„Senjorų avilys“? Kodėl „senjorų“? Iš kur tas, toks ausį ir protą rėžiantis – aiškiai nelietuviškas žodis.
Kodėl Lietuvoje siekiama visus žmones kažkaip sugrupuoti, surūšiuoti – pabrėžtinai netgi ir pagal amžių? Kodėl mūsų šalyje taip akcentuojamas žmogaus amžius? Kodėl taip skubama žmones kuo greičiau nurašyti į kažkokius tai „senjorus“?
Kiek žinau, daug vyresnio amžiaus žmonių, kaip kad ir mano tėveliai – pagaliau užauginę savo vaikus, džiaugėsi savo nepriklausomu, savarankišku gyvenimu, nes jie pagaliau jau galėjo pagyventi sau. Juk daugumos jų visada buvo svajota – sulaukus garbaus amžiaus pakeliauti, pamatyti pasaulio – „dar pabūti su pasauliu“, o ne „rymoti“ kažkur sugrupuotais su panašaus amžiaus ir nebūtinai labai optimistiškai nusiteikusiais žmonėmis (beje, labai pateisinama, jei ne optimistiškais), nes pabūkime atviri: ir aklam aišku, kaip toji gyventojų dalis valdžios ir pačios visuomenės palaipsniui vis labiau stumiama į gyvenimo kelkraštėlius, į tam tikras „antrarūšes“ grupes (atskira visuomenės kategorija?) – „senjorų aviliai“, „senjorų darželiai“ ir t.t.
Taip, bendravimas vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu (o kam gi ir nesvarbu?), bet tas jų bendravimas nebūtinai turi būti tik su panašaus amžiaus žmonėmis.
Jei jau šalyje yra toks begalinis noras visus kažkaip sugrupuoti, surūšiuoti – tai gal junkime vyresnius žmones – jei jau jie patys to pageidautų – tik į mišrias grupeles, kur būtų visokio amžiaus žmonių – jaunų ir vyresnių, ir kur kiekvienas galėtų save atrasti pagal pomėgius, poreikius – pagal norus kažką naujo išmokti, sužinoti, pagaliau save realizuoti. Ne amžius turi būti ašis apie kurią sukasi žmonių gyvenimai.
Suburkime žmones į tokias grupes, kur jie nesijaustų seni ir „nurašyti“, ir kur jiems nebūtų primenamas jų amžius. Nesodinkime jų į kokias tai „senjorų rogutes“, kurios, nesunku įsivaizduoti, kur vėliau jau turėtų sliuogti!
Kas dėl bet kokios pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms, taip – tokiems žmonėms labiau nei jauniems, sveikiems reikalinga bet kokia ai pagalba. Bet tokius savipagalbos centrus neturėtume pavadinti žmogaus orumą menkinančiais pavadinimais. Galima parinkti neutralius – žmogaus amžiaus nepažyminčius pavadinimus, kur kiekvienas ten atėjęs, jau sulauktų jiems reikiamos pagalbos ar atrastų ir savo bendraminčių.
Taigi nenustumkime žmonių į kokias tai atsargėles, negrūskime jų į šiuolaikinius „geto“, neakcentuokime jų amžiaus – toks žmonių skirstymas labai jau „atsiduoda“ žmogaus DISKRIMINACIJA PAGAL AMŽIŲ!
Visi esame lygūs prieš Dievą ir Tėvynę – ir niekas neturi teisės kitam nurodinėti, kur jo vieta šioje visuomenėje, kur jis tinka ar netinka. Nustokime tokias socialiai žalingas, žmogaus orumą žeidžiančias praktikas.
Žmogus jaunas, kol jis jaučiasi jaunas. Žmogus gali visą savo gyvenimą būti jaunas. Raukšlės veide, tai tik jo patirtis – dienos, praleistos dirbant po saulę ir naktys, prarymotos prie sergančio vaiko lovelės. Gražūs, be galo gražūs man tokie žmonės!
Niekaip nesuprantu kam šovė į galvą, vyresnius žmones vadinti itališku žodžiu “senjoras” kuris Italijoje tikrai su pencininkais nieko bendra neturi.
O man visai gražu, kai mane senjore pavadina. Bjauru, kai pensininke vadina. jau tada atrodo ir skamba: “Ta parazitė pensininkė skriaudžia jaunimą… Galėtų jau ir mirti… Mokėk jiems pensijas” Nors aš tikrai nieko neskriaudžiu: atidirbau sąžiningai 42 metus, nei vienos dienos nepraleidusi tame 42 metų darbo laikotarpyje,Neprašau paramos nei vaikų, nei anūkų. Užsidirbau. Džiaugiuosi gyvenimu. Kai noriu ir į Palangą nuvažiuoju. O ko daugiau reikia?Mūsų kartos žmonės kuklūs. Vargo matėme sočiai. Dabar tik ir džiaukis gyvenimu, kol ligos nepjauna. Kol dar vyras buvo gyvas ir buvo dvi pensijos namuose – jautėmės bajorais. Dabar, kai esu viena, butas didelis, šiek tiek sunkiau, ir šiek tiek kukliau. Bet užtenka Ypač dar, kai taip gražiai jaunimas senjore pavadina. Pagarbiai O.V. Vilnius, 2020.06.10
Ponia Voveriene, o kokios kliūtys trukdo neribotam asmenų ratui Jus vadinti lietuviškai “Ponia”, ką itališkai ir reiškia senjora (it. – signora)?
Galgi imkimės lietuviais būdami tarpusavyje mizėmis ir misteriais vadintis? Ar gaspadynais ir gaspažomis?
Tas, kas paleido į apyvartą Lietuvoje vyresnio amžiaus ponus vadinti “senjorais” (atsiduoda leberastinių viso svetimo vergų smarve…) yra tiesiog glušius, išsižadantis gimtosios kalbos.
tik nereikia vadinti senjorais tų 60-mečių ir +, kuriems pensijinis amžius globalistiškai prailgintas ir kurių užtarnauta pensija atitenka kitiems įvairiausių neužtarnautų išmokų pavidalu…
Nerašykite straipsnių skaudžiomis temomis, tai nerašysiu čia tokių ilgų komentarų.
Šiuo žodžiu mus apdovanojo Zuokas – nugirdo jį ten, kur laikė savo jachtą. Jam patiko, tad atvežė šią „kontrabandą“ Lietuvon ir kažkokiame reportaže pasiūlė, nes jam tai gražu…
O Lietuvoje dabar toks metas – kad tik ne lietuviškai kalbėtume, ar bent svetimą, importuotą kalbos logiką, nelietuvišką reikšmę žodžiui ir sakiniui taikytume, net nejausdami, kokiu absurdu paverčiame sakinį, juo išsakomą mintį. Na, o LRT, naudodamasi savo išskirtine padėtimi, labiausiai stengiasi sujauktos kalbos „kultūrą liaudžiai nešti“. Tokie, žinote, „kultūrtrėgeriai“.
Pvz., šiandien net išsižiojau – jauna VDU antropologė(!) LRT 10-12 pokalbio metu nepraleido progos pamokyti* į radiją paskambinusį brandaus amžiaus žmogų „ideologiškai teisingos“ kalbos dalykų, mat, jai skaudu(!) girdėti jo pavartotą žodį „negras“!
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000111368 , 1:19:30
Dalies kalbos „žinovų“ manymu, mes „privalome“ tą žodį suprasti Amerikai būdinga prasme (ir todėl jį atmesti). – Nežiūrint, kad lietuviams, nuo tada, kai jis „imigravo“ į LK, į gamtos mokslus, šis žodis kitką reiškė, ir nieko bendro neturėjo su arogancija, juolab rasizmu**! Deja, ne visiems svetimos kalbos pramokimas į naudą išeina: užuot platinusi jų akiplotį, kai kuriuos tai veikia priešingai – siaurina 🙁 . Apmaudu, bet laidos viešniai paantrino ir į LRT sugrįžusi Agnė S. kurią dar nuo ŽR laikų laikiau gerokai giliau išsilavinusia, profesionalia, blaivios galvos žurnaliste. Įdomu, kodėl nepataisomi kalbėtojai, katrie kone vien svetimkalbiais žodžiais kalba, tik lietuviškas galūnes pridėdami, ir nuo kada lietuvių kalbai privalomos amerikietiškos anglų k. taisyklės ir logika?
Į kalbos tvarkybą pas mus kėsinasi visi, kas tik nori, kas su naivia arogancija įsivaizduoja, jog „žinodamas“ svetimą kalbą, gal net universitetą užsienyje baigęs (ir supratęs dėstomą medžiagą tiek, kiek pajėgus ją suprasti „žinantis“ anglų k.), gali žilagalviams gimtakalbiams lietuviams bei kalbininkams pamokslus skaityti. O štai iš kalbininkų, dedančių pastangas, kad LK pasaulyje apskritai išliktų (būtent ji, o ne jos hibridas, ne neatpažįstamos, nežinia kuo lopytos LK nuodėvos, ne iš visų pasviečių suvežtų žodžių skiautinys, kur iš buvusios LK liks!) – iš jų atimta teisė į savo specialybės dalykus – į valstybinę, o kartu ir į gimtąją jų kalbą.*** Jiems maloningai palikta teisė tik pritarti kalbos „pažangai“.
Žodį „senjoras“ mūsų LRT pasistengė kuo greičiau paplatinti. Gal tai susiję su keletą metų itin brutaliai brukta lietuviams nebūdinga nepagarba žilagalviams, visi pagarbūs žodžiai, susiję su garbiu amžiumi, su patirtimi buvo išmesti lauk iš viešumos (reikėjo parengti vietą netrukdomai veikti „jauniems ir pažangiems”). Žodis gražus – savo laiku ir savo vietoje. Pavyzdžiui, kokiame nors romane, librete, scenarijuje, išverstame iš italų į lietuvių k. Arba mūsų autoriaus kūrinyje apie Italiją – tada tas žodis būtų savo vietoje. Bet ne oficialioje vartosenoje. Jis neturi, lyg invazinis augalas, išstumti visus buvusius pagarbius kreipinius. Bet lituanistai jau „buvo pastatyti į vietą“.
Jei tie „žinantys“ kalbą pažangeivos bent truputį išmanytų žodynų paslaptis, jei jie žinotų, kiek daug, pvz., gražių, mandagių angliškų žodžių kitomis kalbomis skamba taip pat, tačiau reiškia kažką visai priešingą, netgi ir nešvankų – ar ir toms tautoms lieptų keisti jų žodžių prasmes, nes… jie skamba taip pat, kaip angliški? Taip jie supranta ŽT gynimą? 🙁 Kalbėk, taip, kaip LIEPIU AŠ, nes MANO nuomone tavo kalba yra bloga, o tu, jei nepaklusi, būsi persekiojamas ir užtampytas per „pažangius“ teismus (kaip tie, kur su „neteisingais” plakatais ramiai stovėjo ant šaligatvio ir niekaip nesutrukdė eitynių)! Kalbos neturi teisės būti savitos. Nes AŠ taip manau, tad viskas, ką aš liepiu, yra pažanga.
Atėjo į galvą tokia mintis – kai pagaunamas kompiuterinių virusų platintojas, jis, jei nenubaudžiamas, tai bent jam užkertamas kelias platinti virusus. O kai LRT platina virusinius žodžius, niekas jokios atsakomybės netaiko?
Kodėl iš LRT atimama jų lygi teisė į atsakomybę už blogus darbus?
—————————–
* Kaip pažįstamos tos itin aktyvių, „degančiomis akimis ir širdimis“ komjaunuolių frazės ir intonacijos, kai liepdavo „kleimitj pozorom“ „atsilikėlius“, „stabdančius visuomenės veržimąsi į šviesų rytojų“! Tai čigonas, tai negras, tai dar koks senas žodis grupelei „pažangių““ nebeįtinka, tačiau ir toliau ramiausiai kartoja, jog REIKIA DIDINTI SOCIALINĮ atstumą?.. Nes tai, kas ne lietuvio ir ne lietuviškai buvo pasakyta, kartojama kaip šventa ir neginčytina tiesa. O ar tokie „mokytojai“ nepagalvoja, jog toks lietuvių ir lietuviškumo žeminimas pačių „pažanguolių“ bei ŽT rankomis ir lūpomis ir yra pats tikrasis rasizmas, nes tai jie į LT įvežei supratimą, jog mes „neteisingai“ žodį „negras“ ligi šiol vartojome, nes vartojome jį ne žeminimo prasme.
** V.Adamkaus prisiminimai, kaip buvo nustebintas, kai Amerikoje pamatė negrų atskirtį. Kol gyveno Lietuvoje, su tuo nebuvo susidūręs, žodis „negras“ LT neturėjo nieko bendro su tokia jo samprata, kokią čia prievarta grūda „ŽT gynėjai“ ir pan. „mąstytojai“. Seni vilniečiai prisimena pokariu Vilniuje gyvenus bent 2 negrus. Ar jie patyrė nepakantumą? Nieko panašaus. Net neprisimenu, kad kas būtų juos apkalbėjęs.
*** Ar šiais laikais mūsų kalba panašaus samprotavimo asmenų dėka netampa kalbos Gariūnais? Anais laikais iš svetur masinės gamybos skudurus ir plastmasės „papuošalus“ maišais gabenusios damos posakodavo, jog tas jų iš visų pasviečių suvežtas ir suverstas sintetikos skudurynas yra aukštasis stilius, tikroji kultūra, nes… visa tai „iš TEN“… 🙁 Tada buvo, kas naiviai tikėjo, jog viskas, kas iš „ten“, yra „kokybė“ ir pirko tuos skudurus, šiandien yra, kas nesusimąstydamas griebia iš svetur vežamą kalbos iš TEN „kokybę“, kalbos gariūnų „aukštąją madą“.
++++++++++++++++++++++++++
Man siuo klausimu patiko Erlicko zodziai. “Is toli, kai pasiziuri, tai senjorai, bet kai prieini arciau, – ogi, pensininkai…” Taigi…
Beje, mano mamai labai nepatinka, kai ja pavadina senjore, nes jai tai asocijuojasi su senjoru pomidoru is Cipolino nuotykiu. Jei atsimenat, buvo ten toks didelis blogietis ponas pomidoras, kuris visus skriaude ir rinko mokescius uz ora, lietu ir t.t.