Sukčiai „dirba“ ir keliuose

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. Draudikai pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.

„Šiandien dažniau girdime, kad sukčiai savo aukų ieško internetu ar telefonu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais apgavikai aktyviai veikia gatvėse, keliuose ir net stovėjimo aikštelėse“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Bendrovės specialistai kasdien tiria vidutiniškai po du naujus atvejus, kai sukčiai mėgina neteisėtai gauti draudimo išmoką, pasipelnyti iš transporto žalų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį net 258 kartus apsidraudusieji bandė neteisėtai pasipelnyti siekdami gauti jiems nepriklausančias draudimo išmokas. Didžiąją dalį bandymų sudaro didinamas nuostolis ir klastojamos įvykio aplinkybės. „Nagrinėdami surinktą informaciją pastebime atvejų, kai apie žalą pranešantis asmuo nurodo su konkrečiu eismo įvykiu nesusijusius apgadinimus. Taip siekiama pasipelnyti pasinaudojant kito asmens civilinės atsakomybės draudimu“, – dėsto A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai išaiškintų sukčiavimų skaičius buvo 29 procentais didesnis negu metais anksčiau. Labiausiai, net keturis kartus, padaugėjo atvejų, kai asmuo apsidraudžia po eismo įvykio ir kreipiasi į draudikus siekdamas neteisėtai gauti išmoką.

Daugiau nei du kartus daugiau nustatyta atvejų, kai sukčiaujama didinant patirtą nuostolį. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso per praėjusius metus užregistruota 615 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis. Vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekė beveik 2,9 tūkst. eurų. Per metus bandyta neteisėtai gauti nepriklausančių draudimo išmokų už 1,75 mln. eurų, šiemet ši suma dar padidėjo – tik per pirmąjį ketvirtį apgaule bandyta pretenduoti į 770 tūkstančių eurų siekiančias išmokas.

Anot draudimo eksperto, vairuotojai vis dar nukenčia ir nuo taip vadinamųjų „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia. Šie sukčiai gerai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Kartais avarijas jie kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose, o įvykių kaltininkai nė nenutuokia, kad pakliūva į „pakišinėtojų“ spąstus. Pasak A. Juodeikio, paprastai „pakišinėtojus“ išduoda jų eismo įvykių istorija. Įtardami, kad  aplinkybės gali būti klastojamos ar įvykis sukeltas tyčia, draudimo ekspertai dažniausiai perduoda žalos medžiagą tyrimui teisėsaugos institucijoms.

A. Juodeikis nurodo, kad išmanusis telefonas ar vaizdo registratorius yra vienos efektyviausių priemonių, ne tik padedančių klientams apsisaugoti nuo sukčių, bet ir sklandžiau bei greičiau sureguliuoti žalas nuotoliniu būdu. „Transporto priemonių padėtis, padangų pėdsakai ant asfalto ir net šukės gali tapti svarbiomis detalėmis, ekspertams atkuriant eismo įvykio vaizdą. Taip pat daug naudingos informacijos gali suteikti vaizdo registratorių įrašai“, – teigia A. Juodeikis.