Birželio 4 d. Valdovų rūmuose Senojo baltų tikėjimo religinei bendruomenei „Romuva“, už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo, buvo įteiktas Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas. Romuvos judėjimo vadovai nesusitaikė su Lietuvos visuomenę papiktinusiu 2019 m. Seimo sprendimu – nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos teisių. Dėl šio, Katalikų bažnyčios vadovybės įtakoje, priimtoSeimo sprendimo Romuva kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) taip atkreipdama dėmesį, kad, nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas, nepaisydamas įstatymo normų, Romuvos religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo.
„ Lietuvos piliečiai pasisakydami už Romuvą aiškiai parodė, kad Romuvos judėjimas turi tvirtą atramą Lietuvos visuomenėje. O juk būtent užtikrinta atrama visuomenėje ir yra pagrindinė sąlygą užtikrinanti teisę į valstybės pripažinimą. Šis garbingas apdovanojimas – tai dar vienas įrodymas, kad Seimo sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo yra niekuo nepagristas išskyrus bažnyčios pakurstytu konfesiniu priešiškumu mūsų protėvių tikėjimui“, – atsiėmusi apdovanojimą Alkas.lt dienraščiui sakė Senosios baltų religijos bendrijos Krivė Inija Trinkūnienė.
Žmogaus teisių „Oskarais“ vadinami apdovanojimai buvo įteikti ir kitoms labiausiai 2019 metais žmogaus teisių gynimo srityje pasižymėjusiems asmenims bei organizacijoms. Laimėtojams buvo įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės bei „Swedbank“ įsteigti piniginiai apdovanojimai.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, kuriuos rengia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, laimėtojai kasmet išrenkami sudėjus visuomenės bei ekspertų komisijos balsus.
Kaip žinia, po nepalankaus Seimo sprendimo, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).
EŽTT pateiktoje peticijoje Romuvos vadovai nurodė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.
„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – tuomet sakė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė I. Trinkūnienė.
I. Trinkūnienė apgailestavo, kad „Romuva“ savo pažeistų teisių Lietuvoje ginti negalėjo – nėra teisinės gynybos priemonių, kurios leistų Lietuvoje kvestionuoti Seimo neveikimą ir įpareigotų Seimo narius pripažinti tą religinę bendriją, kuri atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog Seimo nario mandatas yra laisvas.
„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.
Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ įsitikinimu, yra akivaizdu, kad religinei bendrijai dabar prireiks net 35 metų nuo jos pirminio įregistravimo Lietuvoje tam, kad ji galėtų pakartotinai bandyti siekti įgyti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Toks reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą (apribojimus taiko ištisai tikinčiųjų kartai), bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje EŽTK 9 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, EŽTT įteiktoje Romuvos peticijoje nurodoma, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.
„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo. EŽTT jau turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų.
Vieną tikinčiųjų chebrą Lietuvoje turim. Atsiradus antrai muštinės neišvengiamos. Maskvos nurodimas Naisių chalopui užregistruoti pagonių tikėjimą dabar jau vadinamas visuomenės tvirtu palaikymu.Jai pavyktu užregistruoti tai religijos Lietuvoje pasipiltu kaip iš gausybės rago. Ožį duodu papjaut, kad tai prie gero neprives.Yra rimtesnių bėdų.
Tikrai yra rimtų bėdų su kai kurių germaniškais vardais pasivadinusiųjų mąstymu. Tūkstantmečius išsaugota dvasinės tradicijos tąsa dėl chalopų, žiūrinčių į Romos pusę, lietuviams esą netinka. Muštynės jau tęsiasi nuo 1200 metų, nuo pirmųjų papos bulių…
Mindaugas ir Vytautas prieš daugeli šimtmečių suprato, kad religijos yra žaidimas,kad per jas praras kuriamas valstybes. Kas ir nutiko. O tamstai ir šiandiena tas nesuvokiama.
Atsimenu kai kalbėjomės su Jonu Trinkūnu, tai jis buvo griežtai prieš, jog bet kokie neaiškaus plauko tikėjimai būtų Lietuvoje lygūs… Trinkūnienė ” Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“??? Na nežinau ir ką čia be pasakyti…
Kęstuti, čia kalba ne apie VISAS, o tas, kurios pagal įstatymą turi teisę. Skaitykite Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą.
pats religiniu bendruomeniu istatymo buvimas priestarauja monstitucijai. Konstitucija beje galima spausdi.ti ant tualetinio popieriaus, tik klausimas, kam popieriu gadinti? Ji arba uztikrina tai, kaip yra, arba neigali ta panaikinti. Bet kuriuo atveju, faktiskai neveikia:)
labai svarbu suvokti, kad islamas ( nors straipsnis ne apie ji) nera religija, o totalitarine pavergimo ideologija, kailp bolsevizmas ar nacizmas. Tai Europai zymiai svarbiau, nei klausimeliai, cia keliami, koki muila pasirinkti, valdziai i tam tikras angas lendant:). Kaip atskirti svarbu klausima nuo antraeilio-ogi pasiziurekit, ar/ kaip atsakymas i ji itakos jusu ateiti:)
pagal konstitucija, religija atskirta nuo valstybes. Tai cia baigiasi bet koks istatymo santykis su religija. Ir ne valstybes reikalas pripazinti ar ne ( tiksliau, jos valia cia nebesvarbi). NEPRASYKIT NIEKO IS VALDZIOS-TEGUL JI KLAUSIA, KA JUS SUTEIKSIT.
Ir jokia kita (registruota!) religija neturi nurodinėti nei Seimui, nei vyriausybėje KITŲ religinių bendruomenių registracijos klausimais. Nes, pasak įstatymų, tai kvepia kai kuo negeru.
O dėl senojo baltų Tikėjimo, dėl siekio ji ir sau, ir pasauliui atskleisti – tai net ne LT, o viso pasaulio mokslo interesas įsigilinti į ją, išsinagrinėti, atkurti žinias, ką aisčiai turėjo iš gilios senovės išsinešę, nes tai TO PATIES, TO VIENATINIO KŪRĖJO žmonėms palikti pamokymai ir priesakai. Yra Naujasis Testamentas. Ar dėl draudžiama žinoti, ką Senasis skelbė? Per visus kitus Dievo apsireiškimus bus kiti pamokymai ir priesakai. Ar dėl to Dekalogas taps niekinis ar net draustinas?
Tai žmonijos žinių apie Kūriniją RAIDA. Pakopa po pakopos. Apmaudu, kad mūsų bažnyčia perėmė iš kaimynės ne patį Tikėjimą, ne Esmę, o okupacinį santykio su kitais braižą.
kokie dar registracijos klausimai? komentuota neskaicius. Teise ta daryti tai zinoma yra, bet komentaras vargiai susijes su komentuojamu twkstu. Gal noreta kitur patalpinti?
Apgailestauju, tamsta nesupratote. Bet nesvarbu.
Jokia kita registruota religija neturi nurodineti Seimui……… Pasakyk, Žemyna, ar kuri kita religija kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Aš pats savo kuprinėje nešiau kroniką. Tada buvo vienintelis būdas kovoje.Kur buvo pagonis, kur Trinkūnas, Vaiškūnas. Kada R. Ozolas Vilniuje kvietė į mitingą už lietuvių kalbą, Romuvai labiau rupėjo mindit varles ant piliakalnio ir šaukt gyvo- žalio.Tai buvo svarbiau nei atvest grupę žmonių į mitingą ir parodyt masiškumą.Tik Romuvos mažas palikėjimas telefonu sekmės mitingui. Jonai ar prisimeni?.
Pliusai lieka pliusais, kol patys nesugadina savo pliusų vėlesniais veiksmais, tokiais kaip šis.
Jei šiandien piktnaudžiaučiau tuo, kad kažką pavojingo dariau (net ir šiandien nesuvokdama, kaip man tada pavyko neįkliūti, ir Dievui už tai dėkodama), būtų tiesiog nepadoru. O jau registruotos ir aukščiausią apsaugą sau garantavusios religinės bendruomenės stumdymasis alkūnėmis su „konkurentais” ir įtakos Seimui naudojimas – jei taip pasielgtų koks nors ne itin išsilavinęs, iš Varšuvos spaudžiamas užkampio kunigas, dar suprasčiau.
“Jokia kita registruota religija neturi nurodineti Seimui” – tai kodėl Gintaras Grušas išsiuntinėjo laiškus seimo nariams su prašymu balsuoti prieš Romuvos įteisinimą, kai Romuva atitiko visus įstatymo reikalavimus, Teisingumo ministeriją ir seimo komisija tą patvirtino – beliko tik formalus balsavimas… Neatitiko tik judomasonų ir “išrinktosios tautos” reikalavimų… Sovietinė okupacija vienintelis laikotarpis istorijoje, kai božnicos ir Lietuvos poreikis išsivaduoti sutapo, visais kitais atvejais judomasonų veikla buvo nukreipta prieš Lietuvą ir jos tikrąjį atgimimą. Sovietmečiu katalikai turėjo užnugarį – Vatikaną, taip, kad nėra ko lyginti, bet ir tai Joną Trinkūną buvo išmetę iš universiteto už perdėm tautišką veiklą…
Sveikinu!
Tikrai pelnytai. Manau, kad jau greitai “Romuva” bus pagaliau pripažinta tradicine religine bendruomene.
Aišku, paradoksalu, kai arčiausiai tradicijos esanti bendruomenė laikoma “netradicine”. Paradoksalus ultrakeistų kaip ir “konservatoriais” save vadinančių veikėjų užsispyrimas. Tačiau liberalūs vėjai sutrupins konservatorfundamentalistų pamatus ir tai kas yra tradiciškai bus taip ir vadinama.
Sėkmės! 🙂
O kas toliau!
O toliau Gustavai tau kaip dievo atstumtajam beliks pagarbinti “išrinktąją” tautą ir toliau atlikinėti Vudu apeigas…
Prisimenat, Nepriklausomybės pradžioje dygte pridygo įvairių partijų. Tie patys, buvę komjaunuoliai ir jų draugai pasiskirstė vaidmenis ilgalaikiame spektaklyje: jūs socdemai, mes – krikdemai, jie – liberalai, o anie – nuosaikieji (buvo ir tokie) ir t.t. Labiausiai nemėgstami yra panašiausi, nuo seno suvedinėjamos sąskaitos ir kariaujama. Bolševikai galabijo menševikus, sunitai – šiitus, savo laiku katalikai – protestantus, o šiandien – senesnio tikėjimo žmones. Nors visi, kaip rašė K.Donelaitis, gimė vienodai nuogi. Deja, kartu su apranga (ar uniforma?) auga ir neapykanta…
Tolerantai apdovanojo pagonis? Net nežinau, kaip reaguoti. Viena vertus, Romuvą labai palaikau; kita vertus, Swedbanko finansuota tolerantų premija? Hm… Tikrai nežinau, kaip reaguoti.
Na tenka tai priimti kaip žinomumo padidinimo veiksmą…
Viskas puiku. Tai graži akcija ir prasmingas apdovanojimas.
Jei ne liberali visuomenė, liberali demokratija – tai Tradicianiam baltų tikėjimui vargu ar kas būtų leidęs atgimti. Iš esmės. giliau pamasčius, dauguma romuviečių kaip tik ir yra liberalių pažiūrų žmones.
Tai dėsninga ir taip turi būti.
Taip ir norisi priminti šių dienų dvasininkams, o ypač hierarchams, kaip Kristus, atėjęs mokyti teisingai tikėti, vanojo būtent to meto šventikų šonus, nes jie neteisingai elgėsi, ne tuo keliu tautą vedė, savo naudai Tikėjimo mokymą iškraipė. Deja, ilgainiui išaiškėjo, jog Jo apsireiškimas nė kiek dvasiškių nepakeitė. Jie valdomi kažkokios jiems labiau įtakos darančios jėgos. Sakyčiau, jie dar aršesni tapo. Gal tai turėdamas galvoje, Jis sakė, jog kur trys susirenka, ten ir bažnyčia. Esą, bet kur Dievo sukurtoje GAMTOJE galite melstis ir pajusite Jo dovanojamą energiją savyje. Susirinkote, ir kreipkitės tiesiai, be tarpininkų į Dievą, nes dvasiškis ne visada Dievui tarnauja.
Juo blogiau, jei jis painioja religiją su politika, tokia, kokia ji ligi šiol religijos klausimais egzistavo – nesutaikoma, arši, puolanti, okupacinė, nemokanti sandraugoje egzistuoti, niekaip nesuderinama su Dekalogu. Gal jau metas baigti Kryžiaus žygius bent prieš savo tautą? Juolab, kai ir pats esi atstovas Tautos, kuri nuo tų žygių žiauriai nukentėjo – ir tapatybės, ir tautiečių bei jų gyvybių, ir didžiulių netektų teritorijų prasme.
Kryžiuočių – krikščionių kraujo kelias truko keletą šimtmečių, kol mus pavertė vergais. Ramuvos kelias taikus ,santarvėje su Visata , su Lietuvių Tauta bus trumpesnis. Niekas nežus. Nes Ramuva skleidžia, neša Taiką, Dora, Darna . Turėkim kantrybės , o Lietuvis kantrus.
Otožto, proše pana! Ir aš taip sakau – nesidenervuinam!
Kokia čia Baltų religija? Kažkokia fantazijinė rekonstrukcija su nupušimo elementais. Kurią iš Baltų religijų gaivinate: palaikų deginimo laikotarpio, laidojimo su arkliais, vikingų ar dar kokią? Kad jau liberastai mato iš jūsų naudą, tai matyt ne bereikalo. Sveikinu prisijungus prie antifos. Nepamirškite pakovoti dėl savo įsitikinimų rimčiau – su šventais akmenimis rankose. Jus palaikančios moterėlės matyt gerai nesupranta viršūnėlės tikslų ir siekių, kurie tik tai viršūnėliai aiškūs ir tėra. Kažkuo primena Sąjūdį, kai jame pradėjo tvarkytis Landzbergis. Kas pas jus tvarkosi? Sužinome apie kažkokį statytinį krivaitį, kai jis numiršta. O geriausiai girdisi Vaiškūnas, kuriam agresijos tikrai galima pavydėti. Ar nebus toks pat kovotojas, kaip Antanaitis už lietuvių kalbą? Dėl jūsų sąmoningumo kartais kyla klausimų. Abejoju, ar atstatysite kažkokią teisybę už XIII amžiaus įvykius, jei pasikeis jūsų teisinis statusas. Greičiausiai tik pradėsite kelti triukšmą ir reikalavimus, kurie supjūdys jautresnius žmones. Klausimas nėra vienareikšmis. Atrodo skaudu, kad buvo kažkada primesta svetima religija, bet vėjo kėlimas praėjus keliems šimtams metų, atrodo yra labiau griaunantis, nei kažką duodantis gero.
…Svarbiausia nesinervinti, sveikai maitintis ir apie kitus nespręsti pagal save…
Nematau jokio pjūdijimo . Ramuva nieko nepuola ir nieko nesiruošia kalti prie kryžiaus. Tegu katolikai dar tūkstantį metų ramiai klūpo ant kelių ir daužosi “kulokais” krūtines , kad kalti. O Ramuvos sekėjai nori būti tik lygiais tarp lygių. Gal pasakyti – amen?/
Štai, kai bus įteisinta, po truputį, žingsnis po žingsnio kažkas bus čia atskleista, kažkas kitose teritorijose.
Kaip žinia, panašių ar ir tapačių apeigų, švenčių pėdsakų ne tik mūsų žemyne rasta, bet ir P. Amerikoje, ir Afrikoje – kodėl turėtų būti tiriamos kitų tautų religijos, kodėl galima domėtis ir rengti ekspedicijas į P. Amerikos, Meksikos paveldo radimvietes, o aisčių taip norima apeiti, lyg jos pėdsakų nesimatytų?
Ar iš anksto, rimčiau netyrę žinome, jog „ten nieko svarbaus nėra”? Kam taip rūpi, kad aisčių genčių istorinis ir kultūrinis paveldas liktų iškastruotas, vieni skutai, kuriuos kažkas leidžia pamatyti, o kitkas – tabu? Tai kas gi tas išrinktasis, kur turi teisę už mus, aisčius (baltus) tai spręsti?
Pagaliau kam kurstyti aistras dėl to, kad bendruomenė nori apie save oficialiai pranešti, oficialiai figūruoti įv. registruose? Ar tamstos gyvenime tai ką nors pakeis? Gal tamstą kas vers pakeisti bažnyčią? Nematau logikos priešinimesi, nematau priežasties skelbti karo. Juk, jei pasitvirtins tamstos teiginiai, kad tai tuščias reikalas, tai ramiai sau leiskite tam įvykti – kam trukdote įvykti tam, ko pati trokštate? Neatimkite iš savęs to malonumo! Jau dabar galite gardžiuotis, būdama tikra, kad ateis ta akimirka, ir tamsta pergalingai sušuksite: „O ar aš nesakiau?!” Ir išgersite šampano.
Ne Roma. Tamstos komentaras vertas aukso. Tiksliai ir aiškiai.
Tiksliau Judo grašių…
Gausiu pasidalinsiu.
Ne Romai:
Kai žinai Homo sapiens aisčių istoriją, džiaugiesi Kūrėjo duotais sparnais. O, jeigu turit ir savo tautos sparnus, kurkit drauge su mumis.
Tarkim imsime kurt drauge, Tektu pagonių ir katolikų tikėjimus viską sumesti į vieną.Kas gautusi?Dėl istorijų, kurių niekas šimtu proc. nežino ir nesiginčijama. Ginčai kyla dėl religijų, kurios ir sukurtos dėl karų, užkariavimų ir žudymų.
Priminkite nors vieną LDK religinį žygį..? Tokio nebuvo… Kuo kaip tikėti priima sprendimą noritys tai daryti, o ne nenorintys. Galite būti ramus, inkvizicija su Senuoju tikėjimu nesugrįš, niekam per prievartą nebus brukama, skirtingai nuo božnicos… Nenorit netikėkit, bet kam taip skeryčiotis brukant savo nuomonę?
Kas gautųsi du tikėjimus sumetus į vieną? Gautųsi Kristijono Donelaičio “Metai”, ankstyvojo Antano Baranausko “Anykščių šilelis”, Vaižganto, Maironio kūriniai.
Taigi mūsų šviesiausi kunigai tikrai išpažino ir senąją tautos dvasinę tradiciją bei darniai ją jungė stiprinant Tautą.
Neik su velniu obuoliauti. Bet “Romuva” nuėjo. Kaip vienas skaitytojas pastebėjo: Tolerantai apdovanojo pagonis. Išsamiau gal neaiškinsiu .nes ankstesnio mano komentaro čia ,matyt ,adminas nepatvirtino o kitą beveik tokį patį Ėlėrtė portale – paprasčiausiai ištrynė.
Visiškai pritariu, Kiemsargi, pats norėjau brūkštelėti kažką panašaus. Esate mažas sveiko proto gūsis šiuo klausimu šiame portale. Liaudiškai tariant – gėda Romuvai. Dabar man jau visiškai aišku, kad klydau palaikydamas Romuvą svarstymų seime metu. Ji tėra folkloras, o iki tikro tikėjimo dar ilgai reikės bręsti.
O aš sakau, kad Ramuva ne tikėjimas ir ne kažkoks “falklioras” , kaip kam rodosi, o Gyvenimo Būdas.
Kai kuriems žmonėms elgetavimas irgi yra gyvenimo būdas.
Tai ką norėjote tuo abstrakčiu pasakymu įrodyti?
O, ačiū! Būtent, GYVENIMO BŪDAS yra svarbu ir turėtų lemti. Ne „obrazcovo-pokazatelnyj” lakstymas į bažnyčią (kad ir kokio tikėjimo ji/jis būtų) ir „atsižymėjimas”, jog aš va, čia, aš uoliai lankausi (kaip LIEPTA!), bet gyvenimo būdas, SAVO kasdienybės žingsnių tikrinimas pagal Tikėjimo tiesas (krikščionybės atveju – pagal Dekalogą). Poelgių, veiksmų, sprendinių buityje, šeimoje, kaimynystėje, darbe, versle, partnerystėje, tarpvalstybiniuose santykiuose.
Būtent taip Tikėjimą suprato mano Tėveliai, Seneliai, mūsų plačioji giminė, tarp kurių ir dvasininkų buvo. Visi jie ne fanatiškai, ne susiraukę, o linksmai tikėjo, nesipriešindami dėl to su kito tikėjimo žmonėmis, ir visų pirma SAU, o ne kitiems reikalavimus kėlė. Kitus pagal jų gyvenimo būdą gerbė, o už priklausymą tai pačiai bažnyčiai. Nežiūrint savo statuso, turtinės padėties, kiekvienas jų savo duoną kasdienę visų pirma SAVO prakaitu pelnė, buvo labai reiklūs sau – ne savo norus į pirmą vietą kėlė, o savo PAREIGĄ. Laikėsi principo, jog kam daug duota, iš to bus daug pareikalauta. Jie nelaukė, kad iš jų reikalautų – jie patys rūpinosi pagarbiai elgtis su kiekvienu, sąžiningai atsiskaityti su kuo priklauso, ir dalintis; neatstumdavo nė vieno, reikalingo pagalbos (už tai ir nukentėjo). Ir buvo gerbiami. Dėl tokios jų tikėjimo išraiškos nesu jų nė nago juodymo verta – abejoju, ar turėčiau pati tiek valios nepaisant nieko, nepaisant vis kitusios aplinkos spaudimo neišduoti savęs. O jie ėjo – kad ir kieno valdžia už kiemo tvoros buvo. Iš kur tokia Dvasios jėga?
Šiandien, esu tikra, jie palaikytų romuvius už jų pagarbą viskam, kas Kūrėjo sukurta. Pagarbą, kokios krikščionių valdomos teritorijos, jų valdoma pramonė, ūkis turėtų pasimokyti. Tada nereikėtų jokių ekologinių ar blaivybės judėjimų, nieks negamintų prekių pertekliaus, neprievartautų vartojimo-gamybos-pnigų apyvartos smagračio. Ar tikrai katalikai vieni pajėgūs grąžinti į Kristaus skelbtą kelią priešinga kryptimi ligi šiol lėkusius žmones? Gal visai nekenktų ir romuvių talka? Gal pripažinkime, jog VISI Jam Vienam – Kūrėjui meldžiamės?! Kodėl lietuvių katalikams nepasiūlius Taikos sutarties visiems, kas, tegu ir savaip, Visatos Kūrėjui meldžiasi, Jį, o ne ką kitą garbina ir Kūriniją gerbia?
Nebūkite naivi, visi įsakymai “ką daryti” ateina iš Vatikano, vietinė saviveikla Vatikanui nepriimtina. Romuvos nepripažinimas – Vatikano įsakymas…
Gražiai rašote, Žemyna, to iš jūsų tikrai neatimsi. Ir norai jūsų geri, tačiau to nepakanka, nes žmonės yra daug sudėtingesnės būtybės. Nebus tos jūsų minėtos talkos, nes neopagonys yra neadekvačiai priešiški krikščionims (pagarba viskam?), o katalikai juo labiau nesutiks, nes juos slegia per sunki išskirtinumo dogmos našta. Tokie dalykai šiaip sau savaime neišnyksta. O padorūs žmonės visada susišnekės, nepriklausomai nuo to kokiu vardu jie kreipiasi į Dievą.
Jūsų “galutinės” išvados iš nežinojimo, tokie kaip “neopagonys” tikrai ne Lietuvoje gyveną. Senasis tikėjimas ir jo pasekėjai neužgeso dar ir 20a. – Visuomis Beržanskis, kuris išsireikalavo iš Caro raštą, jog jis Senojo tikėjimo atstovas… Paskutiniai senojo tikėjimo palaidojimai Nidoje buvo 20a. pradžioje, būsite aplankykite senąsias žvejų kapinaites…Tik užregistravus Romuvą mėgino Jonas Trinkūnas kalbėtis, bet jį pasiuntė kunigai už “devynių marių”, o jūsų padėties supratimas kaip Putino, jis saviškiams aiškina – mus puola, nors pats ir elgiasi labiausiai iššaukiančiai. Priminsiu seną atsitikimą, kai tik Romuvą užregistravo į Trinkūną kreipėsi teisininkai – jei tik jūs duosite sutikimą, mes Strasbūre laimėsime bylą, kad Lietuvoje visos registruotos religinės bendrijos būtų lygios – “jokiais būdais”, Trinkūno atsakymas. O po to jis man paaiškino. “Krikščionybė jau turi savo pasekėjus ir turi būti tradicinė, o tai padarys Lietuvoje visokias neaiškaus plauko sektas lygias su paprotiniais tikėjimais”. Apie tai ir pirmasis mano pasisakymas… Nėra išankstinio nusistatymo iš Romuvos pusės, iš bažnyčios yra – Grušas tą priminė, kai buvo sprendžiamas Romuvos klausimas seime…
Kęstuti, gal jums vertėtų peržiūrėti savo senus komentarus apie krikščionybę, užuot pūtus čia miglą?
Tikriausiai supainiojot mano asmeninę nuomonę su Romuvos…
“Romuva” man patinka.Palaikau. Šiame “nacionaliniame kankūrse” balsavau UŽ. Net du kartus. Galėjau ir daugiau ,bet kažkaip nepatogu rezultatus klastoti 🙂 Bet niekaip nesuprantu ,kodėl visi romuviečiai balsavo už : “VAIVORYKŠTĖS APDOVANOJIMAS įteiktas Elenai Reimerytei ir projektui „Spalvos“. Projektas įvertintas už dokumentiką, drąsiai kalbančią apie LGBT* temas ir priverčiančią suabejoti heteronormatyviu pasauliu” ? Kaip kitaip paaiškinti ,kad shitas mėšlas gavo apdavanuojimą?
Iš tiesų asmeniškai aš už nieką nebalsavau ir net nežinojau, kad čia kažkokie balsavimai vyksta. Tiesiog tuo nesidomiu.
Tačiau nuoširdžiai sveikinu “Romuvą” ir tikrai džiaugiuosi, kad Romuvių tarpe nėra tokių liberalų nemėgstančių radikalų, kokių yra įvairiuose kituose judėjimuose.
Visada sakydavau ir sakysiu, kad SĄŽINĖS LAISVĖ, teisė rinktis – tai kertiniai liberalizmo pagrindai, kurie ir lėmė, kad Lietuvoje atgimtų senasis baltų tikėjimas. Iš esmės dauguma romuvių yra liberalai. Ir būtent tų, kuriems Romuva yra ne tik kaip tikėjimas, bet ir kaip gyvenimo būdas. O radikalai Romuvoje – pakankamai reta išimtis. Ir jų atsiradimas yra sietinas pirmiausia su tokiu prieš kelioliką metų įvykusiu rekškiniu (pamanu, Šviesios atminties J. Trinkūnas tuo džiaugėsi), kad prie Romuvių prisiplakė grupelė radikalesnių pažiūrų jaunuolių (baikerių ar skinų – tiksliau nepamenu). Tad jie šiek tiek “praskiedė” Romuvos liberalumą. Tačiau jiems Romuva tikrai nėra gyvenimo būdas, o tik tam tikra mąda, tam tikra saviraiška. Jei net baltų tikėjimo esmės neperpratę, nes jiems aktualu tik forma ir siekis baltiškais simboliais užmaskuoti neaiškius savo orgaizacijų tikruosius simbolius.
Tai va. O tikroji Romuvos pagrindinė srovė – yra liberali. Ir tai natūralu bei dėsninga.
Tad ir šis apdovanojimas, kuriuo Romuva tikrai turi didžiuotis, ira nuostabus telerancijos, pagarbos ir savitarpio supratimo simbolis. Romuva yra dalis tos pažangiosios visuomenės, kuriei priklauso ir šios iniciatyvos organizatoriai 🙂
Aisčiai (baltai) niekuomet neelgetavo. Dėl to įrodinėti niekam nėra jokio reikalo, nes gimėm toli iki Kristaus, Lenino arba Mao Cze duno kartu paėmus.
Ėjau pro šalį: nėra gerai, kad esat einantis pro šalį bibliotekoms. Prieš spalio mėnesį užsukite į Klaipėdos universiteto biblioteką ir paskaitykite prof. dr. Rimanto Balsio knygą apie baltų tikėjimą. Visgi, jei ruošiantis rinkimams, laiko nerasite, tai pasakau, jog ten išaiškinta, kad baltų tikėjimas buvo (ir tebėra) brandus bei visavertis. Manau, jog nėra klaida, kad balsavot už “Romuvą” svarstymų Seime metu.
Pirma, tai ne jums atsakinėjau, Rimgaudai. o antra, prieš mokant kitus nepakenktų pasimokyti paprasčiausio mandagumo ir paprasčiausio teksto suvokimo.
Tikiuosi, kad nebereiks vargintis dirbant Seime – atsiras žmonių, kurie už jus Seimo darbus atliks. Ir kurie nekaltins savęs, kad priėmė viena ar kitą sprendimą, bet po to pamatė, kad pasielgė nederai, nes jų užtartieji susidėjo su “netikeliais”.
Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės šį kartą balsuos už liberaliau mąstančius politikus.
Gal, esant ne tik Lietuvos piliečiu, bet ir Tautos atstovu, keistoka vis eiti pro šalį? Gal reiktų pabandyti apsistoti, pabūti JOJE, Lietuvoje, su Lietuva, su viskuo, kas ji šiandien yra, kas ji buvo ir kas jos laukia?
Gal, kaip dabar sakoma, „surasite save” būtent čia?
Pabandom? Juk niekad nežinai žmogus… 🙂
Ėjau pro šalį: diskusija yra vieša, todėl teisingai suvokite ir mano tekstą, kuris užsibaigia sakiniu: “manau, jog nėra klaida, kad balsavot už “Romuvą” svarstymų Seime metu” – nuomonę šią išreiškiau tikrai mandagiai. O tai, kad knygą šią reikėtų pasiskaityti, tėra mandagus priekaištas bet kam, kuris tikėjimą prilygina folklorui. Bet, jeigu įžeidžiau kuo, atsiprašau.
Įsižeidinėja – aikštingos panelės ir per daug susireikšminę, brandžios asmenybės tokiais niekais neužsiiminėja 😉 …
kažin, ar taip yra. Jau greičiau neįsižeidžia arba tie, kurie patys neturi savigarbos, arba tie, kurie negerbia juos įžeidusių (arba jau nebegerbia po įžeidimo), tad ir jų nuomonė jiems nebesvarbi.
tiesa, visuomet gali būti pro šalį vaikštančių išimčių … 🙂
Jei žmogus sako teisybę – belieka padėkoti, jei šneka nesąmones, tai dėl ko tada įsižeisti? Nebent užuojautą pareikšti…
iš tiesų nepagalvojau apie tokį atvejį, kad kas nors išsakytą teisybę palaiko įžeidimu. Brandi asmenybė dėl jos tikrai neįsižeistų.
>> Rimgaudui
Tai ir diskutuokite, kam leidžiatės į asmeniškumus? Lengvai neįsižeidžiu ir asmeniškai nepriėmiau, tačiau turėtumėte žinoti, kad nėra mandagu apie nepažįstamą asmenį sakyti pirmą į galvą šovusią nesąmonę ir ja remiantis dar nurodinėti kur jam nueiti ar ką perskaityti. Jūsų pastaba apie baltų elgetavimą, beje, irgi buvo ne vietoje.
O folklorui Romuvą prilyginau ne dėl priešiškumo ar noro įkasti jos gerbėjams, o dėl to, kad iki pilnavertės religijos jai trūksta svarbiausio dalyko – apreiškimo. Be apreiškimo religija tėra apeiginė iškamša. Ir jei darytume prielaidą, kad aisčiai kada nors turėjo išbaigtą religinę sistemą, tada reikėtų klausti kam ir kokiu tikslu reikėjo paskleisti mintį, kad baltų tikėjimas buvo neapreiškiminis kai visose senovinėse tradicijose buvo priešingai.
Nejuokinkite su tais “apreiškimais”, kai Mozė ant Sinajaus kalno padegė šiūkšlių krūvą ir nusileidęs paskelbė – apreiškimas, tai net žydai nepatikėjo ir teko jam nužudyti 40 ar 80 žydų šventikų, o vėliau žydus tąsyti po dykumą 40m. kurios plotas kaip Telšių apskrities. tai jums tokio apsireiškimo reikią??? Kas ne kurčias, ne aklas ir ne durnas tai jam stebinčiam supantį pasaulį kiekviena akimirka – APREIŠKIMAS… Dievas yra visur, viskas yra Dievas, viskas yra viena, tai belieka tik stebėti ir stebėtis kaip viskas nuostabu aplinkui
“Kas ne kurčias, ne aklas ir ne durnas tai jam stebinčiam supantį pasaulį kiekviena akimirka – APREIŠKIMAS…”
Akivaizdu, kad čia ne apie jus.
Linkėčiau, jog tai būtų apie jus…Ne man spręsti… Aš tik turėdamas galimybę pasisakau, o galutinį įvertinimą pateiks aukščiau esantys…
>>Ėjau pro šalį
Ačiū už paaiškinimą, kad baltų tikėjimas buvo neapreiškiminis, kai visose senovinėse tradicijose buvo priešingai. Nesu religijotyrininka, todėl dėkoju už tokio pobūdžio informaciją. Lengvai neįsižeidžiu ir asmeniškai nepriimu.
Na, ir puiku!
“Ačiū už paaiškinimą, kad baltų tikėjimas buvo neapreiškiminis, kai visose senovinėse tradicijose buvo priešingai.” Na niekada nenaudokite “visose”, jei neišsiaiškinote… Budai niekas “neapsireiškė” ir niekas nepasivaideno, jam tik protas prašviesėjo, todėl jis net “dievo” savo mokymuose nenaudoja.Pas jį aukščiausias “Pirmapradis protas” kurio reikią ieškoti savyje, o ne kažkur “aukštai” ar “žemai”. Pats Buda joks Dievo “giminaitis”, žmogus kaip ir visi, taip kad ir budizmas neapreiškiminis tikėjimas. Hinduizmas greičiausiai irgi neapreiškiminis, čia jau kaip pavadinsi, ten Dievai gyveno su žmonėmis, kaip žmonės – “Ramajana”. Tai jei tuos Dievus visi matė, visi pažinojo, tai joks ten susireikšminęs “apsireiškimas” kažkam vienam ar keliems…
Vargeli tu vargeli, gal pačiam vertėtų bent jau apreiškimo sąvoką išsiaiškinti prieš komentuojant? Apreiškimas yra tiesos sužinojimas ar atskleidimas antgamtiniu būdu. Ir jis nėra krikščionių nuosavybė. Jei dėl liguisto požiūrio į krikščionybę jums šis žodis yra atstumiantis, naudokite kitą žodį – pavyzdžiui, nušvitimas, esmė dėl to nesikeičia. Labai retai istorijos eigoje kažkas patirdavo nušvitimą, žmonės iš jo padarydavo religiją kuri ilgainiui išsigimdavo ir iš tiesos virsdavo melu.
Po paskutiniu sakiniu pasirašau, tiesiai šviesiai apie krikščionybę ir kitus tikėjimus, neišskiriant ir budizmo atmainų. Čia tik krikščionybėje nušvitimas yra antgamtinis, nes joje nėra dvasinio mokymo, budizme, hinduizme yra per tūkstantmečius atidirbti mokymai kaip tą nušvitimą pasiekti – kiekvieno jogo kelias, tai kelias į nušvitimą, bet ten tik niekas tuo nesigiria ir naujų tikėjimų nekurią. Budizme aukščiausias nušvitimo pakopa nirvana, bet Buda savo mokinius iš anksto nuramino – Nirvana nėra aukščiausias žmogaus įmanomas pasiekimas, o tik viena pakopa į kitų pasaulių pažinimą… O nušvitimas gali ateiti ir be mokymo, bet iš praėjusių gyvenimų įdirbių ir tai nėra jau toks retas reiškinys kaip jums atrodo, negi tvirtinsite, jog per paskutinius 4 tūkst metų tarp baltų taip ir neatsirado nušvitus žmonių. Ne vienas ir ne viena dešimtis, šimtai… Lietuvių tauta išsaugojo daugiausiai liaudies dainų Europoje, lietuviai išsaugojo daugiausiai ir religinių apeiginių giesmių, dar pats Trinkūnas jaunas būdamas važinėdamas po kaimus užrašinėjo tas apeigines giesmes, nesuprantama – ko jums dar trūkstą sau Senąjį tikėjimą pripažinti pilnaverčiu??? Na nebent tik krikščioniški “filtrai” ne viską “prafiltruoja”…
“Čia tik krikščionybėje nušvitimas yra antgamtinis, nes joje nėra dvasinio mokymo”
Visiška nesąmonė. Esate menkai susipažinęs su krikščioniška dvasine tradicija. Jau vien pats žodis “nušvitimas” suponuoja antgamtiškumą, nes dvasinė šviesa yra už mums žinomų dėsnių ribų.
“budizme, hinduizme yra per tūkstantmečius atidirbti mokymai kaip tą nušvitimą pasiekti – kiekvieno jogo kelias, tai kelias į nušvitimą, bet ten tik niekas tuo nesigiria ir naujų tikėjimų nekurią.”
Kaip faktas, kad jogoje yra daug būdų pasiekti vieną ar kitą sąmonės būseną, paneigia nušvitimo antgamtiškumą?
Ir jei jums viskas taip paprasta kodėl jūs dar nesėdite lotoso padėtyje?
“negi tvirtinsite, jog per paskutinius 4 tūkst metų tarp baltų taip ir neatsirado nušvitus žmonių.”
Stengiuosi netvirtinti to ko nežinau, tačiau jei tokių žmonių ir būta, mes apie juos neturime jokių rašytinių nei žodinių žinių, išskyrus nebent jus. O tuščios spėlionės manęs nedomina. Bet kuriuo atveju, net jei prašviesėjusių aisčių ir būta, jie nei iš tolo negalėjo prilygti nei Budai, nei Šankarai, nei Ramakrišnai, nei Šv. Pauliui, nei kitoms didžiosioms sieloms kurias dar būtų galima vardinti ilgai, nes tokios sielos įsikūnija žemėje ne tam, kad liktų užmarštyje.
“ko jums dar trūkstą sau Senąjį tikėjimą pripažinti pilnaverčiu?”
Jau atsakiau į šį klausimą pačioje pradžioje. Jei tikėjimas tėra apeigų visuma ir jis negali perkeisti žmogaus prigimties, o dar tiksliau išsireiškus – sąmonės, kokia nauda (neskaitant kultūrinės) iš tokio tikėjimo?
“Esate menkai susipažinęs su krikščioniška dvasine tradicija.” Jei trumpai, tai nuo krikščionybės atsimečiau, kai nusprendžiau nepriklausomybės pradžioje, jog turiu būti “tikras krikščionis”, skaičiau ir domėjausi viskuo kas susiję su krikščionybę, net ir 11 nekanonizuotų evangelijų skaičiau, bet kuo daugiau skaičiau, tuo daugiau klausimų kilo… Galiausiai priėjau išvados – krikščionybė neturi jokio dvasinio mokymo. Judaizmas, krikščionybė, islamas – įdeologijos. Judaizmas dar sau pasiliko kabala, o krikščionybė ar islamas, tai tiek vertės, kiek iš kokio komunustinio manifesto ar “Mein Kampf”. Mokiausi ir meditacijos, ir kūną buvau palikęs, ir pomirtiniu tuneliu praėjau, ir ten su “Dieviškąją šviesa” susitikau, todėl galiu sau leisti pasakyti – stebuklų nebūna… Pvz. jei blogai mokantis plaukti žmogus netyčią įkris į šaltą vandenį kur toliau nuo kranto, jam tai bus stebuklas jei pasiseks išplaukti. Gerai treniruotam plaukikui, kuris nuolatos maudosi šaltame vandenyje bus vienas malonumas įšokti į šaltą vandenį ir prasiplaut. Tas pats ir su jogos mokymu, ir krikščionybės “antgamtiškumu” pasitaiko kaip aklai vištai grūdas, bet pasitaiko, o tada tai jau “stebuklas”…
Na štai Kęstuti, pats prisipažinote, kad mėtotės nuo vieno dalyko prie kito, į nieką rimtai neįsigilindamas. Jei esate paviršutiniškas ir jums neįkandamos kažkokios gelmės, gal tada nereikėtų kažko kaltinti išskyrus save?
Kaip tik nuosekliai einu pirmyn, gilindamasis į mokymų esmę, nebijau atmesti, nebijau sau pasakyti – kvailys buvau, todėl man nėra reikalo tikėti visą gyvenimą niekais, pakaks nesąmonėms ir dalies mano gyvenimo…
>> Kęstutis
“Kaip tik nuosekliai einu pirmyn, gilindamasis į mokymų esmę”
Jei jums taip prastai sekasi, gal vertėtų rimtai susimąstyti ar ši sritis jums ne per sunki? Gyvenime teko sutikti tamsių žmonių, bet tokio lygio kliedesio kaip krikščionybės gretinimas su “Mein Kampf” neprisimenu. Linkiu, kad jums bent truputį prašviesėtų protas.
Jūs prisiminkite inkviziciją, kurią šiais laikais mėginama jau bažnyčios pateisinti, ir “Mein Kampf” bus pats tas – vieni grynino tikėjimą, kitas grynino rasę, pasekmės tos pačios, dar neaišku kas blogiau, sakyčiau krikščionybės įsigalėjimas europoje – blogiau… Šiaip jei sugebėtumėte krikščioniškus “filtrus” iš savo mąstymo išmesti, taip nesiginčytumėte, o tai dabar priverstas išlaikyti “fasoną” – krikščionis visada teisus ir dar “viršesnis” už kitus likusius…
bent jau lietuvių atveju Jūsų prielaida apie senojo tikėjimo neapreiškimiškumą nėra teisinga. Apie tokį Sovijų (ar Sauėją, Šovėją ar Sovį, – nelygu, kaip interpretuosime jo vardo užrašymą) esate girdėjęs?
Tiesa, Sauėjo atveju transcendentinės (antgamtinės?) žinios pasiekiamos ne “Dievo-valdovo” išsakomų nurodymų keliu, bet žmogaus pastangomis (jei norite, per jo “nušvitimą”), – tai atspindi ir atitinkamą socialinę santvarką, kurioje dar nebuvo įsakmių visuotinių valdovų, kuriems reikėtų patarnauti, tad ir dievybės kiekviena turėjo savo funkcijas, kurias privalėjo (!) atlikti, o žmogus buvo įsivaizduojamas pajėgus paveikti netgi ir antgamtinį regimąjį pasaulį (o per jį – ir apčiuopiamąją tikrovę).
Nesu tikras, kaip gerai senąją pasaulėžiūrą atkūrė romuviečiai, bet išlikę senojo tikėjimo kulto objektai ir daiktai, paplitę ne tik visoje Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų, rodo buvus išbaigtą tikėjimo sistemą. Ir tai nenuostabu, nes bendrų mitų turi visos indoeuropiečių tautos, t.y. jų amžius gali siekti netoli 4 tūkst. metų, tad ką jau kalbėti apie tai, jog jos “gal nebuvo” prieš 600 metų.
“bent jau lietuvių atveju Jūsų prielaida apie senojo tikėjimo neapreiškimiškumą nėra teisinga.”
Kažką ne taip supratote, aš dariau priešingą prielaidą. Apreiškimo nebuvimą aisčių tikėjime teigia Romuva, o ne aš. Štai citata iš jų tinklapio: “Baltų religija yra grindžiama ne apreiškimu, o protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sukoncentruota, etninėse tradicijose atsispindinčia patirtimi.” Ir man kyla pagrįstas klausimas kodėl? Kuo remiantis padaryta tokia išvada?
“Nesu tikras, kaip gerai senąją pasaulėžiūrą atkūrė romuviečiai, bet išlikę senojo tikėjimo kulto objektai ir daiktai, paplitę ne tik visoje Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų, rodo buvus išbaigtą tikėjimo sistemą.”
Abejoju ar toks dalykas kaip pasaulėžiūros atkūrimas apskritai yra įmanomas, o apie išbaigtą sistemą jau minėjau, todėl nesikartosiu.
O šiaip mes labai smarkiai nuklydome į šalį nuo pradinės “neik su velniu riešutauti” minties.
Atsiprašau, kad ne taip supratau. Jei tai – Romuvos teiginys, reiškia, kad jie irgi klysta arba tiesiog apreiškimo sąvokai suteikia kitą prasmę. Arba gal atkurdami senąjį tikėjimą tokios jo ypatybės atsisakė. Faktiškai, apreiškimo elementų galėjo turėti ne tik lietuvių, bet ir prūsų religija – tai legendiniai prūsų Videvūtas (Videvutis) ir Brutenis, nors jie ir paminėti jau gana vėlai po krikšto.
Dėl senosios pasaulėžiūros, tai nelabai sutinku. Manau, kad ji kaip tik yra sunkiausiai pakeičiama, nes tai – giluminiai tikėjimo klodai, o ne jo išorinis apvalkalas, pasireiškiantis savęs tapatinimu su viena ar kita religija ir su jai būdingomis ceremonijomis ir tikėjimo tekstais (kurie, kad ir kokie išsamūs būtų, bet ne visas gyvenimo sritis apima). Daugelis nuoširdžių katalikų, net patys to nesuvokdami, gali būti išlaikę senosios pasaulėžiūros elementus ten, kur tie klausimai nėra reglamentuoti jų šventųjų knygų. Be to, ne visi jas ir skaito, tad tas spragas užpildo pagal savo natūralų (jei norite, “prigimtinį”) supratimą, kurį perėmė ne tik iš šeimos tradicijų, bet ir iš aplinkinės kultūrinės aplinkos.
Bet iš tiesų, šis straipsnis ne apie tai.
Va, TV praneša, jog dar viena čiuožėja nori LT pilietybės… Žinoma, negalima apie visas pagal Izabelos viražus spręsti.
“Jei tai – Romuvos teiginys, reiškia, kad jie irgi klysta arba tiesiog apreiškimo sąvokai suteikia kitą prasmę. Arba gal atkurdami senąjį tikėjimą tokios jo ypatybės atsisakė.”
Jūsų prielaidą apie kitą prasmę yra logiška, tačiau atsižvelgiant į kontekstą ją rasti nėra lengva.
Todėl labiau linkstu klaidos pusėn. Bet dar labiau mane domina ar ši klaida yra sąmoninga, ar ne?
Nes mano manymu nutrūkusią tradiciją galima būtų bandyti atkurti tik tokiu atveju jei kažkas iš naujo pergyventų protėvių apreiškimą arba patirtų panašų.
Šiaip ar taip, apreiškimo klausimas būtų pirmasis kurį užduočiau, jei kada tektų bendrauti su šį klausimą išmanančiu romuviečiu.