Daugiau nei dvidešimčiai Kauno miesto kultūros, sporto, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų Vyriausybė papildomai skyrė beveik 27 milijonus eurų iš Valstybės investicijų programos.
Daugiausiai – 8 mln. Eur – numatyta Žiemos sporto centro Kaune statybai. Beveik 1,5 mln. Eur – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (Steigiamojo Seimo rūmų) rekonstrukcijai užbaigti. Už 2 mln. Eur bus rengiama Lampėdžių irklavimo bazės trasa, už 1,5 mln. Eur– rekonstruojamas vaikų darželis Kuršių gatvėje, Šilainiuose. Daugiau kaip 1,1 mln. Eur skiriama Kauno inovacijų pramonės parko infrastruktūrai įrengti
851 tūkst. Eur skirta Juozo Gruodžio konservatorijos stogo rekonstrukcijai įrengiant mokymo patalpas ir pritaikant jas neįgaliųjų poreikiams, 422 tūkst. Eur – Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui, iš jų 350 tūkst. Eur – Juozo Zikaro namo Kaune remontui ir sutvarkymui. Beveik pusė milijono eurų skirta Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos, „Rūtos“ ir Mažosios salės atnaujinimui, panaši suma – LSMU sporto bazės modernizavimui.
Iš Valstybės investicijų programos taip pat numatyta lėšų Kauno valstybinės filharmonijos vidaus patalpų ir fasado, Kauno lėlių teatro, Kauno IX forto, Lietuvos aviacijos muziejaus, Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastato K. Donelaičio g. 8, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinių remontams, Kauno kolegijos pastatų komplekso Pramonės g. 22 renovavimui.
Radioterapinės onkologijos paslaugoms optimizuoti LSMU Kauno klinikose numatyta 8,2 mln. Eur, dar 1,4 mln. Eur – LSMU Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro Eivenių g. 2 statybai. Kauno klinikinė ligoninė už 2,5 mln. Eur įsigis medicinos įrangos ortopedijos traumatologijos paslaugoms.
„Lėšos šiems jau parengtiems investiciniams projektams skirtos su sąlyga – sutartys su rangovais ir tiekėjais turi būti sudarytos iki liepos 1 d., o projektai įgyvendinti dar šiemet“, – sako Seimo narė kaunietė Audronė Jankuvienė.
Skatindama ekonomiką COVID-19 pandemijos sąlygomis Vyriausybė investicijoms spartinti papildomai skirs 500 mln. Eur, iš jų 350 mln. Eur – investiciniams projektams, 150 mln. Eur – kelių programai.
O kokią dalį šalies BVP sukuria konkrečiai Kaunas? Kodėl nepasigiriama šiuo atžvilgiu?
Apskritai Kaunas šiais laikais jokiais strateginiais atžvilgiais Lietuvai nėra ir ateityje jau nebebus svarbus, taigi apskritai jam valstybės investicijos neskrtinos, tegul verčiasi iš savęs, o čia valstybės lėšos skiriamos net ir papildomai. Tai akivaizdus valstybės lėšų švaistymas, leidimas vėjais. Ar prisimins rinkėjai šiuos “valstiečių ” darbelius rudenį, ar sulauks jie vadinamos politinės atsakomybės!…
Jei palikčiau biudžetą ištuštintą + praskolintą daugeliui metų į priekį, per rinkimus konkurentų man nebus – nieks nedrįs perimti tokio biudžeto ir atsakomybės?