumos (reikėjo parengti vietą netrukdomai veikti „jauniems ir pažangiems”). Žodis gražus – savo laiku ir savo vietoje. Pavyzdžiui, kokiame nors romane, librete, scenarijuje, išverstame iš italų į lietuvių k. Arba mūsų autoriaus kūrinyje apie Italiją – tada tas žodis būtų savo vietoje. Bet ne oficialioje vartosenoje. Jis neturi, lyg invazinis augalas, išstumti visus buvusius pagarbius kreipinius. Bet lituanistai jau „buvo pastatyti į vietą“.
    Jei tie „žinantys“ kalbą pažangeivos bent truputį išmanytų žodynų paslaptis, jei jie žinotų, kiek daug, pvz., gražių, mandagių angliškų žodžių kitomis kalbomis skamba taip pat, tačiau reiškia kažką visai priešingą, netgi ir nešvankų – ar ir toms tautoms lieptų keisti jų žodžių prasmes, nes… jie skamba taip pat, kaip angliški? Taip jie supranta ŽT gynimą? 🙁 Kalbėk, taip, kaip LIEPIU AŠ, nes MANO nuomone tavo kalba yra bloga, o tu, jei nepaklusi, būsi persekiojamas ir užtampytas per „pažangius“ teismus (kaip tie, kur su „neteisingais” plakatais ramiai stovėjo ant šaligatvio ir niekaip nesutrukdė eitynių)! Kalbos neturi teisės būti savitos. Nes AŠ taip manau, tad viskas, ką aš liepiu, yra pažanga.
    Atėjo į galvą tokia mintis – kai pagaunamas kompiuterinių virusų platintojas, jis, jei nenubaudžiamas, tai bent jam užkertamas kelias platinti virusus. O kai LRT platina virusinius žodžius, niekas jokios atsakomybės netaiko?
    Kodėl iš LRT atimama jų lygi teisė į atsakomybę už blogus darbus?
    —————————–
    * Kaip pažįstamos tos itin aktyvių, „degančiomis akimis ir širdimis“ komjaunuolių frazės ir intonacijos, kai liepdavo „kleimitj pozorom“ „atsilikėlius“, „stabdančius visuomenės veržimąsi į šviesų rytojų“! Tai čigonas, tai negras, tai dar koks senas žodis grupelei „pažangių““ nebeįtinka, tačiau ir toliau ramiausiai kartoja, jog REIKIA DIDINTI SOCIALINĮ atstumą?.. Nes tai, kas ne lietuvio ir ne lietuviškai buvo pasakyta, kartojama kaip šventa ir neginčytina tiesa. O ar tokie „mokytojai“ nepagalvoja, jog toks lietuvių ir lietuviškumo žeminimas pačių „pažanguolių“ bei ŽT rankomis ir lūpomis ir yra pats tikrasis rasizmas, nes tai jie į LT įvežei supratimą, jog mes „neteisingai“ žodį „negras“ ligi šiol vartojome, nes vartojome jį ne žeminimo prasme.
    ** V.Adamkaus prisiminimai, kaip buvo nustebintas, kai Amerikoje pamatė negrų atskirtį. Kol gyveno Lietuvoje, su tuo nebuvo susidūręs, žodis „negras“ LT neturėjo nieko bendro su tokia jo samprata, kokią čia prievarta grūda „ŽT gynėjai“ ir pan. „mąstytojai“. Seni vilniečiai prisimena pokariu Vilniuje gyvenus bent 2 negrus. Ar jie patyrė nepakantumą? Nieko panašaus. Net neprisimenu, kad kas būtų juos apkalbėjęs.
    *** Ar šiais laikais mūsų kalba panašaus samprotavimo asmenų dėka netampa kalbos Gariūnais? Anais laikais iš svetur masinės gamybos skudurus ir plastmasės „papuošalus“ maišais gabenusios damos posakodavo, jog tas jų iš visų pasviečių suvežtas ir suverstas sintetikos skudurynas yra aukštasis stilius, tikroji kultūra, nes… visa tai „iš TEN“… 🙁 Tada buvo, kas naiviai tikėjo, jog viskas, kas iš „ten“, yra „kokybė“ ir pirko tuos skudurus, šiandien yra, kas nesusimąstydamas griebia iš svetur vežamą kalbos iš TEN „kokybę“, kalbos gariūnų „aukštąją madą“.

    Atsakyti
    • s.m. says:
      10 mėn. ago

      ++++++++++++++++++++++++++

      Atsakyti
  5. Aha says:
    10 mėn. ago

    Man siuo klausimu patiko Erlicko zodziai. “Is toli, kai pasiziuri, tai senjorai, bet kai prieini arciau, – ogi, pensininkai…” Taigi…

    Atsakyti
  6. Aha says:
    10 mėn. ago

    Beje, mano mamai labai nepatinka, kai ja pavadina senjore, nes jai tai asocijuojasi su senjoru pomidoru is Cipolino nuotykiu. Jei atsimenat, buvo ten toks didelis blogietis ponas pomidoras, kuris visus skriaude ir rinko mokescius uz ora, lietu ir t.t.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių

Į pagalbą TV žiūrovams ateina ir Telecentras

2021 04 06
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
2020 m. nemažai nuveikta puoselėjant Lietuvos laisvės kovų paveldą (video)

V. Budnikas. Dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms

2021 03 17
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Prie Vyriausybės – protesto akcija „Paskutinė turizmo verslo vakarienė“

2021 03 16
Odontologinės paslaugos žmonėms su negalia tampa prieinamesnės

Pagelbėti suskaudus dančiui gali ne tik vaistai

2021 03 15
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Raudonasis Kryžius telkia savanorius padėti valstybei ekstremaliųjų padėčių metu

Raudonasis Kryžius telkia savanorius padėti valstybei ekstremaliųjų padėčių metu

2021 02 18
Didžiulė D. Trampo pergalė

Didžiulė D. Trampo pergalė

2021 02 17
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ ieško savanorių

2021 02 08
Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“

Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“

2021 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą

2021 04 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

2021 04 10
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą
  • Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį
  • Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 589; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 383; komentarų: 4
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Į pagalbą TV žiūrovams ateina ir Telecentras

by Ditė Česėkaitė
2021 04 06
0
Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) eterinės televizijos žiūrovams pradeda teikti techninės pagalbos paslaugą visoje šalyje. Ji apima sutrikimų...

Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 31
4
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

Niekinga yra tauta, kuri už savo garbę, neaukotų visko. (Frydrichas Šileris) Lietuviai, manau, pagaliau turi pabusti iš savųjų „letargų“, jei...

Skaityti toliau

V. Budnikas. Dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 17
3
2020 m. nemažai nuveikta puoselėjant Lietuvos laisvės kovų paveldą (video)

2021 m. kovo 16 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos išplatino reikalavimą Prezidentui, Seimui Teisingumo ministerijai ir žiniasklaidai „Dėl iškilusios grėsmės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
  • LL apie Už ką Kaunas nekenčia upių? Šančių krantinės projektas – vienas atsakymų
Kitas straipsnis
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Karantinas baigsis birželio 17 d., ekstremalioji padėtis išliks

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai